Praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje Lietuvoje ėmė smarkiai augti nusikalstamumas, ko pasekoje šalyje vis dažniau pavienius nusikaltimus ir atskirus nusikaltėlius ėmė keisti organizuotas nusikalstamumas. Reaguodama į tai, valstybė nusprendė organizuoto nusikalstamumo sampratą įtraukti į BK bei nustatyti baudžiamąją atsakomybę už dalyvavimą šiame reiškinyje. Tokiu būdu 1993 m. įstatymų leidėjo dėka baudžiamasis įstatymas buvo papildytas nauju straipsniu, numačiusiu baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą ar dalyvavimą jo veikloje. Vieno šio nusikaltimo kriminalizavimo teisinių segmentų, t.y. nusikalstamo susivienijimo sudėties, analizė ir yra atliekama šiame darbe. Tyrimas pradedamas nuo nusikalstamo susivienijimo sampratos ir jo požymių aptarimo. Pristatant nusikalstamo susivienijimo sampratą, vadovaujamasi BK 25 str., kuriame nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra viena iš bendrininkavimo formų bei pateikiamas nusikalstamo susivienijimo apibrėžimas, kartu išskiriant būtinuosius jo požymius. Trumpai aptarus šiuos klausimus ir išryškinus svarbiausius nagrinėjamo klausimo probleminius aspektus, pereinama prie atsakomybės už nusikalstamą susivienijimą įtvirtinimo ir raidos Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme. Visų pirma akcentuojama tai, kaip ir kokiu būdu nusikalstamas susivienijimas buvo kriminalizuotas, tuomet pristatoma nusikalstamo susivienijimo sudėties evoliucija Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme, kartu... [toliau žr. visą tekstą] / In the eighties of the last century in Lithuania crime significantly increased, resulting in increasingly isolated individual criminal offenders and organized crime began to change. In response, the Government decided to incorporate the concept of organized crime in the Criminal Code of Lithuania and to establish criminal responsibility for participation in this phenomenon. In this way, in 1993 the legislature through the criminal law has been supplemented by a new article, which offered the criminal responsibility of organizing a criminal organization, leadership and participation in its activities. So this master thesis presents Analysis of the Corpus Delicti of Criminal Organisation. The master thesis starts with the concept of criminal conspiracy and its character. Presentation of the concept of a criminal organization, governed by Article 25 of the Criminal Code, which provides that a criminal organization is one of the forms of complicity and the definition of criminal conspiracy, with the minimum of its distinguishing features. After brief discussion of these issues and highlighted the key aspects we proceed to the unification of criminal liability for the establishment and development of the Lithuanian Criminal Code. In particular, the emphasis is how and in what way a criminal organization was criminalized, then proceeding with the evolution of the composition of a criminal organization Criminal Code of the Republic of Lithuania, along with how and why the... [to full text]

Evaluative features of corpus delicti is examined conceptually in the dissertation. The study includes their general conception, particularities of lawmaking, regulation and application in criminal justice. The first part of the dissertation researches the origin, development, linguistic, axiological and legal nature of evaluative features; the main reasons of using them in criminal legislation; their compatibility with the principle nullum crimen sine lege; as well as identifies and evaluates the essential characteristics of such type of features. With reference to identified characteristics, the definition of evaluative feature of corpus delicti is formulated. In the second part of the dissertation the expression, spread and dynamics of evaluative features of corpus delicti in the normative sources of Criminal Law are analyzed. The objective of the third part is to examine the content and its criteria of particular evaluative features of corpus delicti, on the basis of Lithuanian case law. The fourth part of the dissertation is devoted to the prospective analysis of the usage of evaluative features of corpus delicti in Lithuanian Criminal Law. The essential conclusion is made, that evaluative features of corpus delicti are not avoidable in the modern Criminal Law and do not oppose to the principle of nullum crimen sine lege. However, in the compositions of the criminal acts they should be used only in cases, when formalization of the feature is technically impossible and... [to full text] / Disertacijoje kompleksiškai analizuojami vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tyrimas apima tiek bendrąją šių požymių sampratą, tiek jų kūrimo, reglamentavimo ir taikymo baudžiamojoje justicijoje ypatumus. Pirmojoje dėstymo dalyje atskleidžiama vertinamojo požymio kilmė, vystymosi genezė, lingvistinis, aksiologinis ir teisinis pradas, vartojimo teisėkūroje priežastys, santykis su nullum crimen sine lege principu, identifikuojamos ir detaliai ištiriamos pagrindinės jų savybės bei suformuluojamas vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio apibrėžimas. Antrojoje dėstymo dalyje, remiantis įvairiais tyrimo metodais, analizuojama vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių raiška, sklaida ir dinamika baudžiamosios teisės šaltiniuose, išskirtinai akcentuojant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Trečiojoje dalyje tiriama vidinė vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių pusė – požymių turinys ir jo atskleidimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, trečiosios tyrimo dalies pagrindas – Lietuvos teismų praktikos analizė. Ketvirtojoje disertacijos dalyje analizuojamos pagrindinės vertinamųjų požymių vartojimo tendencijos ir perspektyvos Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Viena svarbiausių tyrimo išvadų, kad šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra neišvengiami ir neprieštarauja nullum crimen sine lege principui. Tačiau nusikalstamų veikų sudėtyse jie turi būti vartojami tik tais atvejais, kai požymio... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje kompleksiškai analizuojami vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tyrimas apima tiek bendrąją šių požymių sampratą, tiek jų kūrimo, reglamentavimo ir taikymo baudžiamojoje justicijoje ypatumus. Pirmojoje dėstymo dalyje atskleidžiama vertinamojo požymio kilmė, vystymosi genezė, lingvistinis, aksiologinis ir teisinis pradas, vartojimo teisėkūroje priežastys, santykis su nullum crimen sine lege principu, identifikuojamos ir detaliai ištiriamos pagrindinės jų savybės bei suformuluojamas vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio apibrėžimas. Antrojoje dėstymo dalyje, remiantis įvairiais tyrimo metodais, analizuojama vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių raiška, sklaida ir dinamika baudžiamosios teisės šaltiniuose, išskirtinai akcentuojant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Trečiojoje dalyje tiriama vidinė vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių pusė – požymių turinys ir jo atskleidimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, trečiosios tyrimo dalies pagrindas – Lietuvos teismų praktikos analizė. Ketvirtojoje disertacijos dalyje analizuojamos pagrindinės vertinamųjų požymių vartojimo tendencijos ir perspektyvos Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Viena svarbiausių tyrimo išvadų, kad šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra neišvengiami ir neprieštarauja nullum crimen sine lege principui. Tačiau nusikalstamų veikų sudėtyse jie turi būti vartojami tik tais atvejais, kai požymio... [toliau žr. visą tekstą] / Evaluative features of corpus delicti is examined conceptually in the dissertation. The study includes their general conception, particularities of lawmaking, regulation and application in criminal justice. The first part of the dissertation researches the origin, development, linguistic, axiological and legal nature of evaluative features; the main reasons of using them in criminal legislation; their compatibility with the principle nullum crimen sine lege; as well as identifies and evaluates the essential characteristics of such type of features. With reference to identified characteristics, the definition of evaluative feature of corpus delicti is formulated. In the second part of the dissertation the expression, spread and dynamics of evaluative features of corpus delicti in the normative sources of Criminal Law are analyzed. The objective of the third part is to examine the content and its criteria of particular evaluative features of corpus delicti, on the basis of Lithuanian case law. The fourth part of the dissertation is devoted to the prospective analysis of the usage of evaluative features of corpus delicti in Lithuanian Criminal Law. The essential conclusion is made, that evaluative features of corpus delicti are not avoidable in the modern Criminal Law and do not oppose to the principle of nullum crimen sine lege. However, in the compositions of the criminal acts they should be used only in cases, when formalization of the feature is technically impossible and... [to full text]