Kūdikio maitinimas krūtimi yra natūralus fiziologinis procesas, bet turintis svarbų biologinį bei emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai, tačiau daugelis besilaukiančių moterų renkasi kūdikių maitinimą pieno pakaitalais. Maitinimas krūtimi - sąmoningas procesas, kuriam būtinas motinos apsisprendimas. Šį pasirinkimą daugiausia lemia būsimosios mamos požiūris į kūdikio maitinimo būdus. Remiantis nėščiųjų asmeninio požiūrio modeliu, analizuojamas maitinimo krūtimi ar buteliuku privalumų ir trūkumų suvokimas bei socialinis palaikymas, kuris galimai įtakoja moters asmeninį požiūrį. Tikslas - nustatyti nėščių moterų požiūrio į maitinimo krūtimi sąsajas su sociodemografiniais rodikliais ir socialiniu palaikymu. Tiriamieji – 103 nėščiosios, besilankančios Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre „Sveikata šeimai“. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 24 metai, vidutinė nėštumo trukmė – 20 savaičių. Matavimo priemonės – naudota penkių klausimynų anketa. Pirmoji sudaryta iš klausimų apie moters sociodemografinius rodiklius. Požiūrio įvertinimui skirtas Dungry požiūrio į kūdikio maitinimą krūtimi klausimynas (Dungry, 1994, pagal Shaker ir kiti, 2004), o įvairiems požiūrio aspektams nustatyti naudotas Chabrol (Chabrol ir kiti, 2004) požiūrio į maitinimo būdus klausimynas. Ketvirtas – Glazier (2002) sukonstruotas suvokiamo galimo socialinio palaikymo klausimynas, kuris kaip ir McLeod (2006) sukurtas medicinos specialistų suvokiamo palaikymo klausimynas yra pritaikyti specialiai... [toliau žr. visą tekstą] / Breastfeeding is natural physiological process, which have significant biological and emotional impact on mother’s and infant’s health but a lot of pregnant women choose to bottle-feed. Breastfeeding -conscious process, requireing mothers’s decision. This decision is influenced most by expectant woman’s attitude. According to pregnant women’s personal attitudes model was analized perception of breastfeeding or bottlefeeding advantages and disadvantaged and social support as it may possibly influence mother’s personal attitude. Purpose – to identify interface of pregnant women attitudes toward breastfeeding with sociodemographic factors and social support. Contingent – 103 pregnant women, attending prime health care center “Sveikata šeimai“ in Mažeikiai. Respondent’s mean age – 24 years, mean pregnancy term – 20 weeks. Measures – Used five questionnaire form. First – questions about women’s sociodemographic indexes. Dungry’s infant feeding attitude scale was used to assess women’s attitude toward breastfeeding, Chabrol infant feeding quoestionary helped to identify various attitude aspects. Forth – questionary of perceived social support, made-up by Glazier (2002), adapted specialy for pregnant women as questionary of perceived social support of health care providers (McLeod, 2006). Results – it was observed that 30% respondents sure or surely will bottlefeed their infant. After analysis, results showed that decision to breastfeed is linked with more positive attitude... [to full text]

Vis dažniau yra diskutuojama apie minkštojo įtvaro poveikį nėščiųjų juosmeninės stuburo dalies skausmo mažinimui. Yra skausmo sindromų, būdingų tik moterims. Vienas jų – nėščiųjų juosmens skausmas. Apie 50–80 proc. nėščiųjų vargina juosmens skausmai, kurie dažniausiai prasideda 5–7 nėštumo mėnesį, tačiau skausmai gali prasidėti 8—12 nėštumo savaitę (Samėnienė, 2005). Tikslas. Nustatyti minkštojo įtvaro poveikį nėščiosioms mažinant juosmeninės stuburo dalies skausmą. Objektas. Minkštojo įtvaro poveikis mažinant nėščiųjų juosmeninės stuburo dalies skausmui. Hipotezė. Manome, kad minkštasis įtvaras turės teigiamą poveikį nėščiosioms mažinant juosmeninės stuburo dalies skausmą, kadangi minkštojo įtvaro dėka yra suteikiama atrama ir stabilumas sąnariams ir raumenims netrikdant jų kraujotakos ir nevaržant judesių. Tyrimo metu buvo spėjama, kad minkštasis įtvaras turės teigiamą poveikį nėščiosioms mažinant juosmeninės stuburo dalies skausmą Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti nėščiųjų juosmeninės stuburo dalies skausmą ir negalią prieš minkštojo įtvaro taikymą ir po. 2. Įvertinti kaip minkštojo įtvaro poveikis turi įtakos gyvenimo kokybei prieš ir po minkštojo įtvaro taikymo. 3. Įvertinti nėščiųjų judesių baimę (kinezifobiją) prieš ir po minkštojo įtvaro taikymo. Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos Sporto Universiteto kineziterapijos salytėje. Tyrime iš viso dalyvavo septynios niekada stuburo skausmų neturėjusios nėščiosios. Atliekant tyrimą buvo vertinama nėščiųjų nugaros skausmas... [toliau žr. visą tekstą] / Increasingly there are arguable about kinesiotaping influence pregnant women low back pain reduction. There are pain syndromes appropriate just for women. First – pregnant low back pain. About 50—80  pregnant women suffers from low back pain, which normally begins in the 5-7 pregnancy month, however it can start and 8-12 week of pregnant (Samėnienė, 2005). That study main aim was to determine kinesiotaping influence for pregnant women low back pain reduction. Study object was kinesiotaping influence for pregnant women low back pain. Stydy hypothesis: kinesiotaping will have positive effect for preganant women low back pain reduction. Study tasks were: 1. To assess pregnant women low back pain and disability before and after kinesiotaping. 2. To assess pregnant women low back pain influence for living quality before and after kinesiotaping. 3. To assess pregnant women fear of movements (kinesiophobia) before and after kinesiotaping. Study was performed in Lithunians Sports University‘s physical therapy room. In the study participated seven pregnant women who have never suffered from low back pain. In the study were assessed pregnant women low back pain, influence for quality of living, fear of movements. After kinesiotaping investigative‘s pain decreased significantly (p<0,05). Pain influence for quality of living statsitically reliable diffrence were not found (p>0,05). Fear of movements statistically signficant improve (p<0,05). Kinesiotaping the biggest influence had for... [to full text]