Tyrimo tikslas – nustatyti vyresniųjų klasių mokinių lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ypatumus ir jų sąsajas su alkoholio vartojimu. Tyrime dalyvavo 253 Kauno miesto ir dviejų Jurbarko miesto mokyklų vyresniųjų klasių mokiniai (112 vaikinų ir 141 merginų). Lūkesčiams apie alkoholio vartojimo pasekmes nustatyti buvo naudojamos dvi metodikos: teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalės ir laisvųjų asociacijų metodas, kada tiriamųjų buvo prašoma užbaigti sakinį „Gerdama(s) alkoholį aš...“. Alkoholio vartojimo ypatumams įvertinti tiriamiesiems buvo pateikti šie klausimai: kaip jie geria alkoholį ir, ar jie buvo išgėrę tiek alkoholio, jog buvo girti. Tyrimo rezultatai parodė, jog kuo didesni vaikinų ir merginų teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalių įverčiai, tuo daugiau teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes jie išvardina patys. Taip pat vaikinų ir merginų, kurių pirmasis įvardintas lūkestis apie alkoholio vartojimo pasekmes yra teigiamas, teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalių įverčiai didesni, nei tų, kurių, pirmasis įvardintas lūkestis - neigiamas. Įvertinus alkoholio vartojimo ypatumų ir lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes sąsajas buvo nustatyta, jog kuo dažniau vaikinai ir merginos vartoja alkoholį, tuo labiau išreikšti jų teigiami lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes ir tuo daugiau teigiamų lūkesčių jie gali išvardinti. Taip pat kuo daugiau kartų vaikinai ir merginos buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study was to examine the features of high school student’s alcohol outcome expectancies and their correlation with student’s alcohol use. The participants of this study were 253 (112 boys and 141 girls) high school students from one Kaunas city and two Jurbarkas city school’s. It was used two methods to evaluate alcohol outcome expectancies: positive and negative alcohol outcome expectancies scales and free association method – participants had to finish the sentence “When I drink alcohol I …”. Also participants had to answer how often they drink alcohol and how many times in their lives they were drunk. Study’s results showed that high school student’s positive alcohol outcome expectancies scale scores correlate with the positive expectancies which they have named themselves. And the positive expectancies scale scores were higher of those students who’s first named alcohol outcome expectancy was positive than those students who’s first named alcohol outcome expectancy negative. Also the results showed that the more often students used alcohol and the more times they were drunk the higher positive alcohol outcome expectancies scale scores they had and the more positive expectancies they could name themselves. Also the more times girls were drunk the higher negative alcohol outcome expectancies scale scores they had.

Tyrimo tikslas - nustatyti paauglių lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes, savigarbos ir atsisakymo gerti alkoholį saviveiksmingumo sąsajas su alkoholio vartojimo ypatumais. Tyrime dalyvavo 381 tiriamasis (172 vaikinai ir 209 merginos) 16 – 19 metų amžiaus (16 m. – 116; 17 m. – 127; 18 m. – 87; 19 m. – 51) iš vienos Marijampolės miesto gimnazijos. Tikslui nustatyti buvo naudojamos šios metodikos: klausimai apie alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimą, Crafft skalė, saviveiksmingumo skalė (DRSEQ-RA), Rosenberg savigarbos skalė (SES), teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalė. Tikslui nustatyti naudoti šie SPSS metodai: Spirmeno koreliacija, ranginė regresinė analizė, logistinė regresinė analizė. Iškeltos hipotezės buvo tikrinamos dviem skirtingais būdais, įvertinus paauglių alkoholio vartojimo riziką (pagal Crafft skalės 3 alkoholio vartojimo rizikos lygius ir pagal grupes A, B, C, kurios sudarytos rizikos didėjimo tvarka (nuo visiškai nevartojančių alkoholio, tabako ir narkotikų iki intensyviai geriančiųjų, rūkančiųjų ir vartojančiųjų narkotikus). Tyrimo rezultatai parodė, kad paauglių vaikinų rizikingas alkoholio vartojimas priklauso nuo jų savigarbos, paauglių vaikinų ir merginų saviveiksmingumas siejasi su rizikingu alkoholio vartojimu, lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes siejasi su paauglių saviveiksmingumu, vaikinų savigarba priklauso nuo saviveiksmingumo, nuo teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to define alcohol outcome expectancies, self-esteem and refusal to drink alcohol self-efficacy correlations with pecularities of alcohol use among adolescents. There were 381 participants in the study (172 boys and 209 girls) from one gymnasium in Marijampolė. The age of participants varied between 16-19 years old (16 years – 116; 17 years – 127; 18 years – 87; 19 years – 51). Methods: questions about alcohol and drug use, Crafft scale, self-efficacy scale (DRSEQ-RA), Rosenberg self-esteem scale (SES), positive and negative Alcohol Outcome Expectancies Scale. SPSS methods: Spearman‘s Correlation, ranking regressive analysis. Hypotheses were examined in two different ways, having assessed the risk of alcohol use among adolescents (according to 3 risk levels of Crafft Scale and groups A,B,C, which are formed in ascending risk order, by adding a different risk factor (alcohol, tobacco, drugs)). The results of the study showed: • The risk of using alcohol among adolescent boys depends on their self-esteem; • Self-efficacy among adolescent boys and girls influences the risk of alcohol use; • Alcohol outcome expectancies have influence on self-efficacy of adolescents; • Self-esteem of the boys depends on 2 self-efficacy pecularities, on positive and negative alcohol outcome expectancies; • Self-esteem of the girls depends on negative alcohol outcome expectancies .

No description available.

Context: There are two ways that digital media may influence alcohol use. The first is commercial alcohol marketing. The second is user-created alcohol promotion, defined as content distributed through new media that promotes consumption, but independent of commercial marketing. This thesis explores how both types of content promote alcohol, what association there is between exposure and alcohol-related attitudes and behaviour, and the differences between marketing and user-created promotion. Method: A mixed method design was employed, divided into two studies. The first was a content analysis of the design features, topical references, and messages suggested about alcohol in digital marketing and user-created promotion on Facebook, Twitter, and YouTube. The second was a cross-sectional survey with young adults (n = 405). This measured awareness of, and participation with, digital marketing and user-created promotion, and the association with consumption, higher-risk drinking, brand recall, expectancies, and drinking motives. Results: The content analysis found that digital marketing had personalised designs which contained subtle and positive messages about consumption, whereas user-created promotion had simpler designs, displayed little ethical practice, and contained overt messages about higher-risk drinking. The cross-sectional survey found that young adults were aware of, and participating with, both digital marketing and user-created promotion, with exposure greater for the latter. Exposure to both types of content was positively associated with alcohol use, higher-risk consumption, and drinking intentions. User-created promotion had a stronger association with all outcomes than marketing. The association between exposure and consumption, for both types of content, was mediated through drinking motives and expectancies. Conclusion: Young adults are aware of, and participating with, a range of digital marketing and user-created promotion. That such exposure is associated with alcohol-related attitudes and behaviour highlights the potential of new media to influence alcohol consumption. Further research is required to better understand young people’s experience with digital media and the challenges of addressing online health risk messages.