Folkloras – daugialypis, įvairiai suvokiamas ir interpretuojamas reiškinys. Modernioje visuomenėje jis vertinamas prieštaringai: iš vienos pusės suvokiama, jo kaip priemonės išreiškiančios ir palaikančios etninę tapatybę vertė, tačiau tuo pat metu jaučiama nuostata, kad tai šiuolaikinio žmogaus poreikių netenkinantis ir dėl to jam asmeniškai vertę prarandantis reiškinys. Folkloras gali būti aktualus šiuolaikiniam žmogui, jei neapsiribojama scenai skirtais pasirodymais, o folklorinėmis priemonėmis, bei jam artimomis veiklomis kuriama bendruomenė, ugdoma asmenybė. Taip sudaromos natūraliam folkloro gyvavimui artimos sąlygos, dėl kurių jis atgauna ne tik etninės reprezentacijos, bet ir kitas aktualias šių laikų visuomenei funkcijas, padeda spręsti socialines problemas. Gaivinant folklorą aktuali tampa jo sklaidos problema, kuri analizuojama šiame darbe. Sprendžiant išsikeltą užduotį remiamasi trijų sėkmingai veikiančių Kauno vaikų folkloro kolektyvų pavyzdžiais. Surinkus informaciją apie Kauno vaikų folklorinius kolektyvus, jų vykdomą veiklą, vadovų darbo metodus, palyginus vadovų veiklos principus ir metodikas, atskleidžiamos priežastys sąlygojusios kolektyvų sėkmę. Taip pat, išryškinamos problemos su kuriomis susiduria folkloro kolektyvų vadovai, bei folkloras, kaip veiklos forma, įvardijami galimi šių problemų sprendimo būdai. Plačiau supažindinama su viena iš labiausiai pasiteisinusių folkloro sklaidos priemonių – liaudies šokių vakaronėmis, bei jų teikiamomis... [toliau žr. visą tekstą] / Folklore is a multiple phenomenon, which can be perceived and interpreted differently. Its appreciation by modern society is controversial. On the one hand, it is seen as the value of certain medium which expresses and furthers the maintenance of ethical identification, on the other hand, it is seen as a phenomenon which does not meet the needs of humans living in the modern world and thus, becoming unvaluable. Folklore may be important to people of the modern world if it is seen as the way of educating personality or community with the help of folklore elements, but not as performance on a stage. In such a way environment for natural existence of folklore is created, which brings back to life the functions of folklore not only such as ethical representation but also some other, which are important to modern society. Also, it helps to solve social problems. One of the most important problems when refreshing folklore becomes its popularization which is analyzed in the paper. The aim of the paper was reached by taking examples of three Kaunas children‘s folklore groups. The reasons of their success were revealed with the help of the collected information about the folklore groups, their activity, working methods of the teachers and comparison of the teachers‘ activity principles and methodology. The problems that the teachers of the folklore groups and folklore itself meet are highlighted as well as the possible solutions to the problems are given. Also, a broader... [to full text]