The objective of the dissertation is to identify the main features of Western personal social services in institutional and organizational structure of post-communist Lithuania. The first part of the dissertation is devoted to get analytical frame of personal social services. Part two presents the research strategy used to analyze the institutional and organizations structure of personal social services in post-communist Lithuania: object of research, data sources and data gathering techniques, data analysis process and techniques. The analysis of institutional and organizational structure of personal social services in post-communist Lithuania is conducted in the third part of dissertation. Findings: the institutional and organizational structure of personal social services in post-communist Lithuania corresponds to Western structures, but the development was influenced by the legacy of communist period. / Disertacijoje tyrinėjama asmeninių socialinių paslaugų institucinė ir organizacinė struktūra Lietuvoje. Pagrindinis darbo tikslas – ištirti Vakarų šalių asmeninių socialinių paslaugų institucinės ir organizacinės struktūros pagrindinių bruožų raišką Lietuvoje. Disertacijos struktūrą lėmė išsikeltas tyrimo tikslas. Pirmoje darbo dalyje siekiama pateikti asmeninių socialinių paslaugų sampratą, išskiriant ją sudarančius elementus, kurių transformacijos analizuojamos kitose darbo dalyse. Antroje darbo dalyje pristatomi tyrimo objektai, duomenų šaltiniai ir duomenų rinkimo metodai, duomenų analizės metodai ir procesas. Trečiojoje darbo dalyje analizuojama Lietuvos asmeninių socialinių paslaugų institucinė ir organizacinė struktūra, siekiant identifikuoti Vakarų šalių asmeninių socialinių paslaugų institucinės ir organizacinės struktūros bruožus, bei atskleisti atitinkamo bruožo raišką sąlygojančius mechanizmus. Disertacijoje konstatuojama, kad Lietuvos asmeninių socialinių paslaugų institucinėje ir organizacinėje struktūroje galima identifikuoti tam tikrus Vakarų šalių bruožus, tačiau jų raiška yra veikiama iki nepriklausomybės atkūrimo buvusios institucinės ir organizacinės struktūros.

Disertacijoje tyrinėjama asmeninių socialinių paslaugų institucinė ir organizacinė struktūra Lietuvoje. Pagrindinis darbo tikslas – ištirti Vakarų šalių asmeninių socialinių paslaugų institucinės ir organizacinės struktūros pagrindinių bruožų raišką Lietuvoje. Disertacijos struktūrą lėmė išsikeltas tyrimo tikslas. Pirmoje darbo dalyje siekiama pateikti asmeninių socialinių paslaugų sampratą, išskiriant ją sudarančius elementus, kurių transformacijos analizuojamos kitose darbo dalyse. Antroje darbo dalyje pristatomi tyrimo objektai, duomenų šaltiniai ir duomenų rinkimo metodai, duomenų analizės metodai ir procesas. Trečiojoje darbo dalyje analizuojama Lietuvos asmeninių socialinių paslaugų institucinė ir organizacinė struktūra, siekiant identifikuoti Vakarų šalių asmeninių socialinių paslaugų institucinės ir organizacinės struktūros bruožus, bei atskleisti atitinkamo bruožo raišką sąlygojančius mechanizmus. Disertacijoje konstatuojama, kad Lietuvos asmeninių socialinių paslaugų institucinėje ir organizacinėje struktūroje galima identifikuoti tam tikrus Vakarų šalių bruožus, tačiau jų raiška yra veikiama iki nepriklausomybės atkūrimo buvusios institucinės ir organizacinės struktūros. / He objective of the dissertation is to identify the main features of Western personal social services in institutional and organizational structure of post-communist Lithuania. The first part of the dissertation is devoted to get analytical frame of personal social services. Part two presents the research strategy used to analyze the institutional and organizations structure of personal social services in post-communist Lithuania: object of research, data sources and data gathering techniques, data analysis process and techniques. The analysis of institutional and organizational structure of personal social services in post-communist Lithuania is conducted in the third part of dissertation. Findings: the institutional and organizational structure of personal social services in post-communist Lithuania corresponds to Western structures, but the development was influenced by the legacy of communist period.

Darbe nagrinėta Lietuvos ir Estijos fiskalinė politika 2000-2008 m. bei šių valstybių fiskalinė drausmė. Siekta išsiaiškinti, kokios sisteminės priežastys lėmė tai, kad Lietuva ekonomikos augimo laikotarpiu (2000-2008 m.), skirtingai nei Estija, nesugebėjo sukaupti biudžeto pertekliaus. Darbe keltos 4 hipotezės, o atlikus tyrimą paaiškėjo, kad negalima išskirti vienos lemiančios priežasties – geresnę Estijos fiskalinę politiką lėmė tam tikrų priežasčių kompleksas. 1-oji hipotezė rėmėsi istoriniu institucionalizmu pasirenkant 3 nepriklausomus kintamuosius (toliau – NK): 1) priklausomybės nuo kelio palankumas fiskalinei drausmei. Nepriklausomybės pradžioje Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, buvo įvykdyta radikali desovietizacija ir liberalizacija, o potencialus fiskalinę drausmę mažiau vertinančių kairiųjų politinių jėgų elektoratas buvo faktiškai eliminuotas, nes nebuvo suteiktos pilietybės teisės rusakalbiams darbuotojams (kairiajam elektoratui), kuris dirbo sovietinėse valstybinėse įmonėse ir kuriuos liberalizacija paveikė labiausiai; 2) institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumas. DG ECFIN požiūriu, receptas Lietuvai nuo prastos procikliškos fiskalinės politikos ekonominio augimo laikotarpiu yra institucinės biudžeto sistemos planavimo, valdymo, išlaidų prioritetizavimo taisyklių veiksmingumo didinimas (pvz., nustatymas fiskalinių taisyklių, kurios neleistų daugiau nei planuota surinktų pajamų išleisti); 3)... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work was to find out which systemic factors have caused suboptimal fiscal policy of Lithuania, (no budget surplus during economic growth, in the years 2000-2008) in comparison with Estonia. There were 4 hypotheses and the research showed that no one reason can be named as the only one that caused this result. A better fiscal policy conducted in Estonia was caused due to a complex of factors. First hypothesis was based on historical institutionalism. It provided 3 independent variables (hereinafter – IV). 1st – path dependence – showed that Estonia created favourable conditions for fiscal discipline already at the beginning of its independence: unlike in Lithuania, there was a radical desovietisation and liberalisation. Also, as there were no citizenship rights granted to the Russian minority, a potentially wide leftist electorate (most Russians worked in USSR factories that were reformed) was eliminated. The 2nd IV was effectiveness of rules of institutional budget planning, management and spending prioritisation. DG ECFIN evaluated these rules and criticized Lithuania for not having a good set/system of fiscal rules that would ensure anticyclical fiscal policy (budget surplus in good times). The 3rd IV was the existence or non-existence of a constitutional norm of sound public finance. The research showed there was none in both countries. Although in 2008 Lithuania passed a fiscal discipline law, it is not implemented. Estonia, however, follows strict fiscal... [to full text]