Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama Lietuvos Respublikos vairuotojų rengimo sistemos įtaka eismo keliais efektyvumui bei eismo jais saugumui, tam pasitelkus ekspertinių tyrimų metodus. Išanalizuota užsienio šalių patirtis šioje srityje bei eismo saugumą reglamentuojantys dokumentai. Išnagrinėti ir susisteminti veiksniai, turintys įtakos vairuotojo patikimumui. Šių veiksnių įtaka: eismo saugumui tirti naudotas respondentų anketinis apklausos metodas. / The final MA thesis deals with the influence of driver’s preparation system in the Republic of Lithuania to efficiency of traffic on roads and safety, by using experimental methods of research. The paper analyzed experience of foreign countries in this field and documentation regulating traffic safety. Analysis was also made for systematic factors having influence on the driver’s reliability. Impact of these factors: a questionnaire survey was used to investigate traffic safety as understood by the respondents.

Vis sunkiau tampa aplinką matuoti vienu kriterijumi ir matu, keliami daugialypiai tikslai. Naudos ir kaštų analizė tampa ribota, tad aplinkosaugos sprendimų procese pradedama taikyti daugiakriterinį vertinimą, kai derinami ekonominiai, aplinkosauginiai, socialiniai, etiniai ir kt. kriterijai. Darbo objektas – aplinkosauginės priemonės. Darbo tikslas - atlikti aplinkosauginių priemonių daugiakriterinį vertinimą. Darbo uždaviniai: 1) išnagrinėti aplinkosaugines priemones, jų klasifikavimą ir pasirinkimo kriterijus; 2) išnagrinėti aplinkosauginių priemonių vertinimo prasmę ir metodus; 3) išanalizuoti aplinkosaugines priemones taikomas Baltijos valstybėse.4) nustatyti aplinkosauginių priemonių pasirinkimo kriterijų svarbą; 5) nustatyti kriterijų porinio palyginimo matricos suderinamumo indeksus, konkordancijos koeficientą , jo reikšmingumą χ2 ir kritinę reikšmę . 6) nustatyti aplinkosauginių priemonių naudingumą. AHP metodu buvo nustatyta, kad teisingumo kriterijus yra pats reikšmingiausias, toliau eina konkurentiškumas, tiesioginis indėlis šiltnamio dujų emisijos sumažinimui, kaštų efektyvumas, lankstumas, administracinis ir finansinis įvykdomumas. Nereikšmingiausiu kriterijumi laikomi netiesioginiai aplinkosauginiai padariniai. Apskaičiavus konkordancijos koeficientą , jo reikšmingumą χ2 ir kritinę reikšmę , paaiškėjo, kad ekspertų nuomonė ranguojant kriterijus buvo suderinta. SMART metodu buvo nustatytas aplinkosauginių priemonių naudingumas. Naudingiausia priemone... [toliau žr. visą tekstą] / It is becoming increasingly difficult to evaluate environment in a single criterion, through one single facet. The benefit-cost analysis is becoming limited, so multi - criterion evaluation involving economic, environmental, social, ethical criterion is applied to environmental decision making process. The subject of the study is environmental instruments. The aim of this paper is to do a multi - criterion evaluation of environmental instruments. In order to reach the aim targets have been chosen: 1) to analyze environmental instruments, their classification and choice of criteria; 2) to analyze the meaning and methods of multi – criterion evaluation of environmental instruments; 3) to analyze the use of environmental instruments in Baltic States; 4) to identify the importance of choice of criteria of environmental instruments; 5) to calculate consistency index of criteria matrix and concordance rate, its value χ2 and critical value ; 6) to calculate the utility of environmental instruments. Using AHP method it was found that the equity was the most important criterion, then goes competitiveness, direct contribution to GHG emission reductions, cost efficiency, flexibility, administrative feasibility, financial feasibility and indirect environmental effects. The concordance rate, its value χ2 and critical value showed that criteria ranking process of experts were consistent. The SMART method showed the most valuable environmental instruments. The most valuable... [to full text]