Šiandieninėje kultūroje, dar vadinamoje vaizdų kultūra, labai svarbią vietą užima technologijos, kurios sparčiai įsilieja ir į meno procesus. Meno ir technologijų sąveikos bei kūrybiškos naujų technologijų panaudojimo galimybės aktyviai atsispindi kūrybiniuose procesuose, tad darbe aptariami tarpdisciplininiai kontekstai, sietini su šiuolaikine Lietuvos tekstile ir jos sąsajomis su videomeno formomis. Meninės tekstilės santykio su video raiška tema Lietuvoje iki šiol plačiau netyrinėta, nors pastaraisiais metais vis daugiau kūrėjų ieškodami įdomesnių ir išskirtinesnių raiškos būdų pasitelkia video raišką praktiniam kūrinio įgyvendinimui. Tad šiame darbe tarpdiscipliniškumas šiuolaikinėje tekstilėje apmąstomas iš praktinės perspektyvos, pabrėžiant jos santykį su video. Surinkti pavyzdžiai iliustruoja šiandienines tendencijas ir menininkų poreikį judančio vaizdo buvimui. Nagrinėjamos aktualios temos – kodėl tekstilės meno atstovai renkasi video raišką greta tekstilės ir ką duoda šių dviejų raiškų jungtis, kaip viena kitą papildo. Į kylančius klausimus bandoma atsakyti apžvelgiant ir analizuojant šiuolaikinės Lietuvos tekstilės meninį lauką bei bendraujant su pačiais kūrėjais. Susisteminti išsamūs interviu pateikiami prieduose. Tyrimo metu nustatyta, kad video atsiradimas šiuolaikinės Lietuvos tekstilės lauke leidžia kvestionuoti tekstilės kaip dailės šakos daugialypiškumą, bei pačios materijos kaip jungties su šiuolaikinėmis medijomis svarumą vaizdų kultūros plotmėje... [toliau žr. visą tekstą] / In contemporary culture, also called the culture of images, technology is playing a very important role as it is being rapidly involved in art processes. Interaction of arts with technology and the possibilities of involving new technologies in creating arts are actively reflected in creative processes, so in this work is discussed the interdisciplinary contexts, which are linked with contemporary Lithuanian textile and its relation with different form of video art. Even though during recent years many artists choose to use video resolution in order to present their work in a more interesting and unusual way, until now the relation between textile as a form of art and video usage was not thoroughly discussed in Lithuania. Therefore in this work the interdisciplinarity of contemporary textile is presented from the practical side while underlining its collaboration with video art. Gathered examples indicates modern trends and artists needs to have a moving images. Important topics are analyzed – why representatives of textile arts choose to use video usage next to textile and what is the purpose of this combination, how does it supplement each other. The raised question are being tried to answer while analyzing Lithuanian field of textile arts and while discussing with the artists themselves. Structured detailed interviews are attached in the appendix. The investigation has reveled that the appearance of video in the field of contemporary Lithuanian field of textile allows us... [to full text]

Šiandieninėje kultūroje, dar vadinamoje vaizdų kultūra, labai svarbią vietą užima technologijos, kurios sparčiai įsilieja ir į meno procesus. Meno ir technologijų sąveikos bei kūrybiškos naujų technologijų panaudojimo galimybės aktyviai atsispindi kūrybiniuose procesuose, tad darbe aptariami tarpdisciplininiai kontekstai, sietini su šiuolaikine Lietuvos tekstile ir jos sąsajomis su videomeno formomis. Meninės tekstilės santykio su video raiška tema Lietuvoje iki šiol plačiau netyrinėta, nors pastaraisiais metais vis daugiau kūrėjų ieškodami įdomesnių ir išskirtinesnių raiškos būdų pasitelkia video raišką praktiniam kūrinio įgyvendinimui. Tad šiame darbe tarpdiscipliniškumas šiuolaikinėje tekstilėje apmąstomas iš praktinės perspektyvos, pabrėžiant jos santykį su video. Surinkti pavyzdžiai iliustruoja šiandienines tendencijas ir menininkų poreikį judančio vaizdo buvimui. Nagrinėjamos