Tiek kasdieninėje veikloje, tiek profesionaliame sporte patiriamos traumos tiesiogiai įtakoja žmogaus gyvenimo kokybę. Dažniausiai pasitaikantys apatinių galūnių lūžiai – kulkšnies srityje (Jensen, 1998): nuo 107 iki 184 šimtui tūkstančių žmonių per metus (Lin, 2006). Juos dažniausiai patiria 25–35 metų vyrai ir vyresnės nei 50 metų moterys (Staa, 2001). Gydant abiejų kulkšnių kaulų lūžius – atstatomi kaulų lūžgaliai, stiprinami pažeisti raumenys, sausgyslės ir raiščiai, taip pat mokoma taisyklingos eisenos bei laikysenos. Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje 2006–2008 metais. Ištirta 30 asmenų – n=22 moterys (73,3 proc.) ir n=8 vyrų (26,7 proc.), kurių amžiaus vidurkis 47±5 metai, – po abiejų kulkšnių osteosintezės. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją ir kontrolinę. Tiriamajai grupei buvo taikyta kineziterapija su kineziterapeuto priežiūra, fizioterapija ir masažas, jiems gulint fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje (24 dienas), o kontrolinė grupė buvo apmokyta ir atlikinėjo pratimus savarankiškai, namuose. Abiejų grupių tiriamieji buvo testuojami prieš pradedant taikyti kineziterapiją, po 12 dienų, po 24 dienų ir po 8 mėnesių. Tyrimo metu buvo atlikti matavimai: pėdos tiesimas, lenkimas, sukimas į vidų, sukimas į išorę, blauzdos apimtys (sveikos ir operuotos kojos), šlaunies apimtys (sveikos ir operuotos kojos), atliktas testavimas pagal Lysholm skalę, funkcinį pėdos ir kulkšnies testą. Skausmas... [toliau žr. visą tekstą] / Injuries sustained both in daily activity or in professional sports make direct influence on the quality of life of human being. Most often fractures of the lower limbs occur in the area of the ankle (Jensen, 1998): ankle fractures are found from 107 to 184 per one hundred thousand people annually. These fractures are most frequent among men of 25–35 years old and women over 50 years old (Staa, 2001). During the treatment of bimalleolar fractures of the ankle not only injured muscles, tendons and ligaments are fortified, fractures of bones are reconstituted but also the patients are taught how to keep good pace and posture. Methods. The analysis was performed at PI Kaunas Red Cross clinical hospital in 2006–2008. 30 persons were examined after bimalleolar osteosynthesis: n=22 women (73,3 percent.) and n=8 men (26,7 percent.), the average age being 47±5 years old. The patients were divided into two groups: research and control. Physiotherapy under the supervision of physiotherapist was applied to the research group together with massages while they were in the department of physical medicine and rehabilitation (for 24 days) as well. The control group participations were trained and instructed to performe the excercises at home, on their own. Patients of both groups were tested before the physiotherapy was applied, after 12 days, after 24 days and after 8 months. During the analysis the following measurements were taken: plantarflexion, dorsiflexion, inversion, eversion, shin... [to full text]

Žastikaulio viršgumburiniai lūžiai gana dažna vaikų trauma, ypač per pirmąjį gyvenimo dešimtmetį. Nėra vieningos nuomonės dėl šios patologijos gydymo taktikos bei chirurginio gydymo metodikų taikymo. Iki šiol neatlikta perspektyviųjų studijų, lyginančių kelių skirtingų chirurginių gydymo metodų pritaikymą viršgumburinių žastikaulio lūžių gydymui, įvertinant vėlyvuosius gydymo rezultatus. Todėl mūsų atliktos retrospektyvioji ir perspektyvioji studijos turės didelę įtaką formuojant naują požiūrį į šių lūžių diagnostiką, gydymą bei reabilitaciją. Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, įvertinome skirtingų chirurginio gydymo metodų ankstyvuosius bei vėlyvuosius rezultatus, galimas komplikacijas, veiksnius, lemiančius gydymo sėkmę, ir rekomenduojam taikyti literatūroje iki šiol neaprašytą bei mūsų modifikuotą Dorgano perkutaninės osteosintezės metodą, gydant vaikus, patyrusius dislokuotą žastikaulio viršgumburinį lūžį. Taikant šį gydymo metodą, galima žymiai sumažinti jatrogeninių neurologinių komplikacijų skaičių. Vėlyvieji gydymo rezultatai, taikant šį gydymo metodą, nesiskiria nuo gydymo rezultatų įprastiniu osteosintezės būdu. / Supracondylar humeral fractures are rather common trauma in children, especially on the first decade of the life. There are no united opinion concerning therapy of this pathology and surgical technique. Still there is no high–quality perspective studies performed to compare several different surgery techniques for supracondylar humeral fracture that compare later results of the treatment. Therefore our retrospective and perspective studies will have great influence to form new viewpoint to diagnostics, treatment and rehabilitation of those fractures. Study performed will let us to evaluate early and late results, possible complications of different surgical techniques, will let us evaluate the factors that determine the success of the treatment. Summarizing the results of the studies, literature data and our practice we recommend an unpublished and modified by us pinning method of Dorgan percutaneous pining technique to treat children with displaced supracondylar humeral fracture. This technique leads to significant reduction of iatrogenic neurological complications. Late results of the treatment using this technique do not differ from standard pinning techniques in children.