Magistro darbo objektas – kultūros vieta žinių visuomenėje. Darbo tikslas – pristatyti visuomenės kultūros poreikius ir technologinių inovacijų pritaikomumo svarbą kultūroje. Apibūdinti kūrybines veiklas, nustatyti jų indėlį į šalies ekonomiką ir atskleisti veiklų galimybes bei potencialą. Darbo uždaviniai yra išanalizuoti Lietuvos kultūros politikos gaires, numatyti kultūros raidos kryptį Lietuvoje, atlikti kultūros darbuotojų apklausą apie naujųjų technologijų naudojimą jų darbe, jų pritaikymą ir poreikį taikyti, išsiaiškinti, ar Lietuvoje yra patikimų statistikos duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti kūrybinių sektorių veiklos rezultatus, išanalizuoti viešai skelbiamus kūrybinės veiklos rodiklius, analizuoti e-kultūros sąvoką. Darbe lyginamuoju metodu naudojami keli tyrimai: LR Kultūros ministerijos užsakymu atliktas sociologinis kultūrinių poreikių tyrimas (2003 m.), Dr. Margaritos Starkevičiūtės atliktas „Kūrybinių ekonominių veiklų indėlio į Lietuvos ekonomiką įvertinimas“ (2003 m.) bei mano pačios atlikta kultūros darbuotojų apklausa (2006 m.) apie naujųjų technologijų taikymą jų darbe. Prieita išvados, kad kultūros įstaigų darbuotojai, ypač periferijose, nėra pasirengę naujovių integracijai jų darbe. Išskiriamos kliūtys – finansų stoka ir žmogiškasis faktorius – nenoras mokytis naujų dalykų. Tačiau išanalizavus kai kurių užsienio šalių kultūros politikos gaires, matoma tendencija, kad Lietuvos ekonomikos vienas iš svarbesnių ramsčių galėtų būti kūrybinių... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this dissertation of graduation is the place of Culture in a context of Knowledge society. The main aim is to introduce possibilities of digital code and to check out if Lithuanian society is already ready for to accept e-culture as one more alternative in their lives. It is very important to stress the meaning of the Cultural production in a new way of Economy that is based on a creative branch. So this is a reason why reader is introduced to the technique of Cultures’ planning in a first chapter. Cultural organizations have long been protected from the harsh realities of the marketplace by relying on wealthy patrons or public subsidies. But as these sources of finance become scarcer they now find that they have to compete for an audience. Some have adjusted to this new reality, but many have not. Cultural planning in a context of knowledge society is the process of aligning cultural activities and organizations in a given area - usually geographic - in a way that helps to ensure they are mutually supportive and contribute effectively to other specific social, political or economic ambitions - such as encouraging social inclusion or attracting tourists or investors to an area. There is a wide range of contexts in which planning takes place, from the legislatively mandated (currently the case in the United Kingdom) to the predominately voluntary (as in the United States). There are also many ways of going about planning, many stumbling blocks between good... [to full text]

Tyrimo objektas: kūno kultūros pamokų turinio ir lankomumo sąsaja. Temos aktualumas: Vienas iš pagrindinių šiuolaikinės kūno kultūros uždavinių yra ugdyti mokinių fizinio aktyvumo kasdieniniame gyvenime motyvus bei įgūdžius. Vienas iš efektyviausių būdų šiam uždaviniui spręsti yra standartinių (įprastinių) pamokų kaita su netradiciniais pamokų uždaviniais ir jį atitinkančiu turiniu. Tokios pamokos didina mokinių susidomėjimą, jie patiria teigiamas emocijas. Taigi sukuriamos fizinio aktyvumo motyvus skatinančios prielaidos. Studentai ir turintys nedidelę darbo patirtį kūno kultūros mokytojai stokoja teorinių ir praktinių žinių apie netradicines kūno kultūros pamokas. Tikslas: Išsiaiškinti kūno kultūros pamokų turinio ir lankomumo sąsaja. Uždaviniai: 1. Išsiaiškinti IX klasių moksleivių kūno kultūros pamokų turinį ir lankomumą lyties aspektu; 2. Išsiaiškinti X klasių moksleivių kūno kultūros pamokų turinį ir lankomumą lyties aspektu; 3. Palyginti IX ir X klasių moksleivių pamokų turinį ir lankomumą. Išvados: 1) IX klasės mergaičių kūno kultūros pamokų turinį dažniau sudarė: gyvenimo įgūdžių pamokos ir sporto šakų pamokos, o berniukų: sveikatos ugdymo pamokos ir gyvenimo įgūdžių pamokos. IX klasės mergaitės kūno kultūros pamokas lankė dažniau nei berniukai. 2) X klasės mergaičių kūno kultūros pamokų turinį dažniau sudarė: gyvenimo įgūdžių pamokos ir judesių mokymo ir lavinimo pamokos, o berniukų: judesių mokymo ir lavinimo pamokos ir sporto šakų pamokos. X klasės... [toliau žr. visą tekstą] / The object of study: physical education content and attendance interface. Relevance of the topic: One of the major challenges of modern physical education is to develop students' physical activity in everyday life, motives and skills. One of the most effective ways to address this challenge is the standard (conventional) lessons change with non-traditional lessons and tasks to corresponding content. These lessons increase students' interest, they experience positive emotions. Thus creating grounds for promoting physical activity assumptions. Students and having little experience of physical education teachers lack the theoretical and practical knowledge of the non-traditional sports. Purpose: To find out the content of Physical Education lessons and attendance interface. Objectives: 1) ninth grade students of physical education content and traffic by gender; 2) X-graders physical education content and traffic by gender; 3) Compare IX and X Class students lesson content and traffic. Conclusion: 1) Class IX girls' physical education classes has often consisted of: life skills lessons and sports lessons, and boys: the health education lessons and life skills lessons. Class IX girl's physical education classes attended more often than boys. 2) X-class girls' physical education classes has often consisted of: life skills lessons and training and movement education classes, and boys: motor learning and training lessons and sports lessons. X class for girls and boys in... [to full text]