Tiek psichoterapeutų praktikų, tiek mokslo darbuose galima aptikti prielaidų, kad kliento lytis lemia tam tikrus psichoterapijos proceso ir terapinio santykio ypatumus, tačiau būtent šiai problemai skirtų mokslo tyrimų yra labai mažai ir jų duomenys kol kas prieštaringi. Šiuolaikinės žinios apie lyties psichologiją rodo, kad, atliekant tokius tyrimus, svarbu atsižvelgti ir į psichologines su lytimi susijusias tyrimo dalyvių savybes, arba gelminį lyties tapatumą. Šio tyrimo tikslas - atskleisti moterų ir vyrų analitinės psichoterapijos procesuose veikiančius terapinius bei keistis trukdančius veiksnius ir juos susieti su tyrimo dalyvių gelminio lyties tapatumo pobūdžiu. Tyrime dalyvavo 4 vyrai ir 4 moterys, kurių amžius – nuo 25 iki 44 metų. Buvo atlikta po du pusiau struktūruotus interviu – po 4 - 8 ir po 18 – 22 psichoterapijos sesijų. Interviu tekstas buvo analizuojamas taikant indukcinę teminę analizę ir atvejų analizę bei interpretuojamas remiantis analitinės psichologijos teorija. Nors dalis tyrimo metu išskirtų veiksnių buvo bendri abiem lytims, išryškėjo ir moterų bei vyrų psichoterapiniam procesui specifiniai veiksniai: moteris psichoterapijos procese keistis stipriausiai skatino empatiškas terapinis santykis, o vyrus – analitiškas terapinis santykis, ir, psichoterapijai tęsiantis, su lytimi susiję dėsningumai stiprėjo. Taip pat pastebėta, kad ir terapiniai, ir keistis trukdantys veiksniai yra susiję su gelminio juos išskiriančių klientų lyties tapatumo pobūdžiu. / Gender of a client is often considered an important factor in psychotherapy process and in the development of the therapeutic relationship, however, there has been little scientific research into this area and the results of the existing studies are contradictory. There is also evidence that psychological gender-related characteristics, or the depth gender identity, of the participants of such studies, should be taken into account. This study aimed to identify the therapeutic and hindering factors as seen by male and female clients of analytical psychotherapy, and to relate these factors to the depth gender identity of the participants. 4 women and 4 men, aged 25-44, were interviewed between sessions 4 - 8 and 18 – 22. The interviews were analyzed using inductive thematic analysis and case study, taking analytical psychology as a theoretical basis for data interpretation. The results showed that while some factors identified by the study were significant for both genders, there were also some factors typical only of psychotherapy process of women or of men: therapeutic factors related to the empathic function of the therapeutic relationship were most helpful for women, and factors related to the analytical function were most helpful for men. These gender-related tendencies grew stronger as psychotherapy proceeded. Also, both the therapeutic and hindering factors turned out to be related to the type of depth gender identity of the participants of the study.

Gender of a client is often considered an important factor in psychotherapy process and in the development of the therapeutic relationship, however, there has been little scientific research into this area and the results of the existing studies are contradictory. There is also evidence that psychological gender-related characteristics, or the depth gender identity, of the participants of such studies, should be taken into account. This study aimed to identify the therapeutic and hindering factors as seen by male and female clients of analytical psychotherapy, and to relate these factors to the depth gender identity of the participants. 4 women and 4 men, aged 25-44, were interviewed between sessions 4 - 8 and 18 – 22. The interviews were analyzed using inductive thematic analysis and case study, taking analytical psychology as a theoretical basis for data interpretation. The results showed that while some factors identified by the study were significant for both genders, there were also some factors typical only of psychotherapy process of women or of men: therapeutic factors related to the empathic function of the therapeutic relationship were most helpful for women, and factors related to the analytical function were most helpful for men. These gender-related tendencies grew stronger as psychotherapy proceeded. Also, both the therapeutic and hindering factors turned out to be related to the type of depth gender identity of the participants of the study. / Tiek psichoterapeutų praktikų, tiek mokslo darbuose galima aptikti prielaidų, kad kliento lytis lemia tam tikrus psichoterapijos proceso ir terapinio santykio ypatumus, tačiau būtent šiai problemai skirtų mokslo tyrimų yra labai mažai ir jų duomenys kol kas prieštaringi. Šiuolaikinės žinios apie lyties psichologiją rodo, kad, atliekant tokius tyrimus, svarbu atsižvelgti ir į psichologines su lytimi susijusias tyrimo dalyvių savybes, arba gelminį lyties tapatumą. Šio tyrimo tikslas - atskleisti moterų ir vyrų analitinės psichoterapijos procesuose veikiančius terapinius bei keistis trukdančius veiksnius ir juos susieti su tyrimo dalyvių gelminio lyties tapatumo pobūdžiu. Tyrime dalyvavo 4 vyrai ir 4 moterys, kurių amžius – nuo 25 iki 44 metų. Buvo atlikta po du pusiau struktūruotus interviu – po 4 - 8 ir po 18 – 22 psichoterapijos sesijų. Interviu tekstas buvo analizuojamas taikant indukcinę teminę analizę ir atvejų analizę bei interpretuojamas remiantis analitinės psichologijos teorija. Nors dalis tyrimo metu išskirtų veiksnių buvo bendri abiem lytims, išryškėjo ir moterų bei vyrų psichoterapiniam procesui specifiniai veiksniai: moteris psichoterapijos procese keistis stipriausiai skatino empatiškas terapinis santykis, o vyrus – analitiškas terapinis santykis, ir, psichoterapijai tęsiantis, su lytimi susiję dėsningumai stiprėjo. Taip pat pastebėta, kad ir terapiniai, ir keistis trukdantys veiksniai yra susiję su gelminio juos išskiriančių klientų lyties tapatumo pobūdžiu.

