Gastrointestinės stromos tumorai (GIST) – dažniausi mezenchiminės kilmės virškinamojo trakto navikai, kurie pradėti identifikuoti ir diagnozuoti tik per pastaruosius 25 m. GIST, pagal ligos progresavimo reliatyvią riziką, klasifikuojami į rizikos kategorijas, kurių nustatymas 2002 m. Nacionalinių sveikatos institutų sutarimu (NSI) paremtas dviem kintamaisiais: naviko dydžiu ir navikinių ląstelių mitozių skaičiumi 50 DPRL, kurių apimamas plotas įvairių studijų ir rekomendacijų duomenimis varijuoja nuo 5 mm² iki 11,9 mm². Neaišku, kaip netikslus mitozių skaičius įtakoja rizikos kategorijos nustatymą bei jų sąsajas su ligos progresavimu. Nors atliktose didžiausiose GIST studijose teigiama, kad, esant identiškiems morfologiniams požymiams, skrandžio GIST prognozė geresnė, kiti tyrėjai nustatė morfologinius požymius lemiančius geresnę šių navikų prognozę. Esant prieštaringoms nuomonėms, tyrimo metu nustatėme ir palyginome skirtingų lokalizacijų GIST morfologinius požymius ir prognozę. NSI klasifikacijoje buvo pastebėta, kad ligos prognozę įtakoja ir GIST histologinis fenotipas, tačiau tuomet nebuvo pakankamai atliktų studijų, paneigiančių ar patvirtinančių šiuos teiginius, todėl detaliai nagrinėjome skirtingų histologinių fenotipų GIST morfologinius požymius ir jų įtaką ligos prognozei bei kitų morfologinių požymių: naviko dydžio, mitozių skaičiaus, ląstelingumo, branduolių polimorfizmo ir nekrozės sąsajas su ligos prognoze. / Gastrointestinal stromal tumours (GIST) – the most common mesenchymal tumours of the gastrointestinal tract which have been identified and diagnosed in the past 25 years. GIST, according to relative risk of disease progression, are classified in risk categories which under the agreement of the National Institutes of Health (2002) were based on two variables: tumour size and mitotic count in 50 HPF, which total area varies from 5 mm² to 11.9 mm². There is no consensus what area is sufficient for the counting of mitoses. Thus, we compare number of GIST tumor cell mitoses in different sized areas and evaluated the impact of mitotic rate changes in determination of risk categories and their relation to the progression of the disease. According to the data of largest GIST study, disease prognosis is also influenced by tumour localization, other researchers found morphological features of these tumours leading to a better prognosis. Thus, we identified and compared the different localizations of GIST morphological features and prognosis. It was observed that disease prognosis is also determined by the tumour histological phenotype, but up till now the controversial results of histological phenotypes relationship to disease prognosis are published. We set morphological features of different GIST histological phenotypes and evaluate their relation to disease progression, evaluate the impact of GIST morphological features to disease prognosis.

Magistro darbe analizuojami Kalninės pušies Pinus mugo Turra Kuršių nerijoje morfologiniai ir genetiniai požymiai, galintys identifikuoti jų porūšius. Tyrimo objektas – Kalninė pušis Pinus mugo Turra, auganti Kuršių nerijos teritorijoje. Šio tyrimo tikslas – įvertinti Pinus mugo porūšių morfologinius požymius Kuršių nerijoje bei nustatyti, šioje teritorijoje labiausiai išplitusio Pinus mugo porūšio nothssp. rotundata Link įvairių morfotipų taksonominę priklausomybę pagal raktinius morfologinius ir genetinius požymius. Tyrimo metodai – morfologinių ir genetinių požymių analizė. Tyrimo rezultatai. Raktiniai morfologiniai požymiai rodo, kad Kuršių nerijoje auga pagrindiniai trys P. mugo Turra porūšiai: mugo (įskaitant pseudopumilio), nothssp. rotundata Link ir ssp. uncinata Ram. Labiausiai išplitęs ir morfologiškai įvairus yra nothssp. rotundata Link porūšis. Iš raktinių kankorėžių morfologinių požymių informatyviaisiais identifikuojant porūšius buvo kankorėžio apofizio gylis ir simetriškumas. DNR tyrimas atskleidė, kad P. mugo porūšiai pagal savo per tėvinę liniją paveldimą chloroplasto DNR, iš esmės nesiskiria vienas nuo kito. Kiek ženkliau išsiskiria tik P. mugo ssp. mugo (krūmas) nuo P. mugo ssp. uncinata Ram (medžio), kas patvirtina P. mugo porūšių laisvo tarpusavio kryžminimosi hipotezę, taip pat tai, kad taksonomiškai tai yra vienos rūšies porūšiai, o ne skirtingos rūšys. Visi tirti P. mugo porūšiai laisvai kryžminasi tarp savęs, dalijasi bendru chloroplasto DNR genomu... [toliau žr. visą tekstą] / Mountain pine Pinus mugo Turra subspieces morphological and genetic variety in Kursiu nerija, that can identify subspieces was investigated in the work of master thesis. Object of the work – Pinus mugo Turra growing in Kuršių nerija territory. Method of the work – morphological and genetic features analysis. The results of the work. Key morphological features showed that three Pinus mugo Turra main subspieces growing in Kursiu nerija: mugo (including pseudopumilio), nothssp. rotundata Link and ssp. uncinata. The most widespread and morphologically variable is nothssp. rotundata Link. The informative key morphological features to identify subspieces were cone apophyses depth and symmetry. DNA analysis revealed that P. mugo varieties according to their own through the parental line inherited chloroplast DNA are not significantly different from each other. More different by DNA analysis are Pinus mugo ssp. mugo (shrub) and Pinus mugo ssp. uncinata Ram (tree) which confirming hypothesis of Pinus mugo subspieces free interbreeding. Also it is confirming hypothesys that taxonomically it is one type of subspieces, but not diferrent species. All of the explored Pinus mugo subspieces are free interbreeding between each other, sharing a common chloroplast DNA genome and in evolution the origin is from one parental spiece which spread to different eco-climatic niches and evolved to subspieces reflected by morphotypes. It is likely that this morphotypical variety should be... [to full text]