Šiandien ypatingai sunkiai rasime žmogaus nepaliestą, nepakeistą gamtos paveldą, nepaisant to, į gamtos elementus žiūrima kitaip nei į kultūros paveldą . Identifikuojant vietas tiek su kultūrinėmis, tiek su gamtinėmis vertėmis, suteikiant joms teikti tolygų dėmesį, turime eiti link labiau integruotos saugomų teritorijų sampratos, tokios kaip kultūriniai kraštovaizdžiai. Šiame darbe teigiama, jog šio poreikio patenkinimas galimas per kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos įtvirtinimą. Politinis ir mokslinis kraštovaizdžių lygmens apsaugos svarbos pripažinimas rekalauja naujų planavimo priemonių, kurios būtų susijusios su platesniais teritoriniais dariniais, krašto teritorijomis, neapsiribojant vien tik specifinėmis vietomis. Kultūros ir gamtos paveldas kultūrinės aplinkos prasme nagrinėjami jų teritoriniame kontekste ar aplinkoje. Todėl praktinė šio paveldo apsauga įtraukia ne tik paveldosaugininkus bet ir jų kolegas regioninio/ teritorinio vystymosi, miestų planavimo ir aplinkosaugos sistemoje. Šios idėjos pradėjo formuotis XX a. pradžioje, moderniosios paminklosaugos formavimosi lopšyje, kur, Heimatschutz judėjimo dėka, iškilo žmogaus sukurtų ir gamtinių vietų reikšmė, kas suvokiama kaip esminiai regioninio identiteto elementai. Tačiau tik po 50-ies metų ši svarba buvo pripažinta teisiškai ir praktiškai. Tenka pastebėti, kad per Austrijos okupuotos Lenkijos dalį Galiciją, šios idėjos pasiekė ir dabartinės Lietuvos teritoriją- Vilniaus kraštą, tačiau nepaliko didesnio pėdsako... [toliau žr. visą tekstą] / It is hard to find today‘s human untouched, unchanged natural heritage, nevertheless we treet cultural heritage differently. Identifying places with both cultural and natural values, giving them equal attention, we are going to to more integrated approache of protected territories, as cultural landscapes. This work speeks about the satisfaction of this demand trought the fixation of cultural landscapes protection. Political and scholarly acceptance of landscape level protection claim for new planning means, which wood be related with broader territorial formations, land territories, not restricted of specific places. Cultural and natural heritage in the sense of cultural environment are explored in their trritorial context and environment. For this reason, practical site of such protection includes not only heritage management specialist, but also their colleagues in the system of regional/ territorial development, urban planning and environmental management. New ideas of heritage management give rise at first in the beginning of XX century in the context of modern conservation doctrine development. Through Heimatschutz movement arose the significance of places created by humans and nature, what is perceived as crucial element of regional identity. Just after 50 years this importance was accepted on the legal basis and in practice. It‘s important to note, that through Galicia, a Poland‘s part, occupied by Austria, those ideas reached territory of present Lithuanian country-... [to full text]

Darbo objektas: Integralumo vadyba organizacijoje (Nyderlandų sveikatos apsaugos, gerovės bei sporto ministerijoje) Tyrimo problema: Organizacijų integralumo pažeidžiamumas yra labai dažnas. Norint, kad įmonė efektyviai funkcionuotų, būtina skirti dėmesio integralumui. Integralumo problema labai ryški, kaip ryškus yra atitrūkimas tarp vertybių ir faktų. Problemos ašis – kaip naikinti tą atitrūkimą-neatitikimą tarp žodžio (vertybės) ir veiksmo (fakto). Darbo tikslas: Įvertinti integralumo reiškinį ir jo vadybą organizacijoje. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti integralios profesinės veiklos esmę ir sampratą. 2. Išskirti etapus įmonei diegiant integralumo modelį. 3. Atskleisti priemones, kaip organizacijos integralumo pažeidžiamumas (atitrūkimas-neatitikimas tarp vertybės ir fakto) naikinamas Nyderlandų sveikatos apsaugos, gerovės bei sporto ministerijoje (Ministerie van Volksgezondheid, Welzijn en Sport). Darbo metodai: 1. Literatūros analizė 2. Dokumentų analizė 3. Anketinė apklausa 4. Statistinė analizė Išvados: Išanalizavus Nyderlandų sveikatos apsaugos, gerovės ir sporto ministerijos integralumo veiklą, atskleista, kad: · Profesinis integralumas yra daugiau nei užduoties atlikimas, tai – profesinė ir socialinė atsakomybė. Valstybės tarnyboje privalu laikytis taisyklių ir elgesio kodeksų, kurie skatina būti kiek įmanoma sąžiningam. Labai svarbu, kad integralumas taptų mentaliteto dalimi. Valdžios pareigūnai, jos atstovai, vadovai privalo laikytis moralaus elgesio