Tiek psichoterapeutų praktikų, tiek mokslo darbuose galima aptikti prielaidų, kad kliento lytis lemia tam tikrus psichoterapijos proceso ir terapinio santykio ypatumus, tačiau būtent šiai problemai skirtų mokslo tyrimų yra labai mažai ir jų duomenys kol kas prieštaringi. Šiuolaikinės žinios apie lyties psichologiją rodo, kad, atliekant tokius tyrimus, svarbu atsižvelgti ir į psichologines su lytimi susijusias tyrimo dalyvių savybes, arba gelminį lyties tapatumą. Šio tyrimo tikslas - atskleisti moterų ir vyrų analitinės psichoterapijos procesuose veikiančius terapinius bei keistis trukdančius veiksnius ir juos susieti su tyrimo dalyvių gelminio lyties tapatumo pobūdžiu. Tyrime dalyvavo 4 vyrai ir 4 moterys, kurių amžius – nuo 25 iki 44 metų. Buvo atlikta po du pusiau struktūruotus interviu – po 4 - 8 ir po 18 – 22 psichoterapijos sesijų. Interviu tekstas buvo analizuojamas taikant indukcinę teminę analizę ir atvejų analizę bei interpretuojamas remiantis analitinės psichologijos teorija. Nors dalis tyrimo metu išskirtų veiksnių buvo bendri abiem lytims, išryškėjo ir moterų bei vyrų psichoterapiniam procesui specifiniai veiksniai: moteris psichoterapijos procese keistis stipriausiai skatino empatiškas terapinis santykis, o vyrus – analitiškas terapinis santykis, ir, psichoterapijai tęsiantis, su lytimi susiję dėsningumai stiprėjo. Taip pat pastebėta, kad ir terapiniai, ir keistis trukdantys veiksniai yra susiję su gelminio juos išskiriančių klientų lyties tapatumo pobūdžiu. / Gender of a client is often considered an important factor in psychotherapy process and in the development of the therapeutic relationship, however, there has been little scientific research into this area and the results of the existing studies are contradictory. There is also evidence that psychological gender-related characteristics, or the depth gender identity, of the participants of such studies, should be taken into account. This study aimed to identify the therapeutic and hindering factors as seen by male and female clients of analytical psychotherapy, and to relate these factors to the depth gender identity of the participants. 4 women and 4 men, aged 25-44, were interviewed between sessions 4 - 8 and 18 – 22. The interviews were analyzed using inductive thematic analysis and case study, taking analytical psychology as a theoretical basis for data interpretation. The results showed that while some factors identified by the study were significant for both genders, there were also some factors typical only of psychotherapy process of women or of men: therapeutic factors related to the empathic function of the therapeutic relationship were most helpful for women, and factors related to the analytical function were most helpful for men. These gender-related tendencies grew stronger as psychotherapy proceeded. Also, both the therapeutic and hindering factors turned out to be related to the type of depth gender identity of the participants of the study.

Gender of a client is often considered an important factor in psychotherapy process and in the development of the therapeutic relationship, however, there has been little scientific research into this area and the results of the existing studies are contradictory. There is also evidence that psychological gender-related characteristics, or the depth gender identity, of the participants of such studies, should be taken into account. This study aimed to identify the therapeutic and hindering factors as seen by male and female clients of analytical psychotherapy, and to relate these factors to the depth gender identity of the participants. 4 women and 4 men, aged 25-44, were interviewed between sessions 4 - 8 and 18 – 22. The interviews were analyzed using inductive thematic analysis and case study, taking analytical psychology as a theoretical basis for data interpretation. The results showed that while some factors identified by the study were significant for both genders, there were also some factors typical only of psychotherapy process of women or of men: therapeutic factors related to the empathic function of the therapeutic relationship were most helpful for women, and factors related to the analytical function were most helpful for men. These gender-related tendencies grew stronger as psychotherapy proceeded. Also, both the therapeutic and hindering factors turned out to be related to the type of depth gender identity of the participants of the study. / Tiek psichoterapeutų praktikų, tiek mokslo darbuose galima aptikti prielaidų, kad kliento lytis lemia tam tikrus psichoterapijos proceso ir terapinio santykio ypatumus, tačiau būtent šiai problemai skirtų mokslo tyrimų yra labai mažai ir jų duomenys kol kas prieštaringi. Šiuolaikinės žinios apie lyties psichologiją rodo, kad, atliekant tokius tyrimus, svarbu atsižvelgti ir į psichologines su lytimi susijusias tyrimo dalyvių savybes, arba gelminį lyties tapatumą. Šio tyrimo tikslas - atskleisti moterų ir vyrų analitinės psichoterapijos procesuose veikiančius terapinius bei keistis trukdančius veiksnius ir juos susieti su tyrimo dalyvių gelminio lyties tapatumo pobūdžiu. Tyrime dalyvavo 4 vyrai ir 4 moterys, kurių amžius – nuo 25 iki 44 metų. Buvo atlikta po du pusiau struktūruotus interviu – po 4 - 8 ir po 18 – 22 psichoterapijos sesijų. Interviu tekstas buvo analizuojamas taikant indukcinę teminę analizę ir atvejų analizę bei interpretuojamas remiantis analitinės psichologijos teorija. Nors dalis tyrimo metu išskirtų veiksnių buvo bendri abiem lytims, išryškėjo ir moterų bei vyrų psichoterapiniam procesui specifiniai veiksniai: moteris psichoterapijos procese keistis stipriausiai skatino empatiškas terapinis santykis, o vyrus – analitiškas terapinis santykis, ir, psichoterapijai tęsiantis, su lytimi susiję dėsningumai stiprėjo. Taip pat pastebėta, kad ir terapiniai, ir keistis trukdantys veiksniai yra susiję su gelminio juos išskiriančių klientų lyties tapatumo pobūdžiu.

