Darbdavio prievolė mokėti darbo užmokestį kyla iš darbo teisinių santykių, o darbuotojo gaunamas darbo užmokestis yra svarbiausia socialinė garantija užtikrinanti jo pragyvenimo lygį. Nors šiandieną darbo užmokestis nėra vienintelis atlygis, kurį darbuotojas gauna mainais už atliktą darbą, tačiau jis vis dėlto išlieka vienu svarbiausių. Pagrindinis darbo užmokesčio mokėjimą Lietuvoje reguliuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 straipsnį, darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, atliekamą darbuotojo pagal darbo sutartį, kuris yra mokamas pinigais. Darbo užmokesčio išmokėjimo pareiga atsiranda darbo sutarties pagrindu. Jo dydis ir mokėjimo sąlygos yra nustatomos susitarimu, o tam tikri minimalūs standartai – įstatymais ir juos įgyvendinančiais teisės aktais. Darbo užmokestis yra periodinė išmoka, ir kai ši darbuotojui priklausanti išmoka nustatytu laiku neišmokama, nesvarbu visa ar iš dalies, pažeidžiamos darbuotojo teisės. Už pareigos laiku mokėti darbo užmokestį nesilaikymą, darbdaviui nustatytos sankcijos, kurios įtvirtintos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, tai vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnis) bei delspinigiai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 207 straipsnis). Darbe bus pasirinktais aspektais aptariamos sankcijos darbdaviui už pavėluotai sumokėtą darbo užmokestį, numatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnyje ir 207... [toliau žr. visą tekstą] / Employer's obligation to pay wage arises naturally from employment relationship. Receiving wage is the most important social guarantees for employee, which ensures a secure standard of living. Although today wage is not the only reward, which employee receives in exchange for the work completed, but it still remains one of the most important. The primary piece of legislation regulating the payment of wage in Lithuania is the Labour Code. According to Article 186 of the Labour Code, the wage is compensation for work performed by employee under employment contract, which is payable in cash. The obligation of wage payment is resulted by the nature of employment contract. The amount that shall be paid and payment terms are defined by mutual agreement, and certain minimum standards are laid by legislation. Wage is a periodical payment and when this payment which belongs to employee is not paid on time, whether in whole or in part, it shall be treated as a violation of employee’s rights. For failure to implement employer’s obligation to pay wage in timely manner, there are sanctions for the employer established in the Labour Code, namely, the average salary for the time delay (Article 141 of the Labour Code) and interest (Article 207 of the Labour Code). In this thesis based on selected aspects of the aforementioned sanctions for failure to pay wage in timely manner will be analysed. Furthermore, application of these sanctions in the Lithuanian Supreme Court case law, problems... [to full text]