The aim of the present paper is to analyze the translation and types of computer terms found in the Lithuanian version of Dan Brown’s Digital Fortress. Since the novel is linked to terminology, the relationship between literal and technical translation is searched. The hypothesis that a translator has more freedom in translating a certain terminology in a literary work than in dealing with the same terminology in a technical kind of text is raised. The possible influence of the text type and genre to the process of translation is observed. Therefore, the theoretical part, presented in the first part of the thesis, refers to the exposition of the Scopos theory, the review of translation strategies, technothriller features, term typology and computer terminology in English and Lithuanian. Further, the translation strategies, introduced by Christina Schaffner and Uwe Wiesemann (2001), are chosen for the practical part, and the application of syntactic, semantic and pragmatic modification to computer terms in Digital Fortress and its Lithuanian version Skaitmeninė tikrovė (translated by Jonas Čeponis in 2005) is discussed. In addition, the comparative analysis of term types, proposed by on Robert Dubuc, in the English and Lithuanian texts is carried out. The results of the application of translation strategies, presented in a statistical form, have shown that computer terms were predominately translated using literal translation. An amount of other strategies were also employed... [to full text] / Šio darbo tikslas – išanalizuoti kompiuterijos terminų vertimą Dano Browno romane „Skaitmeninė tikrovė“. Tam tikros terminologijos panaudojimas romane demonstruoja literatūrino ir technino vertimų sąsaja, todėl buvo iškelta hipotezė, kad versdamas konkrečius terminus aptinkamus literatūros kūrinyje vertėjas turi daugiau laisvės nei versdamas techninius tekstus. Pastebėta ir galima teksto rūšies ir žanro įtaka vertimui, todėl darbo pradžioje apžvelgiamos teksto tikslo (skopos) teorija ir vertimo strategijos, išskiriamos techno-trilerių savybės, apibendrinama terminų tipologija ir kompiuterija lietuvių ir anglų kalbose. Lietuvių vertėjo Jono Čeponio vertimo analizei pasirinktos Christinos Schaffner ir Uwe Wiesemanno siūlomos strategijos (2001). Praktinėje dalyje taip pat palyginama kompiuterijos terminų tipologija originalo tekste bei jo vertime, terminus skirstant pagal Roberto Dubuco terminų klasifikaciją. Atliktos analizės rezultatai ir jų statistinė išraiška parodė, kad terminų vertimui dažniausiai buvo taikoma tiesioginio vertimo strategija. Tačiau buvo panaudota ir nemažai kitų strategijų bei jų junginių. Atrinktų anglų ir lietuvių kompiuterijos terminų tipologijos palyginimas atskleidė, kad didžioji dalis terminų tipų po vertimo nepakito. Tačiau sudėtinių terminų skaičius išaugo, o santrumpų vertime atsirado daugiau paaiškinimų. Tai reiškia, kad vertimo tekstas tapo informatyvesnis, pritaikytas lietuvių skaitytojams. Išryškėjusi tendencija vertimui naudoti skolinius ir... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame bakalauro darbe nagrinėjami terminai, išrinkti iš „Enciklopedinio kompiuterijos žodyno“ (Dagienė, Grigas, Jevsikova, 2008). Kompiuterijos terminai analizuojami pagal dėmenų skaičių, struktūrą, kilmę, darybą. Vienažodžiai terminai suskirstyti pagal kirčiuotes ir išanalizuotas jų kirčiavimas, taip pat jų kilmė ir daryba. Sudėtiniai terminai suskirstyti pagal žodžių skaičių ir išnagrinėti pagal žodžių ryšio reiškimo būdą ir prijungiamojo žodžio ryšio reiškimo būdus, taip pat aptarti jų kirčiavimo ypatumai. Iš viso išanalizuoti 3394 terminai, iš kurių 74,6 proc. yra sudėtiniai, 25,4 proc. yra vienažodžiai kompiuterijos terminai. Tarp vienažodžių terminų daugiausia yra pirmosios (43,6 proc.) ir antrosios (41,2 proc.) kirčiuotės terminų. Kilmės atžvilgiu vienažodžiai terminai suskirstyti į lietuviškus (62,6 proc.), tarptautinius ir hibridinius (37,4 proc.). Didžiąją dalį (94,2 proc.) lietuviškų vienažodžių terminų sudaro dariniai (dažniausiai priesagų vediniai). 93,2 proc. visų sudėtinių terminų sudaro dvižodžiai terminai. 97,9 proc. dvižodžių terminų yra su prepoziciškai prijungtais dėmenimis. Sudėtiniai terminai yra įvairios sandaros, jų kirčiavimas atitinka bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normas. / The bachelor thesis analyzes the terms which were selected from “Encyclopaedic Dictionary of Informatics“ (“Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“) (Dagienė, Grigas, Jevsikova, 2008). Terms of computer are analyzed according to the number, structure, origin and formation of components. One-word terms are divided according to the accentuation classes. Their accentuation, origin and formation have been analyzed. Compound terms are divided according to the number of words and analyzed according to the way the connection of words is expressed as well as to the ways the connection of the subordinate word is expressed. Moreover, peculiarities of their accentuation have been discussed. On the whole, 3394 terms have been analyzed. 74,6% of them are compound terms of computer, while 25,4% are one-word terms. Most latter terms are of the first (43,6%) and the second (41,2%) accentuation classes. In respect of the origin, one-word terms are divided into Lithuanian (62,6%), international and hybrid (37,4%) ones. The vast majority of Lithuanian one-word terms (94,2%) consist of formations (mostly suffix derivatives). 93,2% of all compound terms consist of two-word terms. 97,9% of two-word terms have prepositional components. Compound terms are varied in structure. Their accentuation corresponds to the accentuation norms of the common Lithuanian language.