Magistro darbo tikslas yra Kventino Kompsono savimonės analizė viename žymiausių Williamo Faulknerio romanų Triukšmas ir Įniršis. Pasirinktas objektas, t.y. minėtas romanas ir herojus, yra literatūrologų nagrinėtas ne tik iš įvairių perspektyvų, bet ir naudojantis įvairiomis metodologijomis. Dažnai naudotasi psichoanalitinėmis teorijomis, kurios padėjo atskleisti sudėtingus žmogaus sąmonės ir pasąmonės mechanizmus. Tokių analizių dėka pasirodė daug vertingų ir įdomių Kventino psichikos interpretacijų ir buvo atskleistas santykio tarp veikėjo vidinio ir išorinio pasaulio sudėtingumas. Paminėtinais darbais laikytini John T. Irwin Doubling and Incest/ Repetition and Revenge ir Doreen Fowler The Return of the Repressed, kuriuose atitinkamai daugelio žymiausių Faulknerio romanų analizei naudojamasi Sigmundo Freudo ir Jacques Lacano teorijomis. Šiuos darbus sieja tai, jog juose remiamasi bendra nuostata pagal kurią libido ir jouissance yra konceptualizuojamas Edipo komplekso kontekste. Kitaip tariant, John T. Irwin ir Doreen Fowler libido ir jouissance analizuoja iš griežtai froidiškų pozicijų ir juos supranta kaip pirmapradiškai ir neišvengiamai incestinius. Žymus prancūzų psichoanalizės teoretikas Lacanas sukritikavo tokį libido apribojimą Edipo kompleksu ir pateikė „isteriko diskurso“ išsklaidą bei pasiūlė naują būdą, kuriuo būtų galima konceptualizuoti libidines tėkmes, kurias jis vadino jouissance. Lacanas jouissance suvokė kaip esantį be vietos, o ne kaip priklausantį... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this Master work is to provide the analysis and interpretation of Quentin Compson’s self-consciousness in William Faulkner’s famous novel “The Sound and the Fury.” The chosen object, that is, the mentioned novel and character has received a lot of attention from literary scholars and has been approached numerous times from many different angles and various methodological perspectives. Psychoanalytic theories have often been employed to portray the complexity of the human mind and sophisticated workings of its unconscious dimension. Such an approach has produced many valuable and interesting interpretations of Quentin’s psyche and has illuminated the complex relation between the inner and the outer world of the character. The most notable works are John T. Irwin’s “Doubling and Incest/ Repetition and Revenge” and Doreen Fowler’s “The Return of the Repressed” that respectively employ the Freudian and the Lacanian theories in the analysis of many Faulkner’s famous novels. The common feature that the analyses of these scholars share is that in all of them libido and jouissance is elaborated in the context of Oedipal complex. That is to say that John T. Irwin and Doreen Fowler treat libido and jouissance in the strict Freudian way and understand it as primarily and inevitably incestuous. A prominent French psychoanalyst Jacques Lacan has criticized such a restriction of libido by Oedipus complex and has, in his elaboration of “hysteric’s discourse”, suggested a new... [to full text]

Bakalauro darbo objektas – beprotybė Syvlijos Plath ir Virginijos Woolf romanuose. Darbo tikslas – išnagrinėti romanus psichoanalitiniu aspektu ir charakterizuoti personažų beprotybę. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1) ištirti beprotybės sąvoką literatūroje; 2) išnagrinėti beprotybės sąvoką psichoanalitinėje teorijoje; 3) išnagrinėti romanus psichoanalitiniu aspektu ir charakterizuoti juose vaizduojamą beprotybę. Bakalauro darbo metodologiją sudaro: 1) beprotybės literatūroje bei psichoanalizėje teorinės medžiagos tyrimas; 2) psichoanalitinė kritika kaip pagrindinis analizės metodas ir psichoanalitinis beprotybės romanuose konceptualizavimas; 3) tarpdiscipliniškumas kaip psichoanalitinio diskurso bei teorijos naudojimo literatūroje pagrindas, kuriuo remiantis pritaikomas Julijos Thompson Klein „kryžminio-apvaisinimo“ metodas. Šiame darbe beprotybė yra nagrinėjama literatūriniu (teorijos) ir psichoanalitiniu aspektu pasitelkiant Jaqueso Lakano teorijas bei sąvokas. Psichoanalitinei analizei buvo pasirinkti Silvijos Plath „Stiklo gaubtas“ (1963) ir Virginijos Woolf „Ponia Dalolvei“ (1925) romanai. / Madness in novels by Sylvia Plath and Virginia Woolf is the object of the Bachelor Thesis. Sources of the research are S. Plath’s novel The Bell Jar and V. Woolf’s novel Mrs Dalloway. The aim of the present research is to carry out psychoanalytical research of the novels in order to characterize madness. In order to achieve the aim the following objectives have been set: 1) to investigate the concept of madness in fiction; 2) to explore the psychoanalytic approach theory of psychoanalysis and madness; 3) to perform a psychoanalytic research of the novels in relation to madness. The methodology applied in the present Thesis included: 1) theoretical analysis in order to research views on madness both form literary and psychoanalytical aspects; 2) psychoanalytical criticism as the main method of analysis and psychoanalytic conceptualization of madness; 3) interdiciplinarity that enabled incorporation of psychoanalytic theories into the analysis employing the Cross-Fertilization method presented by Julie Thompson Klein. In the Bachelor Thesis madness is investigated both from the literary (theory) standpoint and from the aspect of psychoanalysis by incorporating concepts and theories coined by Jaques Lacan. For practical analysis, S. Plath’s “The Bell Jar” (1963) and V. Woolf’s “Mrs Dalloway” (1925) were chosen. In the course of the research the scientific literature in relation to madness in fiction, psychoanalysis and madness in psychoanalysis of J. Lacan, were studied and... [to full text]

