This thesis focuses on the way in which characters’ speech in the well-known American writer Katherine Paterson’s two novels for children, The Great Gilly Hopkins (1978) and The Same Stuff as Stars (2002), is translated by Romualda Zagorskienė and Renata Valotkienė, respectively in 1989 and 2005. The aim of this analysis is to consider and compare how Zagorskienė and Valotkienė deal with lexico-grammatical features that are hard to translate: grammatically deviant forms, colloquial forms, dialect and, especially, kinds of vocabulary that mark each character’s sociolect, such as the use of swearwords or name-calling. Further, the thesis looks at the effects of the strategies they choose on the presentation of characters and their relationships in the novels. The hypothesis that a number of lexico-grammatical features of characters’ speech will be standardized in translation has been raised, as this is suggested by current theoretical and practical research in translation studies. Thus, at first several relevant theoretical issues, based in particular on Gillian Lane-Mercier and Tiina Puurtinen’s theoretical research on the translation of tenor in fictional dialogues and literary sociolects, as well as what are known as the universals of translation are presented. In the thesis, the analysis of Zagorskienė and Valotkienė’s strategies is divided into two major parts. First, in Section 3, a detailed analysis of Zagorskienė and Valotkienė’s strategies for translating swearwords... [to full text] / Šiame darbe nagrinėjamos veikėjų kalbos vertimo strategijos įžymios amerikiečių rašytojos Ketrinos Paterson knygų vaikams „Smarkuolė Gilė Hopkins“ (The Great Gilly Hopkins, 1978 m.) ir „Kaip ir žvaigždės“ (The Same Stuff as Stars, 2002 m.) lietuviškuose vertimuose. „Smarkuolę Gilę Hopkins“ 1989 m. į lietuvių kalbą išvertė vertėja Romualda Zagorskienė, o „Kaip ir žvaigždes“ – 2005 m. vertėja Renata Valotkienė. Darbo tikslas – išanalizuoti R. Zagorskienės ir R. Valotkienės taikytas vertimo strategijas ir palyginti būdus, kuriais vertėjos perteikė leksines ir gramatines veikėjų kalbos ypatybes, pavyzdžiui, gramatiškai netaisyklingas žodžių formas, šnekamosios kalbos formas, dialektus ir ypač leksiką, kuri būdinga tam tikro veikėjo sociolektui (pavyzdžiui, keiksmažodžius, plūstamuosius žodžius ar epitetus). Be to, šiame tyrime nagrinėjamas vertėjų pasirinktų strategijų poveikis veikėjų ir jų tarpusavio santykių pavaizdavimui. Hipotezė, kad tam tikros leksinės ir gramatinės veikėjų kalbos ypatybės verčiant sunorminamos, keliama remiantis šiuolaikiniuose teoriniuose ir praktiniuose vertimo tyrimuose keliamomis prielaidomis. Todėl, pirmiausia aptariami atitinkami teoriniai klausimai, daugiausia – Gillian Lane-Mercier ir Tiinos Puurtinen teoretiniai vertimo tyrimai, kurių objektas – literatūrinių dialogų intonacijos, emocinių atspalvių (tenor) ir literatūrinių sociolektų vertimas. Aptariamos ir vadinamosios universaliosios vertimo strategijos (translation universals). Nagrinėjant R... [toliau žr. visą tekstą]