2005 metais buvo sukurtas pirmas lietuviškas internetinių dienoraščių portalas blogas.lt ir adaptuotas lietuviakalbiams internetinių dienoraščių vartotojams. Pirmos internetinių dienoraščių bendruomenės pradėjo kurtis dar paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje. Jų tyrimai prasidėjo neseniai, bet dėmesys yra didelis ir vis augantis. Internetinių dienoraščių pagrindu kuriasi elektroninės bendruomenės, kiekvienas jų narys reprezentuoja save per savo internetinį dienoraštį. Darbe nagrinėjama lietuviškų internetinių dienoraščių bendruomenė, kuri yra susiformavusi pagal ankščiau atsiradusį angliakalbių internetinių dienoraščių modelį. Ši bendruomenė yra sparčiai besiplėtojanti, pastebimas spartus portalo blogas.lt vartotojų skaičiaus augimas. Lietuviškų internetinių dienoraščių bendruomenė tam tikrais aspektais atitinka tradicinę bendruomenę: turi specifinę socialinę hierarchiją, vertybinę sistemą, kontrolės ir reprodukcijos mechanizmus, socialinio gyvenimo formų įvairovę. Be to, internetinio dienoraščio vartotojas, kurdamas savo dienoraštį gali pasirinkti bet kokią temą ir pateikti informaciją skirtingais būdais. Visa tai leidžia jam pristatyti save ir būti bendruomenės nariu, bendrauti su kitais jos nariai. Darbo tikslas yra lietuviškų dienoraščių interneto bendruomenės analizė sekančiais aspektais: lietuviškų dienoraščių internetinės bendruomenės genezė, struktūra, dienoraščių portalo vartosena ir tematika. Buvo įvykdytas kokybinis tyrimas, kurio metu buvo nagrinėjami lietuviški... [toliau žr. visą tekstą] / A first Lithuanian blog portal blogas.lt was created in 2005 and was adapted for Lithuanian users of blogs. The first English blogs appeared in the last decade of XX century. So researches on this new phenomenon started not long ago and attention is still growing. A new community appears on a basis of the blogs and their users represent themselves through blogs. In my work I study the blogs’ community, which appeared as a copy of an English blog’s community’s model. The Lithuanian blogs’ community grows rapidly and the number of its members is constantly increasing. It has some elements of non-internet community. For example, it has a specific social hierarchy, a value system, mechanism of its members‘control and reproduction and a diversity of its forms of social life. The Lithuanian blogs are used for achieving different goals, their thematic is universal. Blog users can choose any topic to write about and publish information by using different publishing means. A software, which is used by the Lithuanian blogs‘ portals, enables users to represent themselves throught their blogs, to be members of the blog community and to communicate with other users. My paper‘s goal is to analyze different aspects of the Lithuanian blogs‘ community: its genesys, structure, blogs‘ usage and subject matter. A qualitative research was conducted in order to achieve this goals. The Lithuanian blog sites blogas.lt and blog.delfi.lt/ were analysed. A structure of lithuanian blogs, software... [to full text]

Pasiklydau temų miške vieną dieną. Kiekviena smulkmena atrodė įdomi ir verta aptarimo... Kad suprasčiau, kas man iš tiesų rūpi, nusprendžiau rašyti dienoraštį. Susikūriau sau užduotį – rašyti dienoraštį kas dieną ir taip visą mėnesį. Mėnesis praėjo, o karuselė vis dar sukosi. Reikėjo naujos užduoties... Išvažiavus į Švediją atlikti praktikos, užsivedžiau naują sąsiuvinį ir pildžiau jį du mėnesius. Praktika baigėsi, grįžau į savo šalį. Negalėjau nustoti rašiusi, jaučiau, jog tai mano darbo dalis. Kai sutikau tris žymius nepažįstamuosius – Eugenijų Delakrua, Paulių Klė ir Edvardą Munchą ir pradėjau skaityti jų dienoraščius, užsivedžiau naują sąsiuvinį ant viršelio užrašiusi „Nr. 4“. Šie dailininkai savo dienoraščiuose pasiūlė naujų žiūrėjimo taškų į savo pačios dienoraščio rašymą bei kūrybą. Tai buvo akstinas rūpestingam dailininko dienoraščio svarstymui. / One day I felt lost in the forest of topics. Every single thing seemed to be interesting and worth to discuss… I decided to write a diary to understand what is the most important to me. I started with a task – to write a diary every day for a period of a month. The month ended, but the carousel was still spinning. I needed a new task. I was writing my second journal during the practice in foreign country for two months, also every day. The practice was finished – I could not stop writing – It was a part of my work I felt. I took a blank Journal and wrote "No. 4" on the cover when I met three famous strangers and started to read their diaries - Edvard Munch, Paul Klee and Eugene Delacroix. They offered me new perspectives on my own writing and working. It was the reason to start with a serious discussion about the diaries of artists.

