The process of communication is based on two types of information: given (old) and new. Given information is the information shared by the speaker and the addressee; new information is the information known to the speaker only or the given information actualized (made relevant) by the speaker. In the process of communication the speaker uses two bare mechanisms or environments to generate given information: non-linguistic and linguistic. The purpose of this study was to demonstrate the generation of givenness in a linguistic and a non-linguistic environment in monologues and dialogues in literary text. The novel by Curt Vonnegut “Cat’s cradle” was selected as a corpus for the analysis of given information in literary text. The research demonstrated that the choice of mechanism used for the generation of given elements is directly related to the choice of linguistic means: using a non-linguistic mechanism the speaker heavily relies on the physical context, the dominance of deictic expressions were used. Using a linguistic mechanism (first and second mention sequence) the speaker relies on the following linguistic devices: the article, personal and demonstrative pronouns. The considerable part of given items was established by so called ready- made given items which express given information derived from the shared geographical and cultural environment. The functioning of non-linguistic mechanism, which was realized by the interactions (monologues), was restricted by the... [to full text] / Magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti baigiamajame darbe nagrinėjama duotumas ir jo realizavimas lingvistinėje ir nelingvistinėje aplinkoje. Komunikacijos procesas remiasi dvejų tipų informacija: duotąja informacija ir naująja. Duotoji informacija - tai informacija, kuri yra žinoma tiek adresatui, tiek ir adresantui. Tuo tarpu naujoji informacija apibrėžiama, kaip informacija žinoma tik kalbėtojui. Bendraudamas kalbėtojas naudoja du pagrindinius būdus arba aplinkas tam, kad galėtų perteikti duotąją informaciją: lingvistinę aplinką ir nelingvistinę aplinką. duotumo sąvoka yra vartojama gana seniai. Ji yra siejama su profesoriaus Mathesus‘o vardu, kuris įvedė tokias sąvokas kaip funkcinė sakinio perspektyva, naujoji informacija, duotoji informacija, tema ir rema. Bendraudamas, kalbėtojas turi adresatui išskirti objektus, kuriuos jis nurodo. Jis ar ji daro tai tam tikrų žodžių pagalba.. Duotosios informacijos žymeklių tipai priklauso nuo aplinkos, kurioje yra minimas objektas. Šio magistro darbo tikslas yra pademonstruoti kaip realizuojamas duotumas lingvistinėje ir nelingvistinėje aplinkoje literatūriniame tekste, dialoguose bei monologuose. Pagrindinį tikslą detalizuojantys darbo uždaviniai yra šie: apžvelgti mokslinę literatūrą susijusią su duotumo sąvoka ir jos realizavimu kalboje, išsiaiškinti ir aprašyti kokių lingvistinių priemonių pagalba duotumas realizuojamas monologuose bei dialoguose, palyginti kaip skirtingos priemonės yra naudojamas duotumui išreikšti... [toliau žr. visą tekstą]