Magistro darbo objektas – kultūros vieta žinių visuomenėje. Darbo tikslas – pristatyti visuomenės kultūros poreikius ir technologinių inovacijų pritaikomumo svarbą kultūroje. Apibūdinti kūrybines veiklas, nustatyti jų indėlį į šalies ekonomiką ir atskleisti veiklų galimybes bei potencialą. Darbo uždaviniai yra išanalizuoti Lietuvos kultūros politikos gaires, numatyti kultūros raidos kryptį Lietuvoje, atlikti kultūros darbuotojų apklausą apie naujųjų technologijų naudojimą jų darbe, jų pritaikymą ir poreikį taikyti, išsiaiškinti, ar Lietuvoje yra patikimų statistikos duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti kūrybinių sektorių veiklos rezultatus, išanalizuoti viešai skelbiamus kūrybinės veiklos rodiklius, analizuoti e-kultūros sąvoką. Darbe lyginamuoju metodu naudojami keli tyrimai: LR Kultūros ministerijos užsakymu atliktas sociologinis kultūrinių poreikių tyrimas (2003 m.), Dr. Margaritos Starkevičiūtės atliktas „Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas“ (2003 m.) bei mano pačios atlikta kultūros darbuotojų apklausa (2006 m.) apie naujųjų technologijų taikymą jų darbe. Prieita išvados, kad kultūros įstaigų darbuotojai, ypač periferijose, nėra pasirengę naujovių integracijai jų darbe. Išskiriamos kliūtys – finansų stoka ir žmogiškasis faktorius – nenoras mokytis naujų dalykų. Tačiau išanalizavus kai kurių užsienio šalių kultūros politikos gaires, matoma tendencija, kad Lietuvos ekonomikos vienas iš svarbesnių ramsčių galėtų būti kūrybinių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation of graduation is the place of Culture in a context of Knowledge society. The main aim is to introduce possibilities of digital code and to check out if Lithuanian society is already ready for to accept e-culture as one more alternative in their lives. It is very important to stress the meaning of the Cultural production in a new way of Economy that is based on a creative branch. So this is a reason why reader is introduced to the technique of Cultures’ planning in a first chapter. Cultural organizations have long been protected from the harsh realities of the marketplace by relying on wealthy patrons or public subsidies. But as these sources of finance become scarcer they now find that they have to compete for an audience. Some have adjusted to this new reality, but many have not. Cultural planning in a context of knowledge society is the process of aligning cultural activities and organizations in a given area - usually geographic - in a way that helps to ensure they are mutually supportive and contribute effectively to other specific social, political or economic ambitions - such as encouraging social inclusion or attracting tourists or investors to an area. There is a wide range of contexts in which planning takes place, from the legislatively mandated (currently the case in the United Kingdom) to the predominately voluntary (as in the United States). There are also many ways of going about planning, many stumbling blocks between good... [to full text]