The process of communication is based on two types of information: given (old) and new. Given information is the information shared by the speaker and the addressee; new information is the information known to the speaker only or the given information actualized (made relevant) by the speaker. In the process of communication the speaker uses two bare mechanisms or environments to generate given information: non-linguistic and linguistic. The purpose of this study was to demonstrate the generation of givenness in a linguistic and a non-linguistic environment in monologues and dialogues in literary text. The novel by Curt Vonnegut “Cat’s cradle” was selected as a corpus for the analysis of given information in literary text. The research demonstrated that the choice of mechanism used for the generation of given elements is directly related to the choice of linguistic means: using a non-linguistic mechanism the speaker heavily relies on the physical context, the dominance of deictic expressions were used. Using a linguistic mechanism (first and second mention sequence) the speaker relies on the following linguistic devices: the article, personal and demonstrative pronouns. The considerable part of given items was established by so called ready- made given items which express given information derived from the shared geographical and cultural environment. The functioning of non-linguistic mechanism, which was realized by the interactions (monologues), was restricted by the... [to full text] / Magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti baigiamajame darbe nagrinėjama duotumas ir jo realizavimas lingvistinėje ir nelingvistinėje aplinkoje. Komunikacijos procesas remiasi dvejų tipų informacija: duotąja informacija ir naująja. Duotoji informacija - tai informacija, kuri yra žinoma tiek adresatui, tiek ir adresantui. Tuo tarpu naujoji informacija apibrėžiama, kaip informacija žinoma tik kalbėtojui. Bendraudamas kalbėtojas naudoja du pagrindinius būdus arba aplinkas tam, kad galėtų perteikti duotąją informaciją: lingvistinę aplinką ir nelingvistinę aplinką. duotumo sąvoka yra vartojama gana seniai. Ji yra siejama su profesoriaus Mathesus‘o vardu, kuris įvedė tokias sąvokas kaip funkcinė sakinio perspektyva, naujoji informacija, duotoji informacija, tema ir rema. Bendraudamas, kalbėtojas turi adresatui išskirti objektus, kuriuos jis nurodo. Jis ar ji daro tai tam tikrų žodžių pagalba.. Duotosios informacijos žymeklių tipai priklauso nuo aplinkos, kurioje yra minimas objektas. Šio magistro darbo tikslas yra pademonstruoti kaip realizuojamas duotumas lingvistinėje ir nelingvistinėje aplinkoje literatūriniame tekste, dialoguose bei monologuose. Pagrindinį tikslą detalizuojantys darbo uždaviniai yra šie: apžvelgti mokslinę literatūrą susijusią su duotumo sąvoka ir jos realizavimu kalboje, išsiaiškinti ir aprašyti kokių lingvistinių priemonių pagalba duotumas realizuojamas monologuose bei dialoguose, palyginti kaip skirtingos priemonės yra naudojamas duotumui išreikšti... [toliau žr. visą tekstą]

Šio darbo objektas – rankos pirštų įvardijimai lietuvių kalbos tarmėse. Darbo tikslas – parodyti rankos pirštų pavadinimų paplitimą lietuvių kalbos tarmėse. Tikslui pasiekti suformuluoti šie uždaviniai: išsirinkti visus atsakymus į leksikos anketos 111 klausimą (a, b, c, d, e dalys), kaip tarmėse vadinami rankos pirštai, gautus duomenis suklasifikuoti, suklasifikuotų atsakymų pagrindu sudaryti žemėlapius, rodančius atskirų rankos pirštų pavadinimų paplitimą lietuvių kalbos tarmėse, visa tai aprašyti komentaruose ir apibendrinti. Darbo tiriamąją medžiagą sudaro Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve saugomi atsakymai į leksikos anketos 111 klausimą iš 174 skirtingų gyvenamųjų punktų (vietovių) Lietuvoje ir 4 punktų, esančių už jos ribų. Užrašytų atsakymų pagrindu sudaryti penki atskiri kiekvieno rankos piršto pavadinimų paplitimo lietuvių kalbos tarmėse žemėlapiai. Jiems braižyti buvo naudojama Corel Paint Shop Pro Photo XI programa. Darbo metodai – lingvistinės geografijos, lyginamasis ir aprašomasis. Visoje Lietuvoje ir lietuvių kalbos „salelėse“ už jos ribų vartojamas tas pats pirmojo rankos piršto pavadinimas nykštỹs, kuris tarmėse skiriasi tik kamienu: io (nikštỹs), o (nýkštis, nnkštis) arba ()ē (nýkštė). Keliuose punktuose vartojamas morfologinis pirmojo piršto pavadinimo variantas nykštnis. Pavadinimas nykštỹs ir jo variantai siejami su veiksmažodžiu nỹkti „mažėti“. Labiausiai paplitęs antrojo rankos piršto... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the thesis is the names of the fingers in Lithuanian dialects. The aim is to show how far and how often the names are spread in Lithuanian dialects. The aim of the thesis consists of the following tasks: to pick up all the answers to question No. 111 (a, b, c, d, e) from a lexical questionnaire and find out the names of the fingers in Lithuanian dialects; to process and classify data, to make up the maps, indicating the most common areas where they are spread and used in everyday life, to describe and summarize it. The research has been done on the basic material found and stored in the archives of the Lithuanian language institute (in the department of the History and Dialectology of the Lithuanian language). The answers to question No. 111 are from 174 different areas and 4 additional locations beyond the borders of Lithuania The 5 maps of the points where the names of the fingers are spread were made with the help of Corel Paint Shop Pro Photo XI program. The methods used: linguistic geography, comparative, and descriptive. The first finger of the hand is called nykštỹs. This name is the most common all over Lithuania, only in some dialects the stem of the word io may differ, as o (nýkštis, nnkštis) or ()ē (nýkštė). Nykštnis can also be found – it is its morphological variant. Nykštys as the word itself contains the meaning of the verb „disappear“ or „gradually becoming less“. The name smlius for the second finger of a hand is widely spread in Higher... [to full text]