Evaluative features of corpus delicti is examined conceptually in the dissertation. The study includes their general conception, particularities of lawmaking, regulation and application in criminal justice. The first part of the dissertation researches the origin, development, linguistic, axiological and legal nature of evaluative features; the main reasons of using them in criminal legislation; their compatibility with the principle nullum crimen sine lege; as well as identifies and evaluates the essential characteristics of such type of features. With reference to identified characteristics, the definition of evaluative feature of corpus delicti is formulated. In the second part of the dissertation the expression, spread and dynamics of evaluative features of corpus delicti in the normative sources of Criminal Law are analyzed. The objective of the third part is to examine the content and its criteria of particular evaluative features of corpus delicti, on the basis of Lithuanian case law. The fourth part of the dissertation is devoted to the prospective analysis of the usage of evaluative features of corpus delicti in Lithuanian Criminal Law. The essential conclusion is made, that evaluative features of corpus delicti are not avoidable in the modern Criminal Law and do not oppose to the principle of nullum crimen sine lege. However, in the compositions of the criminal acts they should be used only in cases, when formalization of the feature is technically impossible and... [to full text] / Disertacijoje kompleksiškai analizuojami vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tyrimas apima tiek bendrąją šių požymių sampratą, tiek jų kūrimo, reglamentavimo ir taikymo baudžiamojoje justicijoje ypatumus. Pirmojoje dėstymo dalyje atskleidžiama vertinamojo požymio kilmė, vystymosi genezė, lingvistinis, aksiologinis ir teisinis pradas, vartojimo teisėkūroje priežastys, santykis su nullum crimen sine lege principu, identifikuojamos ir detaliai ištiriamos pagrindinės jų savybės bei suformuluojamas vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio apibrėžimas. Antrojoje dėstymo dalyje, remiantis įvairiais tyrimo metodais, analizuojama vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių raiška, sklaida ir dinamika baudžiamosios teisės šaltiniuose, išskirtinai akcentuojant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Trečiojoje dalyje tiriama vidinė vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių pusė – požymių turinys ir jo atskleidimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, trečiosios tyrimo dalies pagrindas – Lietuvos teismų praktikos analizė. Ketvirtojoje disertacijos dalyje analizuojamos pagrindinės vertinamųjų požymių vartojimo tendencijos ir perspektyvos Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Viena svarbiausių tyrimo išvadų, kad šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra neišvengiami ir neprieštarauja nullum crimen sine lege principui. Tačiau nusikalstamų veikų sudėtyse jie turi būti vartojami tik tais atvejais, kai požymio... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje kompleksiškai analizuojami vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tyrimas apima tiek bendrąją šių požymių sampratą, tiek jų kūrimo, reglamentavimo ir taikymo baudžiamojoje justicijoje ypatumus. Pirmojoje dėstymo dalyje atskleidžiama vertinamojo požymio kilmė, vystymosi genezė, lingvistinis, aksiologinis ir teisinis pradas, vartojimo teisėkūroje priežastys, santykis su nullum crimen sine lege principu, identifikuojamos ir detaliai ištiriamos pagrindinės jų savybės bei suformuluojamas vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio apibrėžimas. Antrojoje dėstymo dalyje, remiantis įvairiais tyrimo metodais, analizuojama vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių raiška, sklaida ir dinamika baudžiamosios teisės šaltiniuose, išskirtinai akcentuojant Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Trečiojoje dalyje tiriama vidinė vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių pusė – požymių turinys ir jo atskleidimo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, trečiosios tyrimo dalies pagrindas – Lietuvos teismų praktikos analizė. Ketvirtojoje disertacijos dalyje analizuojamos pagrindinės vertinamųjų požymių vartojimo tendencijos ir perspektyvos Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Viena svarbiausių tyrimo išvadų, kad šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje vertinamieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra neišvengiami ir neprieštarauja nullum crimen sine lege principui. Tačiau nusikalstamų veikų sudėtyse jie turi būti vartojami tik tais atvejais, kai požymio... [toliau žr. visą tekstą] / Evaluative features of corpus delicti is examined conceptually in the dissertation. The study includes their general conception, particularities of lawmaking, regulation and application in criminal justice. The first part of the dissertation researches the origin, development, linguistic, axiological and legal nature of evaluative features; the main reasons of using them in criminal legislation; their compatibility with the principle nullum crimen sine lege; as well as identifies and evaluates the essential characteristics of such type of features. With reference to identified characteristics, the definition of evaluative feature of corpus delicti is formulated. In the second part of the dissertation the expression, spread and dynamics of evaluative features of corpus delicti in the normative sources of Criminal Law are analyzed. The objective of the third part is to examine the content and its criteria of particular evaluative features of corpus delicti, on the basis of Lithuanian case law. The fourth part of the dissertation is devoted to the prospective analysis of the usage of evaluative features of corpus delicti in Lithuanian Criminal Law. The essential conclusion is made, that evaluative features of corpus delicti are not avoidable in the modern Criminal Law and do not oppose to the principle of nullum crimen sine lege. However, in the compositions of the criminal acts they should be used only in cases, when formalization of the feature is technically impossible and... [to full text]