Apžvalgoje aptariamas autoriaus plėtojamas psichoterapi¬nės gru¬pės modelis egzistencinės psichoterapijos paradigmoje, vadinamas egzistencinio patyrimo grupe. Jis remiasi egzistencine žmogaus kaip būtiespasaulyje (čia-būties) sam¬rata. Psichoterapijos proceas remiasi dviem svarbiausiais grupės dalyvių gyvenimo analizės orientyrais. Pirmasis – siekimas suprasti dalyvių problemas svarbiausių gyvenimo pasaulio matmenų – fizinio, socialinio, psichologinio ir dvasinio – kontekste. Antrasis – dalyvių gyvenimo sunkumai tyrinėjami egzistencinių duotybių (universaliųjų egzistencijos sąlygų) plotmėje. Kaip svarbiausios išskiriamos šios duotybės: „įmestis į pasaulį“; santykiai su kitais; gyvenimo baigtinumas; laisvė ir atsakomybė; nerimo būsena; prasmė ir beprasmybė; laiko išgyvenimas. Egzistencinio patyrimo grupėje psichoterapinis darbas remiasi bendro grupės gyvenimo kūrimu ir dalyvių sunkumai aptariami būtent šio proceso kontekste. Apžvalgoje aptariami svarbiausi grupės funkcionavimo bruožai bei darbo būdai. Taip pat aptariama terapeuto laikysena egzistencinio patyrimo grupėje, kuri yra reikšminga psichoterapinio darbo dalis. / The review discusses a model of working with psychotherapeutic groups based on existential psychotherapy paradigm which is developed by the author and called „existential experience group“. Its main concept is the idea of human being as being-in-the world (being-there). The process of psychotherapy has two major directions, first being an attempt to understand problems of participants in the context of main dimensions – physical, social, psychological and spiritual – of human life world, and second, exploration of participants’ life difficulties in the context of existential „givens“ (universal conditions of existence). The following „givens“ are described as essential: „thrownness“ in the world, relations to others, finiteness of life, freedom and responsibility, anxiety, meaning and meaninglessness, experience of time. Psychotherapeutic work in the existential experience group is based on development of common group life, and difficulties of participants are discussed and analyzed within its context. The text reviews basic features of the group life and ways of work in it. Also considered is the position of the therapist in an existential experience group, as it is a greatly significant part of the psychotherapeutic process.

