Prieširdžių virpėjimas (PV) dažniausiai klinikinėje praktikoje pasitaikanti širdies aritmija. PV dažnis populiacijoje – 0,4–1 proc. ir su amžiumi didėja, o tarp vyresnių nei 80 metų žmonių išauga iki 8 proc. Per pastaruosius 20 metų hospitalizavimo dėl PV atvejų padaugėjo 66 proc. PV metu išnyksta normali prieširdžių sistolė, vyksta prieširdžių remodeliavimasis, širdies ertmėse susidaro trombai, trinka hemodinamika. Tai susiję su sunkiomis komplikacijomis: širdies funkcijos nepakankamumu, insultu ir padidėjusiu mirštamumu. Veiksmingiausias PV nutraukimo būdas – elektrinė kardioversija, kuri klinikinėje praktikoje taikoma nuo 1962 m. Darbo tikslas – įvertinti prieširdžių virpėjimo gydymą elektrine kardioversija ir veiksnius, sąlygojančius jos efektyvumą. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos elektrinės kardioversijos efektyvumui. 2. Nustatyti ir įvertinti optimalią pradinio elektros impulso energiją, reikalingą prieširdžių virpėjimui nutraukti. 3. Nustatyti veiksnius, turinčius įtakos ankstyvajam prieširdžių virpėjimo atkryčiui po elektrinės kardioversijos. 4. Įvertinti veiksnius, nulemiančius elektrinės kardioversijos komplikacijas. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje 2005–2007 m. atliktas prospektyvusis atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas. Ištirta 224 prieširdžių virpėjimu sergančių pacientų, kuriems nuspręsta taikyti elektrinę kardioversiją sinusinio ritmo atkūrimui. Atsitiktinai... [toliau žr. visą tekstą] / Atrial fibrillation (AF) is the most common cardiac arrhythmia in clinical practice. AF occurs in 0.4 – 1 % of population and its frequency increases with age and reaches 8 % above 80 years age. During the last 20 years hospitalization for AF rate increased by 66 %. In AF normal atrial systole does not occur, atrial remodeling starts, intracardiac thrombi start forming, haemodynamics becomes compromised. That leads serious complications – heart failure, stroke and increased mortality rate. The most effective AF termination method is direct current cardioversion, which has been used in clinical practice since 1962. The aim of the study was to evaluate the treatment of atrial fibrillation by direct current cardioversion and to identify the factors, contributing to its effectiveness. The objectives of the study: 1. To identify the factors, contributing to the effectiveness of direct current cardioversion. 2. To estimate and to evaluate the optimal energy of the initial electrical impulse required to terminate atrial fibrillation. 3. To identify the factors, contributing to immediate recurrence of atrial fibrillation after successful direct current cardioversion. 4. To evaluate the factors, influencing complications after direct current cardioversion. A prospective randomized clinical trial has been held in Intensive Care Unit of the Department of Cardiology of Kaunas Medical University Hospital between 2005 and 2007. We examined 224 patients with AF, selected for electrical... [to full text]