aktualios temos – kodėl tekstilės meno atstovai renkasi video raišką greta tekstilės ir ką duoda šių dviejų raiškų jungtis, kaip viena kitą papildo. Į kylančius klausimus bandoma atsakyti apžvelgiant ir analizuojant šiuolaikinės Lietuvos tekstilės meninį lauką bei bendraujant su pačiais kūrėjais. Susisteminti išsamūs interviu pateikiami prieduose. Tyrimo metu nustatyta, kad video atsiradimas šiuolaikinės Lietuvos tekstilės lauke leidžia kvestionuoti tekstilės kaip dailės šakos daugialypiškumą, bei pačios materijos kaip jungties su šiuolaikinėmis medijomis svarumą vaizdų kultūros plotmėje... [toliau žr. visą tekstą] / In contemporary culture, also called the culture of images, technology is playing a very important role as it is being rapidly involved in art processes. Interaction of arts with technology and the possibilities of involving new technologies in creating arts are actively reflected in creative processes, so in this work is discussed the interdisciplinary contexts, which are linked with contemporary Lithuanian textile and its relation with different form of video art. Even though during recent years many artists choose to use video resolution in order to present their work in a more interesting and unusual way, until now the relation between textile as a form of art and video usage was not thoroughly discussed in Lithuania. Therefore in this work the interdisciplinarity of contemporary textile is presented from the practical side while underlining its collaboration with video art. Gathered examples indicates modern trends and artists needs to have a moving images. Important topics are analyzed – why representatives of textile arts choose to use video usage next to textile and what is the purpose of this combination, how does it supplement each other. The raised question are being tried to answer while analyzing Lithuanian field of textile arts and while discussing with the artists themselves. Structured detailed interviews are attached in the appendix. The investigation has reveled that the appearance of video in the field of contemporary Lithuanian field of textile allows us... [to full text]

Bakalauro darbo objektas – beprotybė Syvlijos Plath ir Virginijos Woolf romanuose. Darbo tikslas – išnagrinėti romanus psichoanalitiniu aspektu ir charakterizuoti personažų beprotybę. Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1) ištirti beprotybės sąvoką literatūroje; 2) išnagrinėti beprotybės sąvoką psichoanalitinėje teorijoje; 3) išnagrinėti romanus psichoanalitiniu aspektu ir charakterizuoti juose vaizduojamą beprotybę. Bakalauro darbo metodologiją sudaro: 1) beprotybės literatūroje bei psichoanalizėje teorinės medžiagos tyrimas; 2) psichoanalitinė kritika kaip pagrindinis analizės metodas ir psichoanalitinis beprotybės romanuose konceptualizavimas; 3) tarpdiscipliniškumas kaip psichoanalitinio diskurso bei teorijos naudojimo literatūroje pagrindas, kuriuo remiantis pritaikomas Julijos Thompson Klein „kryžminio-apvaisinimo“ metodas. Šiame darbe beprotybė yra nagrinėjama literatūriniu (teorijos) ir psichoanalitiniu aspektu pasitelkiant Jaqueso Lakano teorijas bei sąvokas. Psichoanalitinei analizei buvo pasirinkti Silvijos Plath „Stiklo gaubtas“ (1963) ir Virginijos Woolf „Ponia Dalolvei“ (1925) romanai. / Madness in novels by Sylvia Plath and Virginia Woolf is the object of the Bachelor Thesis. Sources of the research are S. Plath’s novel The Bell Jar and V. Woolf’s novel Mrs Dalloway. The aim of the present research is to carry out psychoanalytical research of the novels in order to characterize madness. In order to achieve the aim the following objectives have been set: 1) to investigate the concept of madness in fiction; 2) to explore the psychoanalytic approach theory of psychoanalysis and madness; 3) to perform a psychoanalytic research of the novels in relation to madness. The methodology applied in the present Thesis