Tyrimo tikslas – nustatyti sergančių išemine širdies liga asmenų emocijų ir arterinio kraujo spaudimo kitimus taikant ekspresyvaus rašymo metodą psichosocialinės reabilitacijos metu. Tyrime dalyvavo 164 kardiologiniame skyriuje besigydantys pacientai. Keturių užsiėmimų kursą baigė 126 pacientai: 58 vyrai ir 68 moterys. Tiriamieji dalyvavo keturiuose 30 minučių trukmės užsiėmimuose. Užsiėmimai vyko keturias dienas iš eilės. Buvo siekiama įvertinti ekspresyvaus rašymo metodo veiksmingumą pacientų emocinės būsenos ir arterinio kraujo spaudimo kitimams. Buvo sudarytos trys tyrimo dalyvių grupės: a) ekspresyvaus rašymo grupė, kurios dalyviai rašė savo išgyvenimus susijusius su liga; b) neutralaus rašymo grupė, kurios dalyviai rašė apie kasdienę veiklą; c) lyginamoji grupė. Kiekvieno užsiėmimo pradžioje ir pabaigoje buvo matuojamas kraujo spaudimas. Pirmojo ir paskutiniojo užsiėmimų metu tiriamųjų buvo prašoma įvertinti savo emocinę būseną. Tyrimo rezultatai parodė, kad ekspresyvaus rašymo grupės dalyvių neigiamų emocijų pokytis buvo didesnis lyginant su neutralaus ir lyginamąja grupėmis. Ekspresyvaus rašymo grupėje „linksmumo“ pokyčiai didesni lyginant su lyginamąja grupe. Kitos teigiamos emocijos nesiskyrė tarp trijų tyrimo dalyvių grupių. Ekspresyvaus rašymo grupėje sistolinio AKS pokyčiai nėra didesni lyginant su neutralaus rašymo grupe, bet didesni lyginant su lyginamąja grupe. Diastolinio AKS pokyčiai nesiskyrė tarp trijų tyrimo dalyvių grupių. AKS mažėjimą nepaaiškina... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of research – to determine the changes of emotions and arterial blood pressure of the patients with ischemic heart disease by applying the method of expressive writing during psychosocial rehabilitation. 164 patients of cardiology department participated in the survey. 126 patients ( 58 men and 68 women) completed the course of four session. The patients attended four 30 min meetings four days in a row. The goal was to evaluate the efficiency of expressive writing for the changes of emotions and arterial blood pressure. The patients were divided into three groups: a) a group of expressive writing, the participants of which wrote their experiences related to the disease b) neutral writing group, where the participants wrote about everyday activities; c) control group. At the beginning and at the end of each meeting their blood pressure was measured. The participants had to evaluate their emotional state during the first and the last meetings. The survey results showed that the change of negative emotions was higher in the participants of expressive writing than in the groups of neutral or control. The changes of „happiness“ were higher in expressive writing group than in control group. Other positive emotions did not differentiate among the groups. The changes of systolic blood pressure in expressive writing group were not higher than in the neutral group, but higher in comparison with control group. The changes of diastolic blood pressure did not differ among the... [to full text]

Magistriniame darbe nagrinėjama ir vertinama priklausomų asmenų šeimos patirtis, teoriniai priklausomybių aspektai. Darbo tikslas – teoriškai išanalizuoti priklausomybių sampratą, atlikti išsamų priklausomybės liga sergančių asmenų šeimos narių patiriamų jausmų ir išgyvenimų tyrimą, pateikiant rezultatus ir išvadas, pasiūlyti galimus pagalbos šeimai sprendimus. Darbo objektas – patirtis, kurią išgyvena priklausomų asmenų šeimos nariai ir jos vertinimas. Darbo hipotezė – priklausomų asmenų šeimos nariai patiria neigiamus išgyvenimus, emocijas ir jausmus, kuriuos sukelia priklausomybės liga šeimoje, tačiau jie neprašo arba negauna pagalbos, nes bijo neigiamos visuomenės reakcijos, taip pat jiems trūksta informacijos, susijusios su pagalbos gavimu. Darbe analizuojami teoriniai priklausomybės aspektai: pateikiama priklausomybės samprata, apibrėžiama, kas yra priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų, jos priežastys, alkoholizmo esmė, samprata, priežastys, šių priklausomybių įtaka šeimai ir ypač vaikams. Empiriniu tyrimu apklausti 122 respondentai, kurių šeimos narys – priklausomas asmuo. Nagrinėta, kokia buvo respondentų pirmoji reakcija į priklausomybę, kokios pagalbos ieškojo ir kur kreipėsi, kokios pagalbos sulaukė, kokios tikisi. Taip pat nagrinėti gyvenimo pokyčiai, susiję su priklausomybės faktu bei ateities perspektyvos. Tyrimas parodė, kad dėl priklausomybės fakto nukenčia visi šeimos nariai, susidūrę su priklausomybės faktu, jie išgyvena daug neigiamų emocijų, kurios... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis analyse and evaluate experience of substance dependent person family members, theoretical aspects of substance dependent persons also are presented. Aim of the paper is to analyse theoretically concept of substance dependent person, to perform empirical research focused on the experienced emotions and feelings of substance dependent person family members. To propose possible help forms for substance dependent person family members. Object of this master thesis – evaluation of substance dependent person family member’s experience. Hypothesis of this work – family members of substance dependent person deals with a wide negative emotions and feeling, that substance dependent person brings to the family, but they do not ask or search for any help avoiding negative public opinion and labeling also feels lack of information about help sources. Main theoretical aspects of substance dependent person, its’ reasons, concept of drug substance dependent person, alcoholism and its’ impact on family members specially children are presented and discussed. Empirical research, that involved 122 family members of substance dependent persons showed that all members of family are impacted by substance dependent person, they deals with wide range of various negative emotions, such as anger, fear, embarrassment, turmoil, it influences their ability to communicate suitably with their friends, relatives, public and them selves. During the research, respondents named that they are... [to full text]