Nuosavybės teisė – tai plačiausia savo turiniu daiktinė teisė, kuri yra ir viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Savininko teisių turinys ne vienodai apibrėžiamas atskirų valstybių doktrinose ir teisės aktuose. Tai lemia skirtingos teisinės tradicijos, teisinės sistemos, ideologijos ir kiti veiksniai. Teisės doktrinoje yra įvairių nuomonių, kaip reikėtų apibrėžti savininko teisių turinį. Kita vertus, gal to daryti visai nereikėtų? Tai yra problema, kadangi vieningo požiūrio nebuvimas gali sąlygoti skirtingą savininko teisių turinio interpretavimą. Tai aktualu ypač šiais, besiplečiančios globalizacijos, laikais. Lietuvos teisės doktrinoje savininko teisių turinio tema, siekiant nustatyti, ar dabartinis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso savininko teisių turinio reglamentavimas atitinka šių dienų aktualijas, nėra plačiai nagrinėta. Tuo labiau, kad iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo privati nuosavybė buvo nepripažįstama, taigi, ji nebuvo tiriama bei nagrinėjama moksliniu lygmeniu. Šiame darbe aiškinamasi, ar dabartinis savininko teisių turinio reglamentavimas Lietuvoje yra tinkamas ir pakankamas siekiant visapusiško savininko teisių įgyvendinimo, užtikrinant, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės bei interesai. Darbe atskleidžiamos pagrindinės su tuo susijusios problemos bei atkreipiamas dėmesys į istorinę savininko teisių turinio raidą ir jos įtaką šiuolaikinei teisei. / Ownership law is one of the main human rights and it has the most extensive content. The content of the owner’s rights is defined by various ways in different countries and different law deeds. This situation is influenced by a great variety of legal traditions, legal systems, ideologies, and many other things. There are multiple notions how content of the owner’s rights should be defined. For example, one of them states that this definition is unnecessary. The absence of the common view may determine various interpretations of the content of the owner’s rights and this might be problematic in various situations, especially, during the time of expanding globalization. The question, whether the regulation of the content of the owner’s rights in the contemporary civil code of Lithuania correspond current needs, is not a broadly examined topic in the legal doctrine of the Republic of Lithuania. Before the launch of the independence of Lithuania, private property was neglected; therefore, it was not examined and researched scientifically. The aim of this thesis is to answer the question whether current regulation of the content of the owner’s rights is relevant and sufficient in order to complete the fulfilment of the owner’s rights when no laws or rights and interests of other people are broken in the process. Main issues related to this right are described alongside with the historical development of this right and impact of this development to contemporary law.