Lately scientists highlight the necessity of better understanding the subjective side of psychotherapeutic process. The aim of this research was to reveal subjectively important psychotherapeutic changes, significant therapeutic factors, and the transformation of anger expression in psychotherapy. Seven female clients, who had accomplished their long-term therapy course and finished it in 1 – 3-year period, participated in the study. Data were collected using the method of psychotherapeutic story. Participants were asked to tell their psychotherapy story, mentioning what was most important in the process of their psychotherapy. The processing of data was based on the principles of thematic analysis (Braun, Clarke, 2006). The analysis of psychotherapeutic stories revealed a dynamic and miscellaneous picture of the respondents’ therapeutic change, encompassing their direct therapeutic experience, its prehistory, and after-therapy processes. Emotional experiences, the development of interpersonal relationship, awareness of the motivational sphere of needs are mentioned as subjectively important therapeutic changes. Psychotherapeutic stories revealed the importance of change of anger expression in subjective psychotherapeutic experience. Respondents relate psychotherapeutic changes to their own active involvement, the quality of therapeutic relationship, and the dynamics of inner processes. / Pastaraisiais dešimtmečiais pabrėžiama būtinybė tyrinėti psichoterapijos pokyčius bei veiksnius pasitelkiant kokybinius tyrimo metodus, pažvelgti į psichoterapijos procesą per kliento prizmę. Šiame darbe siekiama atskleisti subjektyviai išgyvenamus psichoterapinius pokyčius, su jais siejamus terapinius veiksnius ir pykčio kaitą psichoterapiniame procese. Tyrime dalyvavo septynios moterys, per pastarųjų 1-3 metų laikotarpį baigusios ilgalaikę psichoterapiją. Tyrime buvo pritaikyta nauja interviu struktūruojanti forma – psichoterapinės istorijos pasakojimas. Tiriamųjų buvo prašoma papasakoti savo psichoterapijos istoriją įvardijant tai, kas joms buvo svarbiausia terapijoje. Tyrimo rezultatai buvo analizuojami remiantis teminės analizės metodu (Braun, Clarke, 2006). Psichoterapinių istorijų analizė atskleidė dinamišką ir daugialypį terapinių pokyčių vaizdą, apimantį tiek tiriamųjų tiesioginę terapinę patirtį, tiek jos priešistorę bei po terapijos vykstančius procesus. Subjektyviai išgyvenami terapiniai pokyčiai apima emocinius išgyvenimus, tarpasmeninių santykių kaitą, motyvacinės poreikių srities įsisąmoninimą. Pykčio raiškos kaita subjektyviai patiriama kaip svarbus terapinis pokytis. Kalbėdamos apie terapinius veiksnius, tiriamosios akcentuoja savo aktyvaus indėlio į terapiją svarbą, kalba apie terapinių santykių kokybę, vidinių procesų dinamiką.