included: 1) theoretical analysis in order to research views on madness both form literary and psychoanalytical aspects; 2) psychoanalytical criticism as the main method of analysis and psychoanalytic conceptualization of madness; 3) interdiciplinarity that enabled incorporation of psychoanalytic theories into the analysis employing the Cross-Fertilization method presented by Julie Thompson Klein. In the Bachelor Thesis madness is investigated both from the literary (theory) standpoint and from the aspect of psychoanalysis by incorporating concepts and theories coined by Jaques Lacan. For practical analysis, S. Plath’s “The Bell Jar” (1963) and V. Woolf’s “Mrs Dalloway” (1925) were chosen. In the course of the research the scientific literature in relation to madness in fiction, psychoanalysis and madness in psychoanalysis of J. Lacan, were studied and... [to full text]

The object of this research is human in Henry David Thoreau’s, William Faulkner’s, John Barth’s novels (in philosophical, modernistic, postmodernistic novels). The aim of the research is to analyse the novels of the mentioned authors by identifying and comparing different aspects of human and its reflections in the works of art. The objectives are the following: 1) to present a theoretical background of the comparative method and Hannah Arendt’s human conception; 2) to provide and interpret various aspects of human presented by the mentioned authors; 3) to compare the revealed aspects of human shapes identified in those three novels. The methodology of the research includes Steven Tötösy de Zepetnek’s theory of Comparative Literature as a method and Hannah Arendt’s human conception, presented in her book The Human Condition (1958). Her ideas enriched this Bachelor thesis from an interdisciplinary point of view. Besides, her division of men’s activities into labor, work and action was crucial in this research. All three novels exposed different human shapes. The aspect of labor in Thoreau’s novel revealed human as a survivor, whose needs were based on necessities. Faulkner’s novel reminded us that humans are only mortals under constraints of society, requiring not only necessities, but superfluities as well. Barth’s novel showed an instinctive side which exists in every human, but which is not always demonstrated. Work, linked with man’s treatment of things, helped to expose... [to full text] / Tyrimo objektas – žmogus Henrio Davido Thoreau filosofiniame romane Voldenas, arba Gyvenimas miške (1854), Williamo Faulknerio modernistiniame romane Kai aš gulėjau mirties patale (1930) ir Johno Bartho postmodernistiniame romane Kelio pabaiga (1958). Darbo tikslas – išanalizuoti minėtų autorių romanus, nustatant ir palyginant įvarius žmogaus aspektus bei jo vaizdavimą šiuose meno kūriniuose. Uždaviniai: 1) pateikti teorinius lyginamojo metodo ir Hannos Arendt žmogaus koncepcijos pagrindus; 2) nagrinėti ir interpretuoti įvairius žmogaus aspektus; 3) palyginti atskleistus žmogaus formų aspektus, nustatytus trijuose romanuose. Šio tyrimo metodologiją sudaro Steveno Tötösy de Zepetneko komparatyvistikos kaip metodo teorija ir Hannos Arendt žmogaus koncepcija, pristatyta Žmogaus būklėje (1958). Arendt idėja skirstyti žmonių veiklą į darbą, darymą ir veiksmą leido konceptualiai ir tarpdiscipliniškai nagrinėti žmogų. Visi trys romanai parodė skirtingas žmogaus formas ir vis kitokį žmogaus traktavimą. Darbas Thoreau romane atskleidė žmogų kaip besistengiantį išgyventi individą, kurio poreikiai apsiriboja būtiniausiais dalykais. Faulknerio romanas priminė, kad žmonės tėra mirtingieji, veikiami visuomenės ir siekiantys ne tik būtiniausių, bet ir gausybės nebūtinų daiktų. Bartho romanas parodė instinktyviąją žmogaus pusę, kuri glūdi kiekviename iš mūsų, tačiau ne visada yra demonstruojama. Darbas, susijęs su daiktų traktavimu, parodė, kad Thoreau žmogus atvirai smerkia turtus dėl... [toliau žr. visą tekstą]