Šio magistro darbo tikslas – paanalizuoti tapatybės problemą Jono Meko dienoraščiuose. Pagrindiniai uždaviniai yra aptarti, kas apskritai yra tapatybė, kokias tapatybės rūšis išskiria įvairūs mokslininkai; panagrinėti, kaip tapatybė atskleidžiama J. Meko knygoje „Žmogus be vietos. Nervuoti dienoraščiai��� bei jo kino dienoraščiuose „Prarasta, prarasta, prarasta“, „Rojus dar neprarastas“ ir kt. Taip pat dienoraščiai nagrinėjami kaip autobiografija. Asmens tapatybė yra daugiasluoksnė, susidedanti iš įvairių socialinių, kultūrinių, etninių dalykų. Asmens Aš yra refleksyvus projektas, t.y. tapatumas nėra pastovus, o kintantis. Asmens biografiją galima prilyginti asmens tapatumui, nes jis formuojasi per laiką. Ribinėse situacijose žmogui tapatybė iškyla kaip problema. J. Meko dienoraščiuose galima išskirti socialinės, tautinės ir kultūrinės tapatybės problemas. Socialinę tapatybę galima būtų apibrėžti kaip priklausymą tam tikrai socialinei grupei. Menininkas visa savo esme yra lietuvis ūkininkas, tačiau tas supratimas yra problemiškas, nes jis gyvena ne kaime, ne Lietuvoje, jis neturi ūkio. J. Meko savęs, kaip ūkininko, apibrėžimas yra iliuzinis. Autoriaus tautinę identifikaciją galėtume priskirti moderniajam nacionalizmo tipui. Panaudodamas ikimodernųjį etninį paveldą, bendros praeities pojūtį, „pirmykščius“ etninius ryšius kaip subjektyvų pagrindą, jis stengiasi išsaugoti savo tautinę tapatybę. Meko kultūrinė tapatybė yra susiformavusi iš lietuvių ir pasaulio kultūrų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this master’s paper is to analyze identity problem in the diaries of Jonas Mekas. The main objectives are to discuss what identity is in general, what kinds of identity are distinguished by scholars; to analyze how the identity is revealed in the book by J. Mekas “A man without a place. Nervous diaries” as well as in his cinema diaries “Lost, lost, lost”, “Heaven is not lost” and others. Also the diaries are analyzed as an autobiography. Individual’s identity is multi-layered, comprising of various social, cultural, ethnical components. Individual’s “I” is a reflexive project, i.e. identity is unstable and changing. Individual’s biography can be compared to his identity because it forms in the period of time. In limitary situations identity arises as a problem for a man. In J. Mekas diaries social, national and cultural identity problems are distinguished. Social identity can be described as dependence to particular social group. An artist in all his nature is Lithuanian farmer, but this understanding is problematic because he lives nor in the countryside, nor in Lithuania and he does nor own a farm. The description of J. Mekas as a farmer is illusory. Author’s national identity could be attributed to the type of modern nationalism. He tries to save his national identity through using pre-modern ethnic heritage, the sense of common past, and primitive ethnic relationships as a subjective basis. Mekas’ cultural identity is formed out of Lithuanian... [to full text]