Pastaraisiais dešimtmečiais pabrėžiama būtinybė tyrinėti psichoterapijos pokyčius bei veiksnius pasitelkiant kokybinius tyrimo metodus, pažvelgti į psichoterapijos procesą per kliento prizmę. Šiame darbe siekiama atskleisti subjektyviai išgyvenamus psichoterapinius pokyčius, su jais siejamus terapinius veiksnius ir pykčio kaitą psichoterapiniame procese. Tyrime dalyvavo septynios moterys, per pastarųjų 1-3 metų laikotarpį baigusios ilgalaikę psichoterapiją. Tyrime buvo pritaikyta nauja interviu struktūruojanti forma – psichoterapinės istorijos pasakojimas. Tiriamųjų buvo prašoma papasakoti savo psichoterapijos istoriją įvardijant tai, kas joms buvo svarbiausia terapijoje. Tyrimo rezultatai buvo analizuojami remiantis teminės analizės metodu (Braun, Clarke, 2006). Psichoterapinių istorijų analizė atskleidė dinamišką ir daugialypį terapinių pokyčių vaizdą, apimantį tiek tiriamųjų tiesioginę terapinę patirtį, tiek jos priešistorę bei po terapijos vykstančius procesus. Subjektyviai išgyvenami terapiniai pokyčiai apima emocinius išgyvenimus, tarpasmeninių santykių kaitą, motyvacinės poreikių srities įsisąmoninimą. Pykčio raiškos kaita subjektyviai patiriama kaip svarbus terapinis pokytis. Kalbėdamos apie terapinius veiksnius, tiriamosios akcentuoja savo aktyvaus indėlio į terapiją svarbą, kalba apie terapinių santykių kokybę, vidinių procesų dinamiką. / Lately scientists highlight the necessity of better understanding the subjective side of psychotherapeutic process. The aim of this research was to reveal subjectively important psychotherapeutic changes, significant therapeutic factors, and the transformation of anger expression in psychotherapy. Seven female clients, who had accomplished their long-term therapy course and finished it in 1 – 3-year period, participated in the study. Data were collected using the method of psychotherapeutic story. Participants were asked to tell their psychotherapy story, mentioning what was most important in the process of their psychotherapy. The processing of data was based on the principles of thematic analysis (Braun, Clarke, 2006). The analysis of psychotherapeutic stories revealed a dynamic and miscellaneous picture of the respondents’ therapeutic change, encompassing their direct therapeutic experience, its prehistory, and after-therapy processes. Emotional experiences, the development of interpersonal relationship, awareness of the motivational sphere of needs are mentioned as subjectively important therapeutic changes. Psychotherapeutic stories revealed the importance of change of anger expression in subjective psychotherapeutic experience. Respondents relate psychotherapeutic changes to their own active involvement, the quality of therapeutic relationship, and the dynamics of inner processes.

Vaikų globos namuose augantys vaikai dažnai atsineša individualią traumuojančią patirtį ir psichologines pasekmes, kurias sukėlė neišreikšti, neįsisąmoninti jausmai.. Vaikų globos namuose dirbantis socialinis darbuotojas, kurio pagrindinė profesinė misija – padėti asmeniui, šeimai spręsti savo socialines problemas , neturi pakankamų įgaliojimų ir neturi pakankamai metodinių priemonių, patirties ir žinojimo, kaip sudaryti sąlygas vaikui išreikšti savo jausmus ir reflektuoti savo jausmų, patirties tema. Be to, metodinė priemonė rodo būdus, kaip siekti holistinio ugdymo, apimančio emocinį, socialinį vystimąsi, savęs ir meno pažinimą. Todėl labai aktualus yra specializuotų metodikų kūrimas. Tyrimo objektas – Socialinio darbo metodų plėtotė, takant meninės raiškos terapinius žaidimus. Darbo tikslas – ištirti meninės raiškos terapinių žaidimų kaip socialinio darbo metodų plėtotės vaikų globos namuose tikslingumą. Uždaviniai: 1. Atskleisti vaikų globos namuose augančių vaikų socializacijos ypatumus ir išanalizuoti su jais dirbančio socialinio darbuotojo veiklos specifiką. 2. Aptarti meninės raiškos terapinius žaidimus kaip socialinio darbuotojo iniciatyvą pozityviai globos namuose augančių vaikų socializacijai. 3. Sudaryti vaikų meninės raiškos terapinių žaidimų programą - metodinę priemonę vaikų globos namų socialiniams darbuotojams ir patikrinti jos tikslingumą Ekspertų metodu. 4. Pateikti išvadas ir rekomendacijas. Tyrimo metodologija. Atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / The application of therapeutical methods is important for social work, especially for social workers who work in children‘s homes and are involved in their positive socialisation. Using the games of artistic expression as a therapy in working with children with no families, it is possible to promote their development, the ability of the children to get into their inner world, to get to know their feelings and to develop the harmony of their personality. The aim of this research was to to explore the necessity of artistic expression therapeutical games, as a method of social work in a children‘s home, and to work out a program ‚The Program of Artistic Expression Therapeutical Games: Supplementary Booklet for Social Workers of Children‘s Homes‘, the expedience of which would be approved by the Expert Method. The objectives of the research were to analyse the particularities of work of a social worker in a children‘s home, to disclose the particularities of socialisation of the children who are raised in children‘s homes, to discuss the games of artistic expression as therapy and one of the ways of communication between the children living in children‘s homes and the social workers, to work out the program ‚The Program of Artistic Expression Therapeutical Games: Supplementary Booklet for Social Workers of Children‘s Homes‘ and to test its expedience by the Expert Method. The qualitative method was used in the work. Such methods as the analysis of literature sources, the... [to full text]