Įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, buvo suteikta tam tikų naujovių bei reglamentavimo aiškumo darbo santykių pasibaigimui, darbdavio iniciatyva nutraukinat darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 136 str. 3 d. 2 p.), kai darbuotojas kėsinasi į nustatytą darbo tvarką (DK 235 str. 2 d. 8, 9 ir 10 punktai). Taigi šiame darbe atliekama trijų konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų analizė yra aktuali praktine teisės taikymo prasme, siekiant išaiškinti DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 235 straipsnio 2 dalies 8, 9 ir 10 punktų tinkamo taikymo sąlygas, tuo pačiu suteikiant daugiau informacijos darbdaviams ir darbuotojams šių DK normų sampratos, jų taikymo bei su šiomis DK normomis susijusių teisės aktų tinkamo taikymo srityje. Pasirinktos temos aktualumas akivaizdus, nes mokslinių tyrimų ar publikacijų šia tema nuo DK įsigaliojimo beveik nėra. Darbo teisės teorijos šaltiniuose galima rasti tik bendras šiurkščių darbo pareigų pažeidimų charakteristikas, atskleidžiamas per teisės aktų reglamentavimą. Tuo tarpu detalios ir išsamios konkrečių šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąlygų susisteminto tyrimo ir analizės, kokią bandyta pateikti šiame darbe, nebuvo atlikta. / New edition of the Labour Code of the Republic of Lithuania (hereinafter, the LC) has stipulated the reform of labour law and regulation of a number of labour relations. This LC has also developed and set some light on the regulation of termination of labour relations, in particular – termination by the employer of employment contract due to gross violation of labour duties (LC Article 136, Section 3, Subsection 2) whereas encroaching on the labour treatment by the employee (LC Article 235, Section 2, Subsections 8, 9 and 10). Therefore, analysis of three specific gross violations of labour duties provided herein is highly relevant in terms of legal practice, seeking to identify the provisions of appropriate application of LC Article 136, Section 3, Subsection 2 and Article 235, Section 2, Subsections 8, 9, and 10, and at the same time to provide employers and employees with more detailed information about the conception of these LC provisions, their implementation and proper application of the relevant legislation. Moreover, the relevance of this topic is supported by the fact that there are scarcely few researches or publications on this issue since the operation of the new LC. The sources of labour law contain only general characteristics of gross violations of labour duties, represented through the regulation of legislation. While so far there is no detailed or explicit analysis on the conditions of gross violations of labour duties.

Tyrimo tikslas – nustatyti pasitenkinimo darbo sąlygomis, saviveiksmingumo ir subjektyviai suvokiamo darbinės veiklos efektyvumo sąsajas bei įvertinti ar pasitenkinimas darbo sąlygomis ir saviveiksmingumas gali prognozuoti subjektyviai suvokiamą darbinės veiklos efektyvumą. Tyrime dalyvavo 204 Kauno ir Vilniaus miestų įmonių įvairių specialybių darbuotojai ( 98 vyrai ir 106 moterys). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 29,75 metai. Tiriamieji buvo parinkti patogiosios atrankos būdu. Pasitenkinimui darbo sąlygomis įvertinti buvo sudarytas klausimynas remiantis literatūros apžvalga. Tai vienfaktorinis reiškinys, kuris sudarytas iš 17 klausimų. Saviveiksmingumui nustatyti buvo naudota bendra saviveiksmingumo skalė (The General Self – Efficacy Scale, Jerusalem M. ir Schwarzer R., 1993), kurią sudaro dešimt teiginių. Subjektyviai suvokiamo darbinės veiklos efektyvumas buvo matuojamas dviem aspektais: nedalyvavimo darbinėje veikloje skale (SPS6 scale, Koopman et al., 2002), antrasis aspektas yra neatvykimo į darbą dažnumo indeksas, sudarytas šiam tyrimui doc. Dr. L. Gustainienės ir Talalaitės A. (2012) Tyrimo rezultatai parodė, kad didėjantis pasitenkinimas darbo sąlygomis siejasi su mažėjančiu nedalyvavimu darbinėje veikloje ir nebuvimu darbe. Taip pat didėjant saviveiksmingumui, mažėja nedalyvavimas darbinėje veikloje. Rezultatai parodė, kad moterų imtyje nedalyvavimą darbinėje veikloje ir nebuvimą darbe prognozuoja pasitenkinimas darbo sąlygomis, o vyrų imtyje saviveiksmingumas. / The aim of the study was to assess relationship between the satisfaction with job conditions, self-efficacy and subjective evaluation of work effectiveness. There were 204 employers (106 – women, 98 – men) who participated in the research. The respondents were from Kaunas and Vilnius organizations. The average age of the participants 29,75 years. For the assessment of satisfaction with job condition was made a questionnaire with reference from literature review. The questionnaire consist of 17 propositions. For the assessment of self-efficacy was used The General Self – Efficacy Scale (Jerusalem, M., Schwarzer, R., 1993). Subjective evaluation of work effectiveness was evaluating by two aspects: The first one is a phenomen as being present at work but unable to be fully engaged with the work environment so for the assessment was used Presenteeism Scale (SPS6, Koopman et al., 2002). The second aspect is absenteeism (frequency index of not being at work) – it was made with reference from literature review. Results of a study showed that increasing satisfaction with job conditions correlates with decreasing presenteeism and absenteeism. Moreover, increasing self-efficacy decreases presenteeism. Furthermore, study showed that presenteeism and absenteeism is prognosticated by satisfaction with job conditions in cluster of women and presenteeism and absenteeism is prognosticated by self-efficacy.