Knyga – netik raidžių, žodžių prirašyti popieriaus lapai. Tai informacijos šaltinis, kuris mus saugo kad neišnyktumėm. Ir nesvarbu, ar ji molinė lentelė, ar papiruso lapas, ar paauksuotas popierius, ji iš savęs jau yra meniška. Tęsdami ir palaikydami jos gyvavimą, galime tik puoselėti ir suteikti jai vis kitą charakterį, keisdami ir tobulindami jos apipavidalinimą, neleisdami išnykti. Kad ir kaip bebūtų, juk graži knyga yra greičiau pastebima ir dažniau paimama į rankas. Knygos dizainas priklauso nuo keletos aspektų. Pirma – nuo autoriaus. Nuo jo stilistikos. Antra – nuo knygoje pateiktos medžiagos pobūdžio. Trečia – nuo finansinių galimybių ir spausdinimo technologijų pasirinkimo. Suderinus visas detales, sujungus viską į harmoningą visumą net ir paprasta knyga atrodys gražiai ir įdomiai. Diplominio darbo pavadinimas „Puslapiai iš dienoraščio“ kalba pats už save. Sukurta knyga – tai įvairių akimirkų, nuotaikų, emocijų, jausmų rinkinys. Sudarytas iš trijų skyrių. Pirmame – artimiausi žmonės su savo mintimis. Antrame – tektinė kūryba, eilėraščiai, mintys. Ir pabaigai, trečias skyrius skirtas mėgstamiausiam užsiėmimui – fotografijai. / A book is not only the pages of paper written with letters, words. It is a source of information, which protects us against evanescence. And it does not matter whether it is a fictile plate or a sheet of papyrus, or a gold-plated paper, it is itself artistic. Continuing and maintaining its existence, we only may cherish it and give it another character by changing and improving its typography, not allowing vanishing. However, a nice book is more noticeable and is more often taken into hands. The design of a book depends on several aspects. First of all – on the author, his/her stylistics. Secondly – on the nature of the material presented in the book. Thirdly - on financial possibilities and selection of printing technologies. Having harmonised all the details, having integrated everything into a harmonious completeness, even a simple book will look nicely and interesting. The title of the diploma paper “Puslapiai iš dienoraščio“ (Pages from a Diary) speaks for itself. The created book is the collection of various moments, moods, emotions, feelings. It is made of three chapters. In the first chapter, there are the closest people with their minds. In the second, there are casual creations, poems, ideas. And in conclusion, the third chapter designated to the most favourite activity – photography.

Magistro darbo objektas – interneto dienoraščiai. Darbo tikslas – išanalizuoti interneto dienoraščius: individualizuotos komunikacijos formą viešojoje erdvėje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: panagrinėti komunikacijos sąvoką, aptarti komunikaciją įprastinėje erdvėje ir viešojoje erdvėje; panagrinėti tradicinių ir interneto dienoraščių raidos tendencijas, apibrėžti jų sąvokas; paanalizuoti individo komunikaciją tradiciniuose ir interneto dienoraščiuose; aptarti ir parodyti interneto dienoraščių funkcijas ir vietą šiuolaikinėje žiniasklaidoje; palyginti interneto dienoraščius su tradiciniais dienoraščiais; atlikti apžvalginę interneto dienoraščių analizę; išanalizuoti interneto dienoraščius pagal pasirinktus dokumentų analizės metodus. Naudojantis dokumentų analizės, sintetiniu ir lyginamuoju metodais bei kokybine mokslinių straipsnių analize, prieita prie išvados, kad daugiau nei dešimt metų pasaulyje gyvuojantys ir tik prieš keletą metų Lietuvos interneto tinklapiuose atsiradę interneto dienoraščiai dar vadinami “blogais” šiandien tampa viena populiariausiu interneto vystymo krypčių bei savotiškai unikaliu informacijos skleidimo kanalu. Anksčiau dienoraščiai rašomi tik patiems sau, dabar atvėrė naują komunikacijos kanalą viešojoje erdvėje. Dienoraščiams būdingas individualizuotas turinys internete tampa viešas. Interneto dienoraščiuose gali kiekvienas rašyti, redaguoti ir publikuoti savo individualias mintis, požiūrius, nuomones bei pasidalinti šia informacija su kitais... [toliau žr. visą tekstą] / The