Birutės Pūkelevičiūtės, Liūnės Sutemos ir Sylvia‘os Plath poezijoje meilės ir mirties eroso problematika skleidžiasi kaip ribinių patirčių ištiktis. Kūryba šios autorėms pasirodo kaip vienintelė niša, saugi sfera, kurioje kūrėjos gali jaustis laisvos, manifestuojančios, kuriančios naujus ir pertvarkančios senus archajinio pasaulio modelius. Galima teigti, kad B. Pūkelevičiūtės, Liūnė Sutemos ir S. Plath rašymas mitų ar ritualų motyvais visų pirma leidžia šių autorių kūrybą interpretuoti būtent mitopoetikos lauke. Tiriamojoje poezijoje lyrinis „Aš“ nuolat kinta dėl išorinio pasaulio moderniųjų iniciacijų: II pasaulinis karas – mirties ir prisikėlimo (naujojo „Aš“) suvoktis, emigracijos problema (Tėvynės, Dievo ilgesys, skausminga savasties būtis), meilės ištiktis (nuo kuriančios ir griaunančios aistros, meilės ir mirties eroso iki mitinio ar liturginio pasaulio kaip išeities terpės). Autorių poezijoje lyriniai subjektai – archajinio pasaulio dalis, tačiau būdami moderniajame pasaulyje ir priimdami jo taisykles – perteikia jas kaip tam tikrą koncepciją. Šios koncepcijos pagrindas – mito ir modernumo jungtis, mito perkūrimas, gamtos išjautimas ir kontempliacija kelyje tarp gėrio ir blogio principų, tarp dievui Erotui artimų stokos ir pilnatvės būsenų. B. Pūkelevičiūtės ir Liūnės Sutemos poezijoje gausu biblinių asociacijų, liturginių motyvų, kurie veikia ir kaip apsivalymo, ir kaip manifesto forma. Ambivalentiška S. Plath poezijoje lyrinis subjektas išjaučia arba savyje... [toliau žr. visą tekstą] / Birutė Pūkelevičiūtė, Liūnė Sutema and Sylvia Plath’s poetry unholds love and death Eros problems as a stuck of marginal experiences. Creation for the authors appears as a single niche, secure area where they can feel free, manifesting, developing new and transforming the old models of archaic world. It can be stated, that Liūnė Sutema and Sylvia Plath’s writing in myth and ritual motives in particular can be precisely interpreted as myth poetics. The lyric “I” is constantly changing due to external world of modern initiations: World War II - the death and resurrection (the new "I") realization, emigration (longing for the homeland, God, painful self – being), love struck (from developing and destructive passion, the Eros of love and death to the mythical or liturgical world as the source medium). The lyrical subjects in authors‘ poetry is the part of archaic world, but being the in modern world and accepting its rules, represent them as a certain concept. The basis of this conception is a connection between myth and modernity, the recreation of myth, the sensation of nature and contemplation on the path in between good and evil principles, amongst Erot’s conditions of lack and fullness. Birutė Pūkelevičiūtė and Liūnė Sutema’s poetry is full of biblical associations, liturgical motives which act as a cleansing and as a manifest form. In S. Plath's poetry, the lyrical subject is ambivalently bearing or sublimating the death of ‘Nietzsche God’, experiences the Nazi genocide... [to full text]