B. Sruogos memuarinis romanas „Dievų miškas“ iš kitų lietuvių memuarinio žanro kūrinių išsiskiria tuo, kad jame ne tik ironiškai perteikiami paties autoriaus-tremtinio išgyvenimai, bet gana detaliai aprašoma nacistinės Vokietijos koncentracijos lagerio sistema. Apie tremtį ir lagerio kančias yra rašę nemažai lietuvių, tačiau „Dievų miškas“ išsiskiria tuo, kad lagerio santvarka kūrinyje pavaizduota kaip labiau ar mažiau susisteminta. Lagerio – kaip susistemintos institucijos požymis leido daryti prielaidą, kad kasdienių, daugiau nei vieną kartą atliekamų veiksnių analizė pasitelkiant antropologijos žiūros tašką gali būti nauja tyrimų sfera lietuvių literatūros moksle. Pastebėjus, kad B. Sruoga „Dievų miške“ fiksuoja visus septynis B. Malinowskio kultūros tyrimuose aprašytus bazinius poreikius, kūrinį bandyta skaityti ir analizuoti lyg savitą antropologijos veikalą, atliekant lagerio kasdienybės antropologinį tyrimą. Šio darbo tema – kasdienybės antropologija Balio Sruogos „Dievų miške“. Darbo problema – pažvelgti į lagerį kaip į socialinę-kultūrinę aplinką ir, atliekant kasdienybės analizę, išsiaiškinti, kokios kultūrinės apraiškos galimos dehumanizuotoje lagerio sistemoje. Darbe remtasi sociokultūrinės antropologijos metodologija, didžiausią dėmesį skiriant B. Malinowskio tyrimams. Lyginant „Dievų miško“ sociokultūrinę aplinką su B. Malinowskio aprašytos kultūros koncepcija, buvo rasta nemažai sutapimų ir skirtumų. Vienu atveju Štuthofo lageryje pasireiškiantys baziniai... [toliau žr. visą tekstą] / B. Sruoga’s autobiographical novel “Forest of the Gods” is distinguished from other works of Lithuanian autobiographical genre by both its ironic rendering of author-exile’s experience and quite detailed description of concentration camp system of Nazi Germany. A lot of Lithuanians have written about exile and camp sufferings; however, only “Forest of the Gods” is distinguishable by the camp regime, which is described in the novel as more or less systemized. The feature of the camp as a systemized institution lets us to make an assumption that the analysis of everyday actions done more than one time by invoking the point of anthropological view can be new sphere of research in the science of Lithuanian literature. After noticing that in his novel “Forest of the Gods” B. Sruoga traces all seven basic necessities described in B. Malinowsky’s cultural researches one tried reading and analyzing the novel as original anthropological work with conduct of anthropological research of camp everyday life. The theme of this Thesis – everyday anthropology Balys Sruoga’s novel “Forest of the Gods”. The problem of the work - to look at a camp as a social-cultural environment and with the help of everyday life analysis to discover what cultural manifestations are possible in dehumanized camp system. In the work one based upon the methodology of socio-cultural anthropology paying the great attention to B. Malinowsky’s researches. The comparison of socio-cultural environment of “Forest of... [to full text]