Darbo tikslas - ištirti taršos veikiamų reguliuotų upelių savaiminio apsivalymo nuo organinių ir biogeninių medžiagų tendencijas vasaros–rudens sausmečio laikotarpiais atsižvelgiant į gamtines ir antropogenines sąlygas. Darbo rezultatų praktinė reikšmė - disertacijoje nustatytas matematines priklausomybes galima pritaikyti vertinant organinių ir biogeninių medžiagų koncentracijų pokyčius tolstant nuo sutelktosios taršos šaltinio ne tik tirtuose, bet ir kituose upeliuose, tekančiuose panašiomis sąlygomis. Pateiktos matematinės priklausomybės yra naudingos modeliuojant vandens kokybės pokyčius, vertinant išleidžiamų į upelį teršalų poveikį vandens ekosistemai, nustatant leistiną išleidžiamų į upelius teršalų kiekį. Darbo mokslinis naujumas - šiame darbe pirmą kartą Vidurio Lietuvos Nevėžio upės baseino reguliuotuose upeliuose (kai debitas vasaros–rudens sausmečio laikotarpiu mažesnis kaip 0,1 m3/s) nustatyta gyvenviečių (iki 2000 gyventojų) sąlyginė tarša ir vandens kokybės kitimo dinamika upeliuose tolstant nuo sutelktosios taršos šaltinio; nustatyti veiksniai, turintys esminės įtakos savaiminiam upelių apsivalymui nuo organinių ir biogeninių medžiagų, bei ištirti upelių savaiminio apsivalymo dėsningumai ir pateiktos matematinės priklausomybės, leidžiančios prognozuoti upelių savaiminio apsivalymo galimybes. / The target subject of the research – pollution of Nevėžis River sub-basin regulated streams by small settlements (max. 2,000 inhabitants) in Middle Lithuania and their self-purification processes during seasons of low-flow regime. Scientific novelty of the research – for the first time, this paper identifies a relative pollution by settlements (up to 2000 inhabitants) in Nevėžis River basin regulated rivers (at a river discharge less than 0.1 m3/s during seasons of low-flow regime in summer-autumn) in Middle Lithuania and water quality dynamics in streams, moving away from the point pollution source, identifies factors having substantial effect on stream self-purification from organic substances and nutrients, investigates patterns of the stream self-purification, and provides mathematical relations that allow forecasting stream self-purification capabilities. Practical value of research results – mathematical relations, defined in the dissertation, can be applied to the assessment of fluctuations in organic substances and nutrients concentrations, moving away from the point pollution source not only in the studied streams, but also in other ones flowing under similar conditions. The mathematical relations are useful for modelling water quality changes, for assessing an impact of pollutants, discharged into a stream, on the aquatic ecosystem, and for determining the permissible load of pollutants discharged into streams.

The target subject of the research – pollution of Nevėžis River sub-basin regulated streams by small settlements (max. 2,000 inhabitants) in Middle Lithuania and their self-purification processes during seasons of low-flow regime. Scientific novelty of the research – for the first time, this paper identifies a relative pollution by settlements (up to 2000 inhabitants) in Nevėžis River basin regulated rivers (at a river discharge less than 0.1 m3/s during seasons of low-flow regime in summer-autumn) in Middle Lithuania and water quality dynamics in streams, moving away from the point pollution source, identifies factors having substantial effect on stream self-purification from organic substances and nutrients, investigates patterns of the stream self-purification, and provides mathematical relations that allow forecasting stream self-purification capabilities. Practical value of research results – mathematical relations, defined in the dissertation, can be applied to the assessment of fluctuations in organic substances and nutrients concentrations, moving away from the point pollution source not only in the studied streams, but also in other ones flowing under similar conditions. The mathematical relations are useful for modelling water quality changes, for assessing an impact of pollutants, discharged into a stream, on the aquatic ecosystem, and for determining the permissible load of pollutants discharged into streams. / Darbo tikslas - ištirti taršos veikiamų reguliuotų upelių savaiminio apsivalymo nuo organinių ir biogeninių medžiagų tendencijas vasaros–rudens sausmečio laikotarpiais atsižvelgiant į gamtines ir antropogenines sąlygas. Darbo rezultatų praktinė reikšmė - disertacijoje nustatytas matematines priklausomybes galima pritaikyti vertinant organinių ir biogeninių medžiagų koncentracijų pokyčius tolstant nuo sutelktosios taršos šaltinio ne tik tirtuose, bet ir kituose upeliuose, tekančiuose panašiomis sąlygomis. Pateiktos matematinės priklausomybės yra naudingos modeliuojant vandens kokybės pokyčius, vertinant išleidžiamų į upelį teršalų poveikį vandens ekosistemai, nustatant leistiną išleidžiamų į upelius teršalų kiekį. Darbo mokslinis naujumas - šiame darbe pirmą kartą Vidurio Lietuvos Nevėžio upės baseino reguliuotuose upeliuose (kai debitas vasaros–rudens sausmečio laikotarpiu mažesnis kaip 0,1 m3/s) nustatyta gyvenviečių (iki 2000 gyventojų) sąlyginė tarša ir vandens kokybės kitimo dinamika upeliuose tolstant nuo sutelktosios taršos šaltinio; nustatyti veiksniai, turintys esminės įtakos savaiminiam upelių apsivalymui nuo organinių ir biogeninių medžiagų, bei ištirti upelių savaiminio apsivalymo dėsningumai ir pateiktos matematinės priklausomybės, leidžiančios prognozuoti upelių savaiminio apsivalymo galimybes.