Analizuodami įvairių Lietuvos bei užsienio mokslininkų darbus nusikalstamos veikos kvalifikuotos sudėties tema pastebėtina, kad išsamesnių tyrimų nėra atlikta. Taigi, darbas, pasitelkus baudžiamojoje teisėje įprastus tyrimo metodus (lyginamąjį, analitinį, istorinį, lingvistinį bei kritikos) skirtas išnagrinėti kvalifikuotų sudėčių teorinius pagrindus bei jų probleminius aspektus, atskleisti kvalifikuojančių požymių ypatumus, jų išsidėstymą baudžiamojo kodekso tekste, atsižvelgiant į baudžiamajame įstatyme pateiktas formuluotes, nustatyti ribas tarp paprastų, kvalifikuotų ir privilegijuotų sudėčių, numatyti kvalifikuotų sudėčių tobulinimo tendencijas. Taip pat buvo siekiama apžvelgti istoriškai kitusį požiūrį į kvalifikuotas sudėtis. Daugiausia dėmesio šiame darbe yra skiriama kvalifikuotoms nusikaltimų sudėtims, atkreipiamas dėmesys į kvalifikuotos sudėties konstrukcijų ypatumus. Taip pat šiame darbe yra atkreiptinas dėmesys, kad kvalifikuotas sudėtis turi ne tik nusikaltimai, bet ir daroma prielaida, kad kvalifikuotas sudėtis turi ir baudžiamieji nusižengimai, pateikiamos šių sudėčių diferencijavimo galimybės. Darbe pateikiamas ne tik teorinis probleminių klausimų aspektas, bet ir atkreiptinas dėmesys į teismų praktikoje iškylančius sunkumus aiškinant kvalifikuojančių požymių turinį bei veikų kvalifikavimo ypatumus. / The title of the master‘s thesis – qualified corpus delicti of criminal offences. While analyzing various research projects of Lithuanian and foreign scientists on the subject- matter of qualified corpus delicti of criminal offences, it was observed that more comprehensive research was not performed. Thereby, this paper, invoking common research methods usable in criminal law (such as comparative, analytical (and/or periphrastic), historical, linguistic and the method of critique), is designed to consider theoretical fundamentals of qualified corpus delicti of criminal offences as well as their problematic aspects; to educe the peculiarities of qualifying features as well as their arrangement in the text scrip of the Criminal Code, considering to the statements, introduced in the legislation of the criminal law; to determine boundaries between simple, qualified and/or privileged corpus delicti of criminal offences; to improve qualified corpus delicti of criminal offences. Equally, it was pursued to review historically changeable approach to qualified corpus delicti of criminal offences. The maximum attention in this paper is granted to qualified corpus delicti of criminal offences as well as to the peculiarities of the structure of qualified corpus delicti. It should be noted that not only criminal offences have qualified corpus delicti, but also it is presumed that misdemeanors might have qualified corpus delicti as well. There are also introduced the possibilities of... [to full text]

Disertacijoje analizuojamas baudžiamosios atsakomybės už kvalifikuotą vagystę reglamentavimas Lietuvos BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, atskleidžiami šio reglamentavimo trūkumai, pateikiama pasiūlymų šiems trūkumams pašalinti. Kadangi vagystės kvalifikuotos sudėtys apima ir pagrindinės vagystės sudėties požymius, disertacijoje nagrinėjama vagystės samprata, atskleidžiami rūšiniai vagystės požymiai, aptariami kai kurie diskutuotini šių požymių aspektai, skiriamos vagystės rūšys ir sudėtys. Pagrindinis dėmesys disertacijoje skirtas vagystės kvalifikuotoms sudėtims, jų konstravimo ypatumams atskleisti: analizuojama vagystės kvalifikuotų sudėčių reglamentavimo Lietuvoje galiojusiuose įstatymuose istorinė raida, aptariami vagystės kvalifikuotų sudėčių ypatumai kitų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose, pabrėžiami šių sudėčių konstravimo privalumai ir trūkumai galiojančiame Lietuvos BK, siūloma jų konstravimo tobulinimo variantų. Šiame moksliniame darbe nagrinėjami visi BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, atskleidžiamas jų turinys, iškeliamos šių požymių inkriminavimo problemos teisės taikymo praktikoje, siūlomi šių problemų sprendimo variantai. Nagrinėjant kiekvieną vagystę kvalifikuojantį požymį, lyginamuoju aspektu apžvelgiami analogiški ar panašūs kitų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtinti vagystę kvalifikuojantys požymiai, baudžiamosios teisės moksle egzistuojanti jų samprata, teoriniai teiginiai grindžiami teismų praktikos... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis provides the analysis of regulation of criminal liability for aggravated theft in paragraphs 2 and 3 of Article 178 of the Lithuanian Criminal Code, reveals and makes proposals for eliminating the shortcomings in the regulation. Whereas corpus delicti of the aggravated theft also comprise elements constituting corpus delicti of principle theft, the thesis examines the concept of theft, reveals general elements of theft, covers certain debatable aspects of such elements and points out the types and corpus delictis of theft. The thesis focuses on revealing the corpus delictis of aggravated theft and the peculiarities of their construction: it provides the analysis of the historical development of norms regulating criminal liability for the aggravated theft during different periods of time in Lithuania, covers the peculiarities of corpus delictis of aggravated theft under the foreign criminal laws, emphasizes the advantages and disadvantages of constructions of corpus delictis of the aggravated theft in the valid Lithuanian Criminal Code and proposes options for improving such constructions. This scientific study explores all the elements aggravating theft provided for in paragraphs 2 and 3 of Article 178 of the Criminal Code, reveals the content of each aggravating element, highlights the problems relating to enforcement of the elements in judicial practice and proposes options for addressing the problems. Each element aggravating theft is examined by drawing a... [to full text]