Magistriniame darbe nagrinėjama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės samprata, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka, sandorių, sudarytų nesilaikant įstatymuose nustatytų reikalavimų, sudarymo teisinės pasekmės. Akcentuotina, kad naujasis Civilinis kodeksas įnešė naujovę šeimos teisėje – vedybų sutarties institutą, ko pasėkoje atsirado ne tik įstatymų, bet ir sutarties nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Tad darbe lyginamuoju aspektu nagrinėjamas įstatymų ir sutarties nustatytas sutuoktinių turto teisinis, didesnė analizė atliekama nagrinėjant įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinį režimą, t.y. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Remiantis teismų praktika analizuojama ar sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuoja imperatyvios, ar dispozityvios teisės normos, ar sutuoktiniai santuokos metu turtą gali įgyti tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ar galimos ir kitos nuosavybės teisės formos. Nustatyta, kad santuokos metu už bendras sutuoktinių lėšas įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu kitaip nenumatyta vedybų sutartyje. Tad vedybų sutartis yra vienintelis atvejis, kuriam esant galima netaikyti įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo. Taip pat darbe daug dėmesio skirta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindams bei problematikai. Teisės normų analizė parodė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis analyses the concept of the common joint ownership right of spouses, property owned by the common joint ownership right, the procedure of management, use and disposal of family assets, legal consequences of transactions conducted in non-compliance of requirements established by the laws. It stresses that the new Civil Code introduced a new concept in the family law – the institution of the pre-nuptial contract what resulted in the establishment of not only statutory but also contractual legal regime of the property of spouses. Therefore the study examines statutory and contractual legal regime of the property of spouses using a comparative method. A wider-scope analysis is conducted with regard to statutory legal regime of the property of spouses, i.e. the legal regime of the common joint ownership of spouses. On the basis of case-law the research work investigates whether the legal regime of the property of spouses is regulated by mandatory or non-mandatory legal norms, whether during the marriage spouses can obtain property under the right of a common joint ownership or whether other forms of ownership are also possible. It was established that during the marriage property obtained using joint funds of spouses is regarded to be a common joint ownership of spouses in case otherwise is provided in a marriage contract. Therefore, statutory legal regime of the property of spouses may not be applied only in case a marriage contract is concluded. A lot of... [to full text]

PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS IR VIEŠOJO INTERESO SANTYKIO PROBLEMATIKA Šiuo magistro darbu siekiama atskleisti privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykio problematiką, daugiausiai pasireiškiančia privačios nuosavybės teisių apribojimu dėl viešojo intereso. Darbe nagrinėjama privačios nuosavybės samprata ir reikšmė, viešojo intereso samprata ir pasireiškimo būdai bei remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija sistemiškai analizuojamas privačios nuosavybės ir viešojo intereso santykis ir įvertinamas privačios nuosavybės apribojimų dėl viešojo intereso pagrįstumas. Galima išskirti tris nuosavybės rūšis: privačiąją, viešąją ir bendrąją. Visos šios rūšys visuomenėje egzistuoja kartu, nors ir yra pastebimos tam tikros privačios nuosavybės didėjimo tendencijos. Teisė į nuosavybę yra prigimtinė žmogaus teisė, būtina jo egzistencijai. Privačios nuosavybės teisės turi būti saugomos ir ginamos, kadangi jos yra visuomenės gerovės pagrindas. Viešojo intereso sąvoka yra pakankamai neapibrėžta, todėl turėtų būti paliekama atskleisti teismų praktikai. Laikoma, kad viešasis interesas – tai visuomenės socialinis poreikis siekti bendrosios gerovės. Bendroji gerovė turėtų būti suprantama ne kaip tikslas, o kaip priemonė individamas siekti savo tikslų. Netinkamai interpretuojant viešojo intereso sampratą gali būti nepagrįstai apribojami privatūs interesai ir žmogaus teisės. Žmogaus teisės į nuosavybę užtikrinimas – taip pat visuomenės interesas. Dėl to ši... [toliau žr. visą tekstą] / ISSUES CONCERNING THE RELATIONSHIP BETWEEN PRIVATE PROPERTY AND PUBLIC INTEREST This master thesis aims to reveal the relationship between private property and public interest, which mostly appears with various restrictions upon private property rights because of the public interest. Concepts of private property and public interest are analysed together with the importance of private property and exertion of public interest. Also the relationship between private property and public interest is systematically analysed according to Lithuanian legislation and jurisprudence of the Constitutional Court and evaluations on the justification of private property restrictions are presented. Three kinds of property may be distinguished: private, collective and common. All these kinds co-exists in any society, although trends of private property increase may be noticed. A right to private property is a natural human right, which is essential to his existence. Private property rights must be safeguarded and protected as private property is the foundation of the welfare of the society. The concept of public interest is rather vague, thus it should be clarified in case law. It is assumed that public interest is a social need of the society to reach for the general welfare. General welfare should be understood not as a goal, but as means providing the individuals better possibilities to reach for their own goals. An inappropriate interpretation of public interest concept may lead to unjust... [to full text]

SUTUOKTINIŲ ASMENINĖS IR BENDROSIOS JUNGTINĖS NUOSAVYBĖS ATRIBOJIMO PAGRINDAI IR TVARKA Šiame magistro darbe nagrinėjama sutuoktinių asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės atribojimo pagrindai ir tvarka, jų ypatumai, teorinės ir praktinės problemos. Darbe didelis dėmesys skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai nagrinėjama tema. Lyginamajai analizei, siekiant pabrėžti esminius teisinio reguliavimo panašumus ar skirtumus, pasirinktos Estijos ir Latvijos valstybės. Pirmojoje darbo dalyje aiškinamasi sutuoktinių turto teisinio režimo samprata, įvertinami galimi sutuoktinių turto teisinio režimo modeliai bei rūšys, apžvelgiama istorinė Lietuvoje galiojančio sutuoktinių turto teisinio režimo raida ir vertinama jos įtaka dabartiniam reguliavimui. Antrojoje darbo dalyje aiškinamasi, kokiais atvejais kyla poreikis atriboti sutuoktinių asmeninę ir bendrąją jungtinę nuosavybę, taip siekiant parodyti atribojimo reikšmingumą ne tik teisės teorijai ir praktikai, bet ir visuomeniniams santykiams. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjamas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, aiškinamasi jo esmė bei atliekama įstatyme nustatytų sutuoktinių turto atribojimo pagrindų analizė per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87, 3. 88, 3. 89, 3.90 bei 3.91 straipsnių prizmę, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką. Taip pat aiškinamasi registracijos viešajame registre reikšmė, atribojant sutuoktinių turtą, t. y. ar ją galima priskirti prie sutuoktinių turto... [toliau žr. visą tekstą] / GROUNDS AND PROCEDURE FOR DELIMITATION OF THE SEPARATE AND COMMUNITY PROPERTY OF SPOUSES This Master’s thesis examines the grounds and procedure for delimitation of the separate and community property of spouses, their characteristics, and theoretical and practical problems. The work focuses to a great extent on case law of the Supreme Court of Lithuania regarding this particular subject. Estonia and Latvia have been selected for comparative analysis in order to highlight essential similarities or differences in legal regulations. The first chapter of the thesis explores the concept of the matrimonial property regime; possible models and types of matrimonial property regimes are assessed. An overview of the historical evolution of the matrimonial property regime in Lithuania is provided and its affect on current legal regulation is assessed. The second part of the thesis examines the cases when the need for delimiting the spouses’ personal and community property arises. As a result, the importance of delimitation on the theory and practice of the law and social relationships is demonstrated. The third part of the thesis deals with the statutory matrimonial property regime, examines the essence of the regime, and analyses the grounds for delimitation of the separate and community property of spouses as per Articles 3.87, 3.88, 3.89, 3.90, and 3.91 of the CC while also taking into account the case law of the cassation court. The importance of property registration in a public... [to full text]

Nuosavybės teisė – tai plačiausia savo turiniu daiktinė teisė, kuri yra ir viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Savininko teisių turinys ne vienodai apibrėžiamas atskirų valstybių doktrinose ir teisės aktuose. Tai lemia skirtingos teisinės tradicijos, teisinės sistemos, ideologijos ir kiti veiksniai. Teisės doktrinoje yra įvairių nuomonių, kaip reikėtų apibrėžti savininko teisių turinį. Kita vertus, gal to daryti visai nereikėtų? Tai yra problema, kadangi vieningo požiūrio nebuvimas gali sąlygoti skirtingą savininko teisių turinio interpretavimą. Tai aktualu ypač šiais, besiplečiančios globalizacijos, laikais. Lietuvos teisės doktrinoje savininko teisių turinio tema, siekiant nustatyti, ar dabartinis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso savininko teisių turinio reglamentavimas atitinka šių dienų aktualijas, nėra plačiai nagrinėta. Tuo labiau, kad iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo privati nuosavybė buvo nepripažįstama, taigi, ji nebuvo tiriama bei nagrinėjama moksliniu lygmeniu. Šiame darbe aiškinamasi, ar dabartinis savininko teisių turinio reglamentavimas Lietuvoje yra tinkamas ir pakankamas siekiant visapusiško savininko teisių įgyvendinimo, užtikrinant, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės bei interesai. Darbe atskleidžiamos pagrindinės su tuo susijusios problemos bei atkreipiamas dėmesys į istorinę savininko teisių turinio raidą ir jos įtaką šiuolaikinei teisei. / Ownership law is one of the main human rights and it has the most extensive content. The content of the owner’s rights is defined by various ways in different countries and different law deeds. This situation is influenced by a great variety of legal traditions, legal systems, ideologies, and many other things. There are multiple notions how content of the owner’s rights should be defined. For example, one of them states that this definition is unnecessary. The absence of the common view may determine various interpretations of the content of the owner’s rights and this might be problematic in various situations, especially, during the time of expanding globalization. The question, whether the regulation of the content of the owner’s rights in the contemporary civil code of Lithuania correspond current needs, is not a broadly examined topic in the legal doctrine of the Republic of Lithuania. Before the launch of the independence of Lithuania, private property was neglected; therefore, it was not examined and researched scientifically. The aim of this thesis is to answer the question whether current regulation of the content of the owner’s rights is relevant and sufficient in order to complete the fulfilment of the owner’s rights when no laws or rights and interests of other people are broken in the process. Main issues related to this right are described alongside with the historical development of this right and impact of this development to contemporary law.

Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus asmenine nuosavybe esantį sutuoktinių turtą. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio ar jų abiejų vardu turtas įgytas. Ši nuostata kyla iš sutuoktinių lygiateisiškumo principo, o tai reiškia, kad nei vienam iš sutuoktinių nėra suteikiama daugiau teisių į bendrą turtą nei turi kitas sutuoktinis. Sutuoktiniai turi teisę sudaryti vedybų sutartį ir bendru susitarimu nustatyti, koks teisinis režimas bus taikomas jų iki santuokos turėtam bei santuokos metu įgytam turtui. Išimtis – sutuoktiniai negali pakeisti šeimos turto teisinio režimo. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą sutuoktiniai valdo, naudoja ir juo disponuoja