Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas sunkiųjų metalų (toliau – SM) keliamas pavojus biotinei ir abiotinei aplinkai, vertinamas eksperimento aktualumas, užsienio šalių bei Lietuvos patirtis šioje srityje. Darbo tikslas – nustatyti SM (Cu, Zn, Ni, Cr, Pb, Cd, Pb) mišinio kaupimosi dėsningumus atlantinių lašišų Salmo salar L. audiniuose (inkstuose, žiaunose, raumenyse, kepenyse) eksperimentinėmis sąlygomis. Gauti rezultatai palyginami su ankstesniųjų metų tyrimų duomenimis, kur analogiškomis bandymo sąlygomis buvo tirtos penkios žuvų rūšys. Nustatyta, kad skirtingos žuvų rūšys skirtingai kaupia SM audiniuose. Lašišoje SM kaupėsi tokia mažėjančia seka: raumenys > žiaunos > inkstai > kepenys. Nustatyti Ni DLK viršijimai raumenyse ir žiaunose, o Pb leistinas kiekis viršytas net 3 audiniuose: raumenyse, žiaunose ir kepenyse. Parengto matematinio modeliavimo rezultatai parodė, kad SM kaupimasis lašišų audiniuose yra specifinis metalui ir audiniui, t. y., skirtingi audiniai parodė skirtingą gebėjimą kaupti SM. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, literatūros apžvalga, metodikos aprašymas ir rezultatų analizė, matematinis modeliavimas, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 90 p., 48 iliustr., 16 lent., 73 bibliografiniai šaltiniai. / The final master thesis discusses potential risks of heavy metals (hereinafter referred to as HM) to theLeopoldas biotic and abiotic environment, relevance of the experimental investigation, Raimondas Idzelis experience of Lithuania and foreign countries in this field. Aim of the work is to evaluate the accumulation patterns of heavy metal mixture (Cu, Zn, Ni, Cr, Pb, Cd) in the tissues of Atlantic salmon Salmo salar L. (kidneys, gills, muscles, liver) in experimental conditions. Results of the work are compared with previous studies, where five species were investigated in the same conditions. It was found that different species accumulate different amounts of HM in the tissues. Salmon accumulate HM in the following descending order: muscles > gills > kidneys > liver. Maximum permissible amount of Ni was exceeded in muscles and gills, while amount of Pb was exceeded even in the three tissues: muscles, gills and liver. Results of the mathematical model showed that the HM accumulation in salmon is specific for metal and for tissue, i.e. different tissues showed a different ability to accumulate HM. At the end of the work general conclusions and recommendations are presented. Structure: introduction, review of literary sources, description of methodology and analysis of results, mathematical modelling, conclusions and recommendations, references. Thesis consists of: 90 p., 48 pictures, 16 tables, 73 bibliographical entries.

Darbo tikslas buvo ištirti ir palyginti Žeimenos lašišinių žuvų veislyne augintų (I grupė), pavasarį išleistų ir rudenį sugautų Šventosios ir Siesarties upėse (II gupė) ir laukinių, sugautų Žeimenos upėje (III grupė) lašišų jauniklių morfofiziologinę ir fiziologinę būklę, įvertinat morfologinius, morfofiziologinius, kepenų morfopatologinius ir biocheminius bei hematologinius rodiklius. Tyrimo rezultatai parodė, kad lašišų mailiaus išleisto pavasarį ir rudenį sugautų jauniklių Siesarties upėje morfologiniai (Q, L), morfofiziologiniai rodikliai (įmitimo koeficientas, Q/L), kepenų morfopatologinė būklė (kepenų somatinis indeksas, spalva ir konsistencija, riebalų kiekis kepenyse) patikimai skyrėsi nuo veislyne augusių jauniklių ir buvo artimi natūraliai augusių jauniklių Žeimenos upėje rodikliams. Lyginant veislyne augintų lašišų jauniklių hematologinius rodiklius su laukinių lašišų jauniklių rodikliais, matyti ženklūs hematokrito ir leukocitų koncentracijos kraujyje skirtumai. Tačiau eritrocitų ir hemoglobino koncentracijos kraujyje rodo, kad veislyne augintų lašišų jauniklių organizme vyksta intensyvūs kraujodaros ir normalūs medžiagų apykaitos procesai. Remiantis tyrimų rezultatais bus tobulinamos lašišų jauniklių auginimo sąlygos veislyne, tuo pačiu gerės jų funkcinė būklė, imuninis atsparumas ligoms, didės jų galimybė greitai prisitaikyti prie besikeičiančių natūralių aplinkos sąlygų bei išgyventi gamtoje. / The aim of the present study was to investigate and compare salmon juveniles [reared in the Žeimena hatchery (I group), released in the spring and caught in autumn in the Siesartis River (II group), and wild salmon juveniles caught in the Žeimena River (III group)] morphophysiological and physiological state, and the evaluation of morphological, morphophysiological, liver morphopatological and biochemical, haematological parameters. The results of the study showed that salmon fry released in spring and juveniles caught in autumn in the Siesartis River morphological (Q, L), morphophysiological (condition factor, Q/L), liver morphopatological (liver somatic index, color and consistency, and the amount of fat in the liver) statistically differed from the juveniles reared in the Žeimena hatchery (I group), and was close to wild juveniles from the Žeimena River (III group). Comparing the haematological parameters of juveniles reared in the Žeimena hatchery (I group) with wild juveniles from the Žeimena River (III group) we saw the significant differences of hematocrit and leukocyte concentrations in blood. However, red cell and haemoglobin concentration in blood of salmon juveniles reared in hatchery indicates that in the organism is the intensity of blood and normal metabolic processes. Based on the results of our research salmon juveniles rearing conditions in the hatchery will be improved, as well as their functional status, immune resistance to diseases, and their ability... [to full text]