Darbas skirtas dienoraščio žanro studijai. Analizuojant pasirinktus trijų talentingų asmenybių dienoraščius (J. Meko, A. Nykos-Nilliūno ir Z. Maurinios) išskiriami du šio lankstaus žanro sluoksniai: literatūrinis ir filosofinis, apibrėžiami estetinių refleksijų sąvoka. Dienoraščių estetika nagrinėta atsižvelgiant į pagrindiniuss semantinio turinio vienetus, kurie susideda iš tokių tendencingų elementų: 1. Laiškai (korespondencija) ir straipsniai; 2. Pasakojimai-žmonių Portretai; 3. Pasakojimai (naratyvai); 4. Pokalbių fragmentai; 5. Literatūros ar kultūros kritika; 6. Prisiminimai (Reminiscencijos) ir 7. Įvairūs literatūriški aprašymai ir palyginimai. Filosofinėje plotmėje dienoraščiai nagrinėjami remiantis asmeninės savirefleksijos ir fenomenologijos sąsajomis išskiriant subjektyvaus pasaulio vertinimo, asmeninės patirties ir gyvenamojo pasaulio, kaip priešingybės logiškam ir „sumokslintąjam“, o taip pat intersubjektyvumo ir intencionalumo sąvokas. Trumpai apžvelgtos dienoraščių funkcijos ir struktūra. / The purpose of the study is research of diary genre. For the diary analysis three talented persons' (J. Mekas, A. Nyka-Niliūnas and Z. Maurinia) were chosen. Two different layers of this genre were distinguished: literary and philosophical, by defining concept of aesthetical reflections. Aesthetic diary layer was explored by taking in to account primary units of semantic matter, which consist of such a tendentious elements: 1. Letters (correspondence); 2. Narrative - people Portraits; 3. Story (narrative); 4. fragments of the Conversations; 5. literature and culture critique; 6. Memories (reminiscent) 7. and others literary aesthetical forms. In philosophical plane diaries were analyzed taking as a background correlation between personal self-reflection and phenomenology, by characterizing conceptions of subjective world estimation, firsthand experience and habitable world as opposites of logical and scientific. Function and the structure of the diaries were overlooked also.