Vilniaus miesto pradžios taškas yra 1323 m., kuomet LDK kunigaikštis Gediminas rašė laiškus vakarų Europos pirkliams bei amatininkams. Tačiau ir iki to šioje teritorijoje egzistavo tam tikra kultūra su savo dvasiniu, materialiniu bei socialiniu palikimu. Tai atspindi archeologinė medžiaga. Pagrindinė šio darbo problema – temos neištirtumas bei nemažos dalies archeologinių paminklų sunykimas. Nemažai archeologinių paminklų buvo tiesiog sunaikinti plečiantis miestui. Nors Vilniaus miesto istorijos laikotarpis iki XIII a. yra gana problematiškas tiek ištirtumo, tiek istoriografijos atžvilgiu, tačiau teigti, kad tuo laikotarpiu šioje teritorijoje nebuvo nieko, būtų klaidinga. Tai liudija nors ir negausūs, bet vis dėl to esantys archeologiniai duomenys. Apie žmonių vykdytą ūkinę veiklą dabartinio Vilniaus miesto teritorijoje galima kalbėti jau nuo paleolito. Įvairiose miesto vietose rastas titnaginis inventorius. Akmens amžiaus pėdsakų galima aptikti Lietuvos Respublikos prezidentūros teritorijoje, Gudelių – Lenkiškių pilkapyne, pavienių atsitiktinių radinių aptikta priemiesčiuose. Teritorijoje, kurioje yra ir dabartinis Vilniaus miestas, susiformavo brūkšniuotosios keramikos kultūra su jai būdinga keramika brūkšniuotu paviršiumi. Ši kultūra vėliau tapo Rytų Lietuvos pilkapių kultūra, su jai būdingai laidojimo paminklais pilkapiais. Vilniaus teritorijoje aptikti X – XII a. piniginiai lobiai rodo, kad jau tuo metu Vilniaus teritorijoje buvo išsivysčiusi tam tikra piniginė sistema... [toliau žr. visą tekstą] / The beginning of Vilnius is often dated year 1323. When the grand duke of Lithuania Gediminas wrote inviting letters to the merchants and craftsmen of Western Europe. However archaeological material shows that before that there was a specific culture with its distinctive heritage. The main problem of this work is that the topic isn`t researched enough. And that in process of time many archaeological objects might have been destroyed. Although the period of this topic is problematic enough in many aspects saying that there was nothing in Vilnius area till middle- ages isn`t correct. Archaeological findings tell something else. First people in Vilnius area appeared in late Paleolithic. In various places of Vilnius some flint artefacts were found. In the Palace of President area, in some layers of barrows of Gudeliai – Lenkiskes traces of Stone Age people were found. As well as in the suburbs. The culture of lined pottery appeared in the territory of Eastern Lithuania. Including Vilnius. Later in the same area the culture of eastern Lithuanian burial mounds appeared. In modern Vilnius there were left few objects belonging to this culture: Gudeliu – Lenkiskiu burials, Staviskiu burials, Zvirbliu burials. Hoards found in the territory of Vilnius show that at 10th -12th centuries there already was developed money system. And some trade connections with merchants from far distant countries. The shrouds of Zvirbliai burials show far distant connections as well. In latest burials... [to full text]

Darbe nagrinėjama Panevėžio krašto pinigų cirkuliacija XVI – XVIII a. numizmatikos duomenimis. Tyrimo objektas yra monetos, atrastos Panevėžio krašto lobiuose ir senkapiuose. Tyrimo tikslui pasiekti išsikeltas uždavinys – iš surinktų monetų duomenų sudaryti kuo platesnę ir išsamesnę statistinę bazę. Remiantis sudaryta duomenų baze bandoma įvairiais aspektais apžvelgti aptariamajam kraštui būdingas apyvartines tendencijas. Darbo dėstyme pateikiamos monetų lobių ir senkapių radimvietės. Abiejų duomenų bazių turinys atskirai apžvelgiamas pagal nominalus, kaldinimo vietą ir devynis chronologinius etapus. Paskutiniame skyriuje lobių ir senkapių monetų duomenys koreliuojami. Taip bandoma pastebėti naujas apyvartines tendencijas, kurios neišryškėja duomenis tiriant atskirai. Tyrimo rezultatai rodo, kad pagal nominalą tiek lobiuose, tiek senkapiuose didžiausią kiekį monetų aptariamajame krašte sudaro šilingai. Pagal kaldinimo vietą daugiausia rasta Rygoje kaldintų monetų. Didžiausią jų dalį sudaro Zigmanto Vazos Rygos šilingai. Analizuojant duomenis pagal chronologinius etapus, pastebima, kad lobių monetų duomenys teikia išsamesnę informaciją nei senkapių. Dėl gausaus monetų kiekio ir jų įvairovės XVII a. pirmosios pusės ir XVIII a. pirmosios pusės etapų apyvartinės tendencijos gali būti vertinamos objektyviausiai ir išsamiausiai. / The study examines circulation of money in Panevėžys region from 16th – 18th c. based on numismatic data. Coins discovered in hoards and old burials are the object of this research. In order to achieve the aim of this study the following task was raised - to create a database as broad and informative as possible. On the basis of the received database, characteristic circulation tendencies of Panevėžys region were examined from various aspects. Money hoards’ and old burials’ original locations are presented to display sources of numismatic data. The contents of both databases are examined separately: firstly by denomination, then by minting place. After these sections numismatic databases are divided into nine chronological periods. In the last section, content of coins found in hoards and old burials was correlated. This was done to perceive new and unseen tendencies which could not have been unveiled by examining data separately. The results of the study show that in both, money hoards and old burials, shillings were the most common denomination in Panevėžys’ region. Hence, at that period shillings played the main role in Panevėžys’ region's money circulation. The biggest number of coins was minted in Riga from which the most were minted under the reign of Sigismund III Vasa. By analyzing the data which was divided into chronological periods, it can be seen that coins from hoards are able to provide comprehensive information while coins from old burials give more specific... [to full text]