P. Dirgėlos ,,Karalystė“ atspindi istorinio romano virsmus. Procesų cikliškumas (praeities sugrįžimas į dabartį) valstybės istorijoje, vieno proceso ar reiškinio priklausomybė nuo kito – tai P. Dirgėlos literatūrinių vaizdų ir mąstymo esmė. „Karalystę“ galima suvokti kaip dialoginę mito ir istorijos struktūrą, o steigiamą Karalystės erdvę – kaip mitoistorinę realybę. ,,Karalystėje“ pristatyta simbolinės realybės struktūra iš esmės sutampa su mitinės, istorinės, socialinės ar kitokios realybės struktūromis. Pasirinktas tik vienas iš daugelio šiam veikalui reikšmingų jo simbolinės tvarkos epicentrų: mitinė jūra ir iš jos kylantis mitinis jūrinės Lietuvos valstybės vaizdas. Darbo tikslas yra įvardyti mitinę jūrinės (Lietuvos) valstybės realybę ir aptarti jos santykį su kitomis simbolinėmis struktūromis Petro Dirgėlos romane ,,Karalystė“. Rašant darbą buvo remiamasi šiuolaikinėmis mito teorijomis, hermeneutiniu ir psichoanalitiniu mito realybės interpretavimu, istoriniu kultūriniu literatūros aiškinimu, istorijos ir literatūros subjekto struktūros samprata J. Lacano ir kitų autorių veikaluose. / P. Dirgėla’s „Kingdom” reflects the conversions of a historical novel. P. Dirgėla’s literary images and basis of thinking is related with cyclical processes in the history of the state (when the past returns to the present) as well as the interdependence of processes or phenomenon’s. „The Kingdom”can be understood as the interactive structure of myth and history and the set up of the Kingdom’s space as mitohistorical reality. The symbolic structure of reality presented in the „Kingdom” largely coherent with the mythical, historical, social or other structures of reality. There was selected only one of the most significant works of the symbolic epicenter of the procedure: a mythical marine and the rising image of Lithuania as mythical marine state. The aim of this paper is to identify the reality of Lithuania as the mythical marine state and discuss its relationship with other symbolic structures in P. Dirgėla’s novel „The Kingdom”. The writing of the work is based on modern theories of myth, hermeneutical and psychoanalytical interpretation of myth reality, historical and cultural interpretation of literature as well as on the concept of history and literature body structure which is found in J. Lacan and other author’s works.

Birutės Pūkelevičiūtės, Liūnės Sutemos ir Sylvia‘os Plath poezijoje meilės ir mirties eroso problematika skleidžiasi kaip ribinių patirčių ištiktis. Kūryba šios autorėms pasirodo kaip vienintelė niša, saugi sfera, kurioje kūrėjos gali jaustis laisvos, manifestuojančios, kuriančios naujus ir pertvarkančios senus archajinio pasaulio modelius. Galima teigti, kad B. Pūkelevičiūtės, Liūnė Sutemos ir S. Plath rašymas mitų ar ritualų motyvais visų pirma leidžia šių autorių kūrybą interpretuoti būtent mitopoetikos lauke. Tiriamojoje poezijoje lyrinis „Aš“ nuolat kinta dėl išorinio pasaulio moderniųjų iniciacijų: II pasaulinis karas – mirties ir prisikėlimo (naujojo „Aš“) suvoktis, emigracijos problema (Tėvynės, Dievo ilgesys, skausminga savasties būtis), meilės ištiktis (nuo kuriančios ir griaunančios aistros, meilės ir mirties eroso iki mitinio ar liturginio pasaulio kaip išeities terpės). Autorių poezijoje lyriniai subjektai – archajinio pasaulio dalis, tačiau būdami moderniajame pasaulyje ir priimdami jo taisykles – perteikia jas kaip tam tikrą koncepciją. Šios koncepcijos pagrindas – mito ir modernumo jungtis, mito perkūrimas, gamtos išjautimas ir kontempliacija kelyje tarp gėrio ir blogio principų, tarp dievui Erotui artimų stokos ir pilnatvės būsenų. B. Pūkelevičiūtės ir Liūnės Sutemos poezijoje gausu biblinių asociacijų, liturginių motyvų, kurie veikia ir kaip apsivalymo, ir kaip manifesto forma. Ambivalentiška S. Plath poezijoje lyrinis subjektas išjaučia arba savyje... [toliau žr. visą tekstą] / Birutė Pūkelevičiūtė, Liūnė Sutema and Sylvia Plath’s poetry unholds love and death Eros problems as a stuck of marginal experiences. Creation for the authors appears as a single niche, secure area where they can feel free, manifesting, developing new and transforming the old models of archaic world. It can be stated, that Liūnė Sutema and Sylvia Plath’s writing in myth and ritual motives in particular can be precisely interpreted as myth poetics. The lyric “I” is constantly changing due to external world of modern initiations: World War II - the death and resurrection (the new "I") realization, emigration (longing for the homeland, God, painful self – being), love struck (from developing and destructive passion, the Eros of love and death to the mythical or liturgical world as the source medium). The lyrical subjects in authors‘ poetry is the part of archaic world, but being the in modern world and accepting its rules, represent them as a certain concept. The basis of this conception is a connection between myth and modernity, the recreation of myth, the sensation of nature and contemplation on the path in between good and evil principles, amongst Erot’s conditions of lack and fullness. Birutė Pūkelevičiūtė and Liūnė Sutema’s poetry is full of biblical associations, liturgical motives which act as a cleansing and as a manifest form. In S. Plath's poetry, the lyrical subject is ambivalently bearing or sublimating the death of ‘Nietzsche God’, experiences the Nazi genocide... [to full text]