Depresija yra vienas iš dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų, ir neretai sergantiesiems depresija tuo pat metu pasireiškia ir nerimo sutrikimai. Psichologinis atsparumas yra susijęs su bendra psichinės sveikatos būkle - asmenys su psichikos sutrikimais turi žemesnį atsparumą. Atsparumas yra kintantis ir gali būti pagerintas gydymu. Psichoterapijos dienos stacionaras apima intensyvią, bet trumpalaikę psichoterapinę ar kombinuotą pagalbą ir yra ypatinga, tarpinė tarp hospitalizacijos ir ambulatorinio gydymo grandis. Šiame darbe siekėme išsiaiškinti psichoterapijos dienos stacionaro pacientų su neuroziniais ir afektiniais sutrikimais gydymo efektyvumą ir sociodemografinių veiksnių, psichopatologinių simptomų, psichologinio distreso, motyvacijos psichoterapiniam gydymuisi ir psichologinio atsparumo ryšius bei pokyčius laikui bėgant. Buvo tirti psichoterapijos dienos stacionare besigydantys pacientai su afektiniais ir neuroziniais sutrikimais. Atliktas longitudinis trijų etapų tyrimas. Rezultatai parodė, kad gydymo metu ir po jo psichopatologinių simptomų, distreso, motyvacijos psichoterapiniam gydymuisi ir psichologinio atsparumo išreikštumas statistiškai reikšmingai kito; nustatyti reikšmingi skirtumai tarp pacientų su afektiniais ir neuroziniais sutrikimais bei tarp psichoterapiniu ir kombinuotu būdu gydytų pacientų. / Depression is one of the most common mental health disorders, and patients who suffer from depression at the same time often also experience symptoms of anxiety disorders. It was found that individuals who developed psychopathological symptoms were characterized by significantly lower resilience. Resilience was changeable and could be improved by treatment. Treatment in a Psychotherapy Day-Care Centre included an intensive but short-term psychotherapy or combined help, and was a special, partial hospitalization programme, in-between hospitalization and outpatient treatment. Aim of the study was to estimate the effectiveness of the treatment for patients with neurotic and affective disorders at the Psychotherapy Day Care Centre, and establish the relationships and changes over time of sociodemographic factors, psychopathological symptoms, psychological distress, motivation for psychotherapeutic treatment and psychological resilience. The patients with Neurotic and Mood (affective) disorders who were receiving treatment in Psychotherapy Day Care Centre were tested. The study was longitudinal – it consisted of three evaluative stages. We found out that the expression of the psychopathological symptoms, distress, motivation and resilience significantly changed during and after the treatment. Significant differences were established between the patients with affective and neurotic disorders and between the patients treated by psychotherapy and combined treatment.

Magistriniame darbe nagrinėjama ir vertinama priklausomų asmenų šeimos patirtis, teoriniai priklausomybių aspektai. Darbo tikslas – teoriškai išanalizuoti priklausomybių sampratą, atlikti išsamų priklausomybės liga sergančių asmenų šeimos narių patiriamų jausmų ir išgyvenimų tyrimą, pateikiant rezultatus ir išvadas, pasiūlyti galimus pagalbos šeimai sprendimus. Darbo objektas – patirtis, kurią išgyvena priklausomų asmenų šeimos nariai ir jos vertinimas. Darbo hipotezė – priklausomų asmenų šeimos nariai patiria neigiamus išgyvenimus, emocijas ir jausmus, kuriuos sukelia priklausomybės liga šeimoje, tačiau jie neprašo arba negauna pagalbos, nes bijo neigiamos visuomenės reakcijos, taip pat jiems trūksta informacijos, susijusios su pagalbos gavimu. Darbe analizuojami teoriniai priklausomybės aspektai: pateikiama priklausomybės samprata, apibrėžiama, kas yra priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų, jos priežastys, alkoholizmo esmė, samprata, priežastys, šių priklausomybių įtaka šeimai ir ypač vaikams. Empiriniu tyrimu apklausti 122 respondentai, kurių šeimos narys – priklausomas asmuo. Nagrinėta, kokia buvo respondentų pirmoji reakcija į priklausomybę, kokios pagalbos ieškojo ir kur kreipėsi, kokios pagalbos sulaukė, kokios tikisi. Taip pat nagrinėti gyvenimo pokyčiai, susiję su priklausomybės faktu bei ateities perspektyvos. Tyrimas parodė, kad dėl priklausomybės fakto nukenčia visi šeimos nariai, susidūrę su priklausomybės faktu, jie išgyvena daug neigiamų emocijų, kurios... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis analyse and evaluate experience of substance dependent person family members, theoretical aspects of substance dependent persons also are presented. Aim of the paper is to analyse theoretically concept of substance dependent person, to perform empirical research focused on the experienced emotions and feelings of substance dependent person family members. To propose possible help forms for substance dependent person family members. Object of this master thesis – evaluation of substance dependent person family member’s experience. Hypothesis of this work – family members of substance dependent person deals with a wide negative emotions and feeling, that substance dependent person brings to the family, but they do not ask or search for any help avoiding negative public opinion and labeling also feels lack of information about help sources. Main theoretical aspects of substance dependent person, its’ reasons, concept of drug substance dependent person, alcoholism and its’ impact on family members specially children are presented and discussed. Empirical research, that involved 122 family members of substance dependent persons showed that all members of family are impacted by substance dependent person, they deals with wide range of various negative emotions, such as anger, fear, embarrassment, turmoil, it influences their ability to communicate suitably with their friends, relatives, public and them selves. During the research, respondents named that they are... [to full text]