Migracija ir tarptautinis fizinių asmenų apmokestinimas yra tampriai tarpusavyje susiję reiškiniai, verčiantys ieškoti atsakymų į klausimus, kas yra rezidentas tiek tarptautinėje erdvėje, tiek nacionalinėje valstybių mokesčių teisėje, kaip skiriasi mokestinė padėtis asmenų, turinčių rezidento ir nerezidento statusą, kaip sprendžiami nacionalinių mokesčių sistemų konfliktai, sąlygojantys dvigubo apmokestinimo atsiradimą, kokios egzistuoja pasaulyje mokesčių sistemos ir iš ko kildinama valstybės teisė reikalauti asmens mokestinės atsakomybės, kuris apmokestinimo pagrindas (pilietybės ar rezidavimo) yra palankiausias ir labiausiai atitinkantis emigrantų interesus, o kuris tenkina valstybės poreikius ir pan. Visi paminėti ir kiti klausimai yra aptariami bei analizuojami šiame magistro darbe, kurio pagrindinis tikslas – atlikti lyginamąją analizę, nagrinėjant tarptautinio apmokestinimo nuostatas bei Lietuvos ir JAV mokesčių teisę. Orientuojamasi į rezidento sąvokos apibrėžimą, apimantį fizinio ir juridinio asmens pripažinimo rezidentu kriterijus (nuolatinė gyvenamoji vieta, gyvybinių interesų centras, buvimo vieta, pilietybė, tikroji valdymo vieta, inkorporacija, abipusio susitarimo procedūra), bei emigrantų pajamų mokesčio reglamentavimo aspektus, nuošalyje nepaliekant atleidimo bei kredito metodų, taikomų naikinant dvigubą pajamų apmokestinimą. Aiškumo dėlei, emigrantas šiame darbe suprantamas kaip rezidentas, gyvenantis užsienio valstybėje. / Migration and international taxation of natural persons are closely interdependent matters, which determine such the questions: who is resident both in international and national tax law, how differs taxing situation if a person is resident and non-resident, how are national tax law’ conflicts solved and double taxation eliminated, what taxation systems exist worldwide, what derives a government’s right to tax its persons from, which taxation basement (citizenship or residence) is the most beneficial and corresponding for emigrants and their interests and which one meets the government’s needs the best, etc. All these mentioned and other questions are discussed and analysed in this study. The main purpose is to compare provisions of international income taxation with Lithuanian and American tax law. Attention is paid to the definition of resident, which involves the criteria of recognition of natural persons and legal persons (permanent home, centre of vital interests, habitual abode, citizenship, place of effective management, incorporation, mutual agreement procedure), dimentions of income tax regulation for emigrants. There’s not forgotten methods of examption and credit when double taxation is eliminating as well. For clearness, emigrants have a meaning of residents abroad in this study.