Žinoma, kad kas dešimtas vaikas, turintis klausos negalią, gimsta kurčiųjų šeimoje, kiti devyni gimsta ir auga girdinčiųjų šeimose. Pastarosioms yra labai sudėtinga susitaikyti su šiuo faktu, joms reikalinga visokeriopa pagalba, o ypač psichologinė, kurios Lietuvoje labiausiai trūksta. Dėl nepakankamo žinių lygio apie savo vaiko negalią ir problemas, su kuriomis bus susiduriama, dėl savo psichologinės būklės tėvai daro daug klaidų spręsdami vaikų su klausos negalia ugdymo klausimus. Tik ankstyvojoje vaikystėje tinkamai organizuotas kurčio vaiko ugdymas gali sukurti prielaidas išugdyti pilnavertę asmenybę. Kiek tėvai gali nuspręsti kas jų vaikui geriausia, kiek jie žino apie būtiną ankstyvą klausos pažeidimų diagnostiką, apie savo neįgalaus vaiko ugdymo, protezavimo, įvairias pagalbos formas bei kitas galimybes – tai labai svarbūs kurčio vaiko pozityvios socializacijos veiksniai. / Statistics data shows that one out of ten hearing impaired children is born to a deaf family while nine hearing impaired children are born to a hearing family. Hearing families have great problems to accept the fact of their child‘s deafness and need many-sided support especially psychological help and advice. Because of lack of knowledge about the needs and problems of deaf children as well as their hard psychological state parents make many mistakes regarding decisions on education of their deaf children. Only appropriately organized process of education since early childhood enables to raise a deaf child as a socialized person. Parents’ knowledge of early childhood deafness diagnostics and identification, services, education, technological equipment, communication, various support forms, and other opportunities – these are very important factors for positive socialization of deaf children.