Bakalauro darbe nagrinėjama nehomogeninė šilumos laidumo lygtis. Darbo tikslas rasti lygties bendruosius sprendinius, kurie tenkintų duotąją pradinę ir kraštines sąlygas. Ieškant sprendinių mišrusis uždavinys nehomogeninei lygčiai su nehomogenine pradine sąlyga suvestas į du mišriuosius uždavinius - homogeninei lygčiai su nehomogenine pradine sąlyga ir nehomogeninei lygčiai su homogenine pradine sąlyga. Remdamiesi gautais šių uždavinių sprendiniais, gavome mišriojo uždavinio nehomogeninei šilumos laidumo lygčiai sprendinius. / There was analyzed non-homogeneous heat conduction equation in the bachelor work. This work objective is to find equation general solutions, which have to fulfill of the given initial and boundaries conditions. The mixed problem to non-homogeneous equation with non-homogeneous initial was piece together in two mixed problems – to homogeneous equation with non-homogeneous initial and to non-homogeneous equation with homogeneous initial when we were searching solutions. Based on the obtained these solutions, we got solutions of the mixed problem to non-homogeneous heat conduction equation.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos OpenMP, UPC, MPI ir BSP lygiagrečiojo programavimo technologijos sprendžiant dvimatį šilumos laidumo uždavinį lygiagrečiuoju Jakobio iteraciniu metodu. Kiekvienai technologijai sudaromi lygiagretieji algoritmai, aptariamas jų realizacijos sudėtingumas programuotojo požiūriu ir efektyvumas skirtingose kompiuterių architektūrose. Dabą sudaro 6 dalys: įvadas, technologijų apžvalga, šilumos laidumo uždavinys, programų realizacija, rezultatų palyginimas, išvados, literatūra. Darbo apimtis – 38 p. teksto be priedų, 9 paveikslėliai, 3 lentelės, 10 bibliografinių šaltinių. / In this thesis, we consider OpenMP, UPC, MPI and BSP parallel programming technologies - solving two dimensional heat equation, using parallel Jacobi iterative method. Parallel algorithms are constructed and implemented for each technology. Their effectiveness in different computer architectures is discussed as well as the complexity of different implementations from programmer’s point of view. Thesis consists of 6 parts: introduction, technology overview, heat conduction problem, program implementations, comparison of the results, conclusions and references. Thesis consist of: 38 p. text without appendixes, 9 pictures, 3 tables, 10 bibliographical entries.

Šiame darbe apžvelgiama Vilniaus Universiteto Širdies ligų ir kraujagyslių klinikoje 1991−2008 metais sukaupta patirtis taikant nemedikamentinį gydymą pacientams su supraventrikulinėmis tachikardijomis ir skilveliniais ritmo sutrikimais. Apibendrinome nemedikamentinio gydymo rezultatus 1693 pacientams: 753 pacientams su atrioventrikulinio mazgo paroksizmine tachikardija, 657 pacientams su papildomais laidumo takais, 169 pacientams su skilvelinėmis tachikardijomis. Be to, apibendrinome kardioverterių defibriliatorių implantavimo rezultatus 118 pacientų. Nustatėme, kad atrioventrikulinio mazgo tachikardijos kateterinės abliacijos efektyvumas 99,2%, komplikacijų dažnis 0,53%. Įrodėme, kad saugu atlikti „lėtos“ zonos abliaciją pacientams su ilgu PQ intervalu. Papildomų laidumo takų kateterinė abliacija buvo efektyvi 98,1% atvejų, komplikacijų dažnis 1,7%. Papildomų laidumo takų grupėje sudėtingiausios lokalizacijos yra užpakalinė pertvarinė dalis ir vidurinė pertvarinė dalis (pastaroji – dėl rizikos sukelti III laipsnio AV blokadą). Skilvelinių tachikardijų kateterinės abliacijos rezultatas priklauso nuo etiologijos. „Idiopatinių“ skilvelinių tachikardijų atvejais kateterinės abliacijos efektyvumas viršija 90%. Koronarinės širdies ligos ir kardiomiopatijų atvejais kateterinė abliacija mažiau efektyvi (~60%). Kardioverterių defibriliatorių grupėje iki 11 m. stebint pacientus, defibriliatorius suveikė 68,6% atvejų. / This paper reviews the 1991−2008 experience with non-pharmacological treatment of supraventricular and ventricular tachycardias in the Clinic of Heart and vessel diseases of Vilnius University. We summarized the results of managing 1693 patients: 753 patients with atrioventricular nodal tachycardia, 657 patients with accessory pathways, 169 patients with ventricular tachycardias, and 118 patients with implanted cardioverter defibrillators. We have shown that the success rate of catheter ablation for atrioventricular nodal tachycardia is 99.2% with complication rate 0.53%. The safety of ablating the “slow” pathway in patients with prolonged PQ interval has been shown. The success rate of catheter ablation of accessory pathways is 98.1% with 1.7% complication rate. The most complex accessory pathway localization for ablation was posteroseptal area and midseptal area (the latter because of the risk to induce a complete atrioventricular block). The result of catheter ablation for ventricular tachycardia depends on etiology. For “idiopathic” ventricular tachycardias success rate exceeds 90%. In patients with coronary heart disease and cardiomyopathies, catheter ablation is less effective (60%). During the follow-up with duration up to 11 years, 68.6% of patients with implanted cardioverter defibrillators have experienced therapy delivered by the device.