taisyklių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of work: Integrity Management of the Organisation (Ministry of Health, Welfare and Sport in the Netherlands) The problem of research: organizations integrity vulnerabilities are very common. In order for a company to operate efficiently, it's need to focus the attention on integrity. Integrity problem is very bright, how bright is the rupture between the values and the fact. The axle of problems is how to overcome the distraction-discrepancies between words (values) and action (the fact). The aim of work: To evaluate the integrity of the phenomenon and its management in the organization. The goals of work: 1. to define the integral essence of professional activity and conception; 2. to indicate by text stage company installing the model of integrity; 3. to reveal the integrity of the Ministry of Health, Welfare and Sport in the Netherlands. To reveal the measures as an organization of integrity vulnerability (abruption-the discrepancy between the values and the fact) to destroy. Methods of research: 1. analysis of the literature; 2. analysis of documents; 3. questionnaires interview; 4. statistical analysis. Conclusions: to analyze the integrity activities of the Ministery of Health, Welfare and Sport revealed is that: · Professional integrity is more than a performance of the task, the professional and social responsibility. The public administration must comply with the rules and code of conduct that promote as much as possible to be honest. It is very... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti įsitraukimo į biodegalų gamybą veiksnius ir įvertinti šalies įsitraukimą į biodegalų gamybą integralumo nacionalinėje ekonomikoje požiūriu. Darbo praktinė vertė. Biodegalų gamyba yra viena iš šiuolaikinės bioekonomikos sričių, kuria susidomi vis daugiau pasaulio šalių. Pastarasis dešimtmetis gali būti apibūdinamas kaip intensyvios biodegalų gamybos plėtros laikotarpis. Šalys, įsitraukdamos į biodegalų gamybą, siekia prisidėti prie darnios energetikos vystymosi. Darbe analizuojama, kaip šalies įsitraukimo į biodegalų gamybą veiksniai varijuoja priklausomai nuo šalies turtingumo naftos ištekliais. Nustatyta, kokie yra dominuojantys įsitraukimo į biodegalų gamybą veiksniai specifinėse šalių grupėse ir kokiu integralumu nacionalinėje ekonomikoje biodegalų gamyba pasižymi šiose šalyse. Tyrimas patvirtina, kad net ir paskatintas politinių iniciatyvų, biodegalų pramonės steigimasis šalyje paprastai grindžiamas išskirtinai didesniu apsirūpinimu biodegalų gamybos ištekliais arba didesne iškastinių energetinių išteklių stoka. Gautos tyrimo išvados gali pasitarnauti formuojant valstybės energetinės politikos gaires alternatyvios energetikos plėtotei. Mokslinio darbo naujumas. Šalies įsitraukimo į biodegalų gamybą vertinimo rezultatai papildo ekonomikos mokslo žinias apie egzistuojančius ryšius tarp ekonominių veiklų plėtojimo ir joms reikalingų gamybos išteklių šalyje gausos. Šių ryšių egzistavimas darbe atskleidžiamas analizuojant bioetanolio gamybą. Tyrimas... [toliau žr. visą tekstą] / Research aim – to identify factors behind engagement in biofuel production and evaluate engagement by a country in terms of production integration in the national economy. Practical value of the research. The production of biofuels is one of the most modern areas of the bioeconomy, which involves more and more countries around the world. The last decade can be described as an intense period of the development of biofuel production. Engaging in the production of biofuels countries seek to contribute to the sustainable energy development. In this research the analysis of factors of country’s engagement in biofuel production, depending on the oil richness of the country, is performed. It was analysed which factors determine the engagement in biofuel production in different groups of countries and which parameters of biofuel production integration in national economy are satisfied in these counties. The study confirms that biofuel industry establishment in the country, even promoted by political initiatives, is usually based on purely larger self-sufficiency in production resources or higher scarcity of fossil energy resource. The resulting findings can serve in shaping the state's energy policy guidelines for the development of alternative energy sources. Originality of the research work. The obtained results supplement the scientific knowledge in economics about the existence of the relationships between development economic activities and the abundance of necessary production... [to full text]