object of research paper is the diaries of internet. The purpose of work is to analyze the internet diaries as individualized form of communication in the public space. The main tasks of work are: to research the concept of communication, to discuss the communication in the conventional and public space; to analyze the tendency of development of traditional and internet diaries; to define their concepts; to analyze the communication of individual in the traditional and internet diary.; to discuss and show the functions of internet diaries and it’s place in modern media; to compare internet diaries with traditional diaries; to analyze internet diaries according to chosen methods of records analyzes. The usage of records analyses according to synthetic and comparative methods and analyzes of qualitative scientific articles show that those internet diaries which more than ten years were existing in the word, emerged in Lithuanian internet sites two years ago, also called “blogs”, today are becoming popular internet development directions and the unique channel for information spread. Previously, diaries were just for individual usage, today they open new communication channel in the public space. It is characteristic to the diaries that individualized content in the internet becomes public. Everyone can write, edit and publish there own individual thoughts, opinions, attitudes on the internet. Also, they can share the information with other internet consumers. The internet... [to full text]

Darbas skirtas dienoraščio žanro studijai. Analizuojant pasirinktus trijų talentingų asmenybių dienoraščius (J. Meko, A. Nykos-Nilliūno ir Z. Maurinios) išskiriami du šio lankstaus žanro sluoksniai: literatūrinis ir filosofinis, apibrėžiami estetinių refleksijų sąvoka. Dienoraščių estetika nagrinėta atsižvelgiant į pagrindiniuss semantinio turinio vienetus, kurie susideda iš tokių tendencingų elementų: 1. Laiškai (korespondencija) ir straipsniai; 2. Pasakojimai-žmonių Portretai; 3. Pasakojimai (naratyvai); 4. Pokalbių fragmentai; 5. Literatūros ar kultūros kritika; 6. Prisiminimai (Reminiscencijos) ir 7. Įvairūs literatūriški aprašymai ir palyginimai. Filosofinėje plotmėje dienoraščiai nagrinėjami remiantis asmeninės savirefleksijos ir fenomenologijos sąsajomis išskiriant subjektyvaus pasaulio vertinimo, asmeninės patirties ir gyvenamojo pasaulio, kaip priešingybės logiškam ir „sumokslintąjam“, o taip pat intersubjektyvumo ir intencionalumo sąvokas. Trumpai apžvelgtos dienoraščių funkcijos ir struktūra. / The purpose of the study is research of diary genre. For the diary analysis three talented persons' (J. Mekas, A. Nyka-Niliūnas and Z. Maurinia) were chosen. Two different layers of this genre were distinguished: literary and philosophical, by defining concept of aesthetical reflections. Aesthetic diary layer was explored by taking in to account primary units of semantic matter, which consist of such a tendentious elements: 1. Letters (correspondence); 2. Narrative - people Portraits; 3. Story (narrative); 4. fragments of the Conversations; 5. literature and culture critique; 6. Memories (reminiscent) 7. and others literary aesthetical forms. In philosophical plane diaries were analyzed taking as a background correlation between personal self-reflection and phenomenology, by characterizing conceptions of subjective world estimation, firsthand experience and habitable world as opposites of logical and scientific. Function and the structure of the diaries were overlooked also.

