Šiandien ypatingai sunkiai rasime žmogaus nepaliestą, nepakeistą gamtos paveldą, nepaisant to, į gamtos elementus žiūrima kitaip nei į kultūros paveldą . Identifikuojant vietas tiek su kultūrinėmis, tiek su gamtinėmis vertėmis, suteikiant joms teikti tolygų dėmesį, turime eiti link labiau integruotos saugomų teritorijų sampratos, tokios kaip kultūriniai kraštovaizdžiai. Šiame darbe teigiama, jog šio poreikio patenkinimas galimas per kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos įtvirtinimą. Politinis ir mokslinis kraštovaizdžių lygmens apsaugos svarbos pripažinimas rekalauja naujų planavimo priemonių, kurios būtų susijusios su platesniais teritoriniais dariniais, krašto teritorijomis, neapsiribojant vien tik specifinėmis vietomis. Kultūros ir gamtos paveldas kultūrinės aplinkos prasme nagrinėjami jų teritoriniame kontekste ar aplinkoje. Todėl praktinė šio paveldo apsauga įtraukia ne tik paveldosaugininkus bet ir jų kolegas regioninio/ teritorinio vystymosi, miestų planavimo ir aplinkosaugos sistemoje. Šios idėjos pradėjo formuotis XX a. pradžioje, moderniosios paminklosaugos formavimosi lopšyje, kur, Heimatschutz judėjimo dėka, iškilo žmogaus sukurtų ir gamtinių vietų reikšmė, kas suvokiama kaip esminiai regioninio identiteto elementai. Tačiau tik po 50-ies metų ši svarba buvo pripažinta teisiškai ir praktiškai. Tenka pastebėti, kad per Austrijos okupuotos Lenkijos dalį Galiciją, šios idėjos pasiekė ir dabartinės Lietuvos teritoriją- Vilniaus kraštą, tačiau nepaliko didesnio pėdsako... [toliau žr. visą tekstą] / It is hard to find today‘s human untouched, unchanged natural heritage, nevertheless we treet cultural heritage differently. Identifying places with both cultural and natural values, giving them equal attention, we are going to to more integrated approache of protected territories, as cultural landscapes. This work speeks about the satisfaction of this demand trought the fixation of cultural landscapes protection. Political and scholarly acceptance of landscape level protection claim for new planning means, which wood be related with broader territorial formations, land territories, not restricted of specific places. Cultural and natural heritage in the sense of cultural environment are explored in their trritorial context and environment. For this reason, practical site of such protection includes not only heritage management specialist, but also their colleagues in the system of regional/ territorial development, urban planning and environmental management. New ideas of heritage management give rise at first in the beginning of XX century in the context of modern conservation doctrine development. Through Heimatschutz movement arose the significance of places created by humans and nature, what is perceived as crucial element of regional identity. Just after 50 years this importance was accepted on the legal basis and in practice. It‘s important to note, that through Galicia, a Poland‘s part, occupied by Austria, those ideas reached territory of present Lithuanian country-... [to full text]

Kraštovaizdinė paveldosauga – tai gamtinių ir antropogeninių veiksnių sąveikos dėka teritorijoje susiformavusio gamtos ir kultūros paveldo apsauga. Tokia paveldosauga laikoma perspektyvesne kitų atžvilgiu, nes tai bendra kompleksinė paveldo apsauga, kai saugomas ne atskiras paminklas, bet visa susiformavusi aplinka – kraštovaizdis. Tai veda link geresnio užtikrinimo, kad vertingas kultūros ir gamtos paveldas bus išsaugotas dabarties ir ateities kartoms. Šios temos pasirinkimą įtakojo siekis išnagrinėti ar tokia paveldosauga egzistuoja Lietuvoje ir kaip ji įgyvendinama praktikoje, taip pat kokią vietą moksliniu pagrindu suformuotoje saugomų teritorijų sistemoje užima kraštovaizdžio apsauga. Vienas esminių darbo aspektų – Amerikos (JAV ir Kanados), Australijos, Europos, Japonijos ir tarptautinės kraštovaizdinės paveldosaugos sampratų palyginamoji analizė su Lietuvoje išvystyta ir suformuota samprata. Pastarasis akcentas svarbus, nes Lietuvos bendros gamtos ir kultūros paveldo apsaugos idėjinis lygmuo dar nebuvo nuosekliai nagrinėtas. Taip pat svarbia detale galima įvardinti kraštovaizdinės paveldosaugos lokalizavimą bendrame paveldosaugos kontekste bei nagrinėtą gamtos ir kultūros dėmenų kaitą. Lietuvos kraštovaizdinę paveldosaugą galima vertinti kaip idėjiniu lygmeniu paremtą ir šios sampratos kūrėjų atstovaujamą šaką, kas ją išskiria iš kitų paveldosaugos sričių. Tokią išvadą leidžia kelti P. Kavaliausko ir J. Bučo sampratų analizė ir nuoseklus darbas vystant kraštovaizdžio... [toliau žr. visą tekstą] / Landscape heritage protection is nature‘s and culture‘s heritage protection which was settled because of interaction of natural and anthropogenic factors in the area. This heritage protection is better than others because it is common integrated, when not a separate monument is protected, but all landscape. This type of heritage protection leads to a better security that valuable culture and nature heritage will be saved for nowadays and future generations. The topic of this paper was chosen to see if this kind of heritage protection exists in Lithuania and how it is performed in practice. In addition to this, to see what place landscape heritage protection takes in system of protected areas formed on scientific bases. One of the aims of this paper is to compare Lithuanian landscape heritage protection concepts with concepts of USA, Canada, Japan, Australia, Europe and international landscape heritage protection concept. This is very important because this concept in Lithuania was not analyzed before. What is more, it is important to name the localization of landscape heritage protection in the context of common heritage protection and vicissitude of nature and culture factors. Lithuanian landscape heritage protection could be rated as a concept based on ideological level and represented by its creators. That is what separates it from other fields of heritage protection. This conclusion can be made because of analyses made by P. Kavaliauskas is J. Bučas and consistent work... [to full text]