The main research problem of this doctoral dissertation, designed as an ethnographic case study, based on the philosophical principles of critical pedagogy, lies in answering the following questions: What theoretical framework may be used to investigate adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian in the host country? Are there any foreign/second language education approaches that are conductive to learning in adulthood? Do these approaches facilitate the development of a communicative competence, facilitating learners‘ inclusion in the new society through language? The research is aimed at identifying adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian, at a basic level of studies, in the host country. Having used the grounded theory and qualitative data gathering methods, the perceived difficulties were analyzed in the light of the causal attribution theory. The total of 840 categories of learning difficulties were classified into two groups: 1) the environment (external) factors (522 / 62 %) – lack of appropriate educational resources, Lithuanian as a system, non-participation in society; classroom activities and task complexity; and 2) the learner (internal) factors (318 / 38 %) – lack of ability, confidence or effort. Along with a thick description of the socio-cultural context, a critical analysis of the Lithuanian language materials, activities and tasks was done, based on adult foreign/second language education theories. Based on analytical (theoretical)... [to full text] / Anglų kalba parengta daktaro disertacija – tai etnografinis atvejo tyrimas, grindžiamas filosofiniais kritinės pedagogikos principais. Darbo mokslinė problema siekia ieškoti atsakymų į klausimus: koks teorinis pagrindas būtų tinkamiausias analizuojant suaugusiųjų, atvykstančių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus? Kokie didaktiniai kalbų mokymosi modeliai būtų tinkamiausi šiai suaugusiųjų grupei, siekiančiai išsiugdyti komunikacinę kompetenciją, reikalingą jų sėkmingai socialinei integracijai Lietuvoje? Tyrimo tikslas – identifikuoti suaugusiųjų, atvykusių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus išryškinant jų sąsajas su socio-kultūrinio konteksto (makro, mezo ir mikro aplinkos) veiksniais. Taikant grounded teorijos metodologiją ir įvairius kokybinių duomenų rinkimo metodus buvo surinkti empiriniai duomenys. Tiriamųjų suvokiami lietuvių kalbos mokymosi sunkumai buvo analizuojami kauzualinės atribucijos teorijos šviesoje. Išskirta 840 mokymosi sunkumų kategorijų, kurios buvo klasifikuojamos. Dauguma (522 / 62 proc.) mokymosi sunkumų priskiriama: 1) išorinių aplinkos (besimokančiųjų nevaldomų) veiksnių grupei (tinkamų mokymosi šaltinių stoka; lietuvių kalbos sistemos sudėtingumas; galimybių dalyvauti integracijos į visuomenę procese stoka; pamokinės veiklos ir mokymosi užduočių sudėtingumas; 2) besimokančiojo (vidinių) veiksnių grupei – 318 / 38 proc. (mokymosi gebėjimų, pasitikėjimo jėgomis, pastangų stoka). Atlikta mokymosi priemonių, naudojamų mokymui, analizė... [toliau žr. visą tekstą]

Anglų kalba parengta daktaro disertacija – tai etnografinis atvejo tyrimas, grindžiamas filosofiniais kritinės pedagogikos principais. Darbo mokslinė problema siekia ieškoti atsakymų į klausimus: koks teorinis pagrindas būtų tinkamiausias analizuojant suaugusiųjų, atvykstančių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus? Kokie didaktiniai kalbų mokymosi modeliai būtų tinkamiausi šiai suaugusiųjų grupei, siekiančiai išsiugdyti komunikacinę kompetenciją, reikalingą jų sėkmingai socialinei integracijai Lietuvoje? Tyrimo tikslas – identifikuoti suaugusiųjų, atvykusių į Lietuvą, lietuvių kalbos mokymosi sunkumus išryškinant jų sąsajas su socio-kultūrinio konteksto (makro, mezo ir mikro aplinkos) veiksniais. Taikant grounded teorijos metodologiją ir įvairius kokybinių duomenų rinkimo metodus buvo surinkti empiriniai duomenys. Tiriamųjų suvokiami lietuvių kalbos mokymosi sunkumai buvo analizuojami kauzualinės atribucijos teorijos šviesoje. Išskirta 840 mokymosi sunkumų kategorijų, kurios buvo klasifikuojamos. Dauguma (522 / 62 proc.) mokymosi sunkumų priskiriama: 1) išorinių aplinkos (besimokančiųjų nevaldomų) veiksnių grupei (tinkamų mokymosi šaltinių stoka; lietuvių kalbos sistemos sudėtingumas; galimybių dalyvauti integracijos į visuomenę procese stoka; pamokinės veiklos ir mokymosi užduočių sudėtingumas; 2) besimokančiojo (vidinių) veiksnių grupei – 318 / 38 proc. (mokymosi gebėjimų, pasitikėjimo jėgomis, pastangų stoka). Atlikta mokymosi priemonių, naudojamų mokymui, analizė... [toliau žr. visą tekstą] / The main research problem of this doctoral dissertation, designed as an ethnographic case study, based on the philosophical principles of critical pedagogy, lies in answering the following questions: What theoretical framework may be used to investigate adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian in the host country? Are there any foreign/second language education approaches that are conductive to learning in adulthood? Do these approaches facilitate the development of a communicative competence, facilitating learners‘ inclusion in the new society through language? The research is aimed at identifying adult newcomers’ difficulties in learning Lithuanian, at a basic level of studies, in the host country. Having used the grounded theory and qualitative data gathering methods, the perceived difficulties were analyzed in the light of the causal attribution theory. The total of 840 categories of learning difficulties were classified into two groups: 1) the environment (external) factors (522 / 62 %) – lack of appropriate educational resources, Lithuanian as a system, non-participation in society; classroom activities and task complexity; and 2) the learner (internal) factors (318 / 38 %) – lack of ability, confidence or effort. Along with a thick description of the socio-cultural context, a critical analysis of the Lithuanian language materials, activities and tasks was done, based on adult foreign/second language education theories. Based on analytical (theoretical)... [to full text]