Magistro darbo objektas – Interneto dienoraštis kaip unikalus komunikacijos būdas. Darbo tikslas – išanalizuoti komunikacijos būdus ir priemones, kurie yra reikšmingi nagrinėjant interneto dienoraščio sampratą. Įvairios komunikacijos technologijos yra tapusios neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi. Jas žmonės naudoja dažnai net nesusimąstydami kaip tai pakeičia natūralią jų būklę ir kokią įtaką tai daro kasdieniam gyvenimui. Šiame darbe nagrinėjami pagrindiniai žmogiškosios komunikacijos būdai kultūroje, apžvelgiama komunikacijos technologijų raida ir jų vaidmuo socialiniame gyvenime, galop nagrinėjama viena naujausių komunikacijos technologijų – internetas, žmonėms pasiūlęs beprecedentes sąveikos galimybes. Viena iš naujausių interneto galimybių yra interneto dienoraštis, dar kitaip vadinamas blogu. Tai istoriškai susiklostęs žmogaus sąveikos būdas, sujungiantis ankstesnes sąveikos tradicijas ir siūlantis naujas galimybes savęs pateikimui ir savęs kūrimui. Šiame darbe nagrinėjama, kokį poveikį interneto dienoraštis turi žmogui šių laikų situacijoje, kokios yra interneto dienoraščio kaip sąveikos būdo savybės, bei kokius poreikius ir kaip žmogus realizuoja naudodamasis interneto dienoraščiu. Šiame darbe taip pat siūloma tam tikrą interpretacinė schema, pagal kurią interneto dienoraštį būtų galima suvokti kitų komunikacijos įrankių ir būdų kontekste. Taip pat pateikiamas interneto dienoraščio kaip istoriškai susiklosčiusio komunikacijos būdo apibrėžimas turinio ir formos aspektu... [toliau žr. visą tekstą] / The main theme of the thesis – Blog (or internet diary) as the unique way of human communication. The main objective is to analyze various means and ways of communication, which are of significance in respect to analyzing the nature of blog. Various communication technologies have become an irreplaceable part of human life. Human usually use them without even having a thought how these means change their natural way of being and what influence they have on one’s daily life. In the thesis the main manners of human communication in the culture are analyzed, the development of communication technologies and their role in the society is described, lastly, one of the newest technologies – the internet having offered unprecedented capabilities for people to interact, is approached. One of the newest scopes of the internet is the blog. It is historically evolved mean of communication, integrating previous traditions of interaction and enabling new means for self-presentation and self-creation. In this work the influence of the blog to human is analyzed, what are the aspects of the blog as the mean of interaction, and what kind of needs and want one is able to realize using the blog. In this work particular interpretational scheme is presented, according to which the blog might find its place among other means and ways of communication. Also the definition of the blog as the particular mean of interaction is provided in terms of form and content. In the research analysis motives and... [to full text]

Magistro darbo objektas - lietuviški tinklaraščiai. Darbo tikslas - remiantis visuomenėje egzistuojančiais stereotipais, ištirti vyrų ir moterų įvaizdžius lietuviškuose tinklaraščiuose. Darbo uždaviniai: išnagrinėti tinklaraščių sampratą, svarbą socialiniame kontekste ir nustatyti jų klasifikavimus; išanalizuoti socializacijos įtaką stereotipų formavimuisi ir nustatyti visuomenėje egzistuojančius vyrų ir moterų įvaizdžius; nustatyti vyrų ir moterų stereotipus, egzistuojančius nelietuviškuose tinklaraščiuose; atlikti vyrų ir moterų įvaizdžių lietuviškuose tinklaraščiuose tyrimą; Išanalizavus mokslinę literatūrą, išnagrinėta tinklaraščių samprata. Asmeninį dienoraštį, kuris yra kompleksiškai prižiūrimas, dažnai pildomas naujais autoriui aktualiais įrašais ir yra prieinamas visiems suinterasuotiems interneto vartotojams, nepriklausomai nuo jų lyties ar kitų savybių, laikytas reikšminga komunikacijos priemone dėl galimybės atsiriboti nuo oficialaus statuso realybėje, pamiršti tradicinėje visuomenėje turimas pareigas ir įvaizdžius. Darbe taip pat išskirta skirtingų lyčių raiškai nagrinėti tinkama tinklaraščių tipologija. Darbe aptarta socializacijos įtaka socialinės lyties formavimuisi, išskirti dažniausiai visuomenėje egzistuojantys vyrų ir moterų stereotipai. Darbe nustatyta, jog visuomenėje vis dar vyrauja požiūris, jog moters veikla yra susijusi su privačiu gyvenimu – namais, ji turi rūpintis vaikais, tuo pat metu būti seksuali ir susitvarkiusi, tuo tarpu vyrui priskiriama... [toliau žr. visą tekstą] / In the master’s thesis is considered Lithuanians blogs and the link between them and different social gender stereotypes evaluation. Individuals’ identification with certain gender group inevitably form a provisions, which is a set of events schematized understanding, image, emotional evaluation, in other words these provisions are called stereotypes. In this case, expression of femininity and masculinity through identification of the gender stereotypes help to understand, how communicates men and women in the blogs. The problem justifying the relevance of the work. Lithuanian scientist does not consider this topic. Thus, this work is the first to investigate the expression of masculinity and femininity in the Lithuanian blogs. The main purpose of this work – based on existing stereotypes in society, to examine images of men and women in the Lithuanian blogs. The aim of the work to achieve was formulates the following tasks: to explore the concept of blogging, importance of social context and the potential of blogs based on the classification of terms, analyze the impact of socialization and the formation of make and female stereotypes which are existing in society, analyze foreign-based research to determine men’s and women’s stereotypes at foreign blogs, carry out a study to determine the men’s and women’s images in the Lithuanian blogs. Master thesis research methods were used mixed. Preparation of the theoretical work was used in the scientific literature analysis methods... [to full text]

Karo metais moterų rašytų dienoraščių lietuvių literatūroje nėra daug. Jau nuo seno įprasta, kad vyrų kūriniams skiriama daugiau dėmesio, tačiau moteriškoji karo patirtis atskleidžiama tokių rašytojų kaip: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Ana Frank, Marta Hillers, Julija Maceinienė. Žanrinėmis ypatybėmis dienoraštis yra panašus į autobiografiją, tačiau jame fiksuojami praėjusios dienos įvykiai, nesiekiama gręžtis į praeitį. Dienoraštis – tai datuoti užrašai, fiksuojantys dienos, savaitės ar kitokio laikotarpio atsiminimus, atskleidžiantis pasakojančio žmogaus jausmus, emocijas, išgyvenimus. Šio darbo objektas –pasakojančios moterys Anonimės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Anos Frank ir Julijos Maceinienės karo metais rašytuose dienoraščiuose. Dienoraštį, kaip žanrą yra nagrinėję šie literatūrologai: Daujotytė, Kubilius ir Glinskis. Darbos tikslas – remiantis semantine-strukturine analize išnagrinėti moters ir adresato santykį, moterų patirtį karo metais, karo „aukų“ vaizdavimą ir santykius su jais Anos Frank, Martos Hillers, Julijos Maceinienės ir Gabrielės Petkevičaitės Bitės dienoraščiuose. Pagal Phillipe Lejeune išskirtas dienoraščio funkcijas Anos Frank, Martos Hillers, Julijos Maceinienės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės dienoraščiai atlieka išsakymo, aprašymo ir atsiminimų funkcijas, kurios karo metų dienoraščiuose yra susipinusios tarpusavyje. Dienoraščiuose pasakojančios moterys taikliai ir šališkai vertina karo padarinius Svarbu, kaip jos objektyviai sugeba perteikti... [toliau žr. visą tekstą] / Department of History and Theory of Literature. There are only few diaries in Lithuanian literature written by women during war times. From the old times it was usual that the main attention is paid to the literature written by men, though women’s experience in war was revealed by such writers as Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Ana Frank, Marta Hillers, Julija Maceinė. The features of the genre reveal that diary is very similar to the autobiography, however in the diary are fixed the events of the previous day, and the writer is not intended to look into the past. Diary is the dated sketchbook, which fixates the memories of a day, week or other period of time, and they reveal the narrator’s feelings, emotions, and experience. In the war time diaries the link of history and documentation is very important, as it is full of historical testimony, descriptions of what happened, and the secondary attention is paid to the personal experience. The object of the present research is the story-telling women such as Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Julija Maceinienė, Marta Hillers and Ana Frank in war time diaries. The scientists that discussed the diary as a genre are Daujotytė, Kubilius, Glinskis. The aim of this research is to analyze woman’s and addressee’s relation, women’s experience during war, war “victim’s” image and relation with them in Ana Frank, Marta Hiller, Julija Maceinienė and Gabrielė Petkevičaitė-Bitė diaries by using semantic-structural analysis. According to Phillipe Lejeune... [to full text]

Mokyklos ir visuomenės demokratizavimo bei humanizavimo tikslai skatina atsigręžti į asmenybę, mokinio interesų, poreikio formavimą bei tenkinimą. Darbe nagrinėjami mokinių muzikinės raiškos poreikį skatinantys bei ribojantys veiksniai. Darbo naujumą ir teorinį reikšmingumą charakterizuoja šie argumentai: • Bendra klasės muzikinė veikla orientuojama į kiekvieno klasės mokinio muzikinę raišką. Tuo tikslu akcentuojamas bendradarbiaujančios klasės modelis (konstruktas) – visų klasės mokinių dalyvavimas bendroje klasės muzikinėje veikloje. • Siekiant suprasti bei atskleisti mokinių muzikinės raiškos bendroje klasės muzikinėje veikloje savitumus, atsiradusias reikšmes, motyvus, emocijas atliktas ugdomasis eksperimentas (veiklos tyrimas). • Veiklos tyrimas organizuotas kaip ciklinis procesas, kuris apima planavimą, veiklą, stebėjimą, refleksiją, kai grįžtamosios informacijos dėka įtakojami pokyčiai. Šiame darbe pateikti mokinių refleksijų (dienoraščiai, rašinėliai) kokybinės analizės duomenys gali būti reikšmingi muzikos mokytojams praktikams – tyrėjams, mokyklų bendruomenėms. Veiklos tyrimo modelis gali identifikuoti kasdieninius ugdymo(si) ypatumus bei įtakoti pokyčius. Tyrimo išvados gali atverti muzikinio ugdymo(si) reikšmingumą kiekvienam klasės mokiniui. Tyrimo objektas – mokinių muzikinės raiškos poreikio formavimas. Tyrimo tikslas – atskleisti mokinių muzikinės raiškos poreikio formavimo galimybes bendroje klasės muzikinėje veikloje. Tyrimas parodė, kad klasės veiklos... [toliau žr. visą tekstą] / Democratization and humanizations objectives at school and society encourage turning back to personality, formation and meeting a student’s interests and needs. Factors stimulating and limiting the need for musical expression among students are discussed in the thesis. The following arguments define the work novelty and theoretic significance: • General musical activity in a class is targeted to every student’s musical expression. For this purpose, the model (construct) of a cooperating class is accentuated, namely the participation of all students in the general musical activity of the class. • In order to understand and reveal singularities, meanings, motives and emotions with regard to musical expression among students in the general musical activity of the class, an educational experiment was conducted (activity research). • Activity research was organised as a cyclic process which comprises planning, activity, observation, reflection, when changes are influenced with the help of feedback information. The thesis provides the data of qualitative analysis with regard to students’ reflections (diaries, essays) that might be significant to music teacher practitioners – researchers, and school communities. The activity research model may reveal the significance of musical education to every student in the class. Object of the research is the formation of the need for musical expression among students. Objective of the research is to reveal the possibilities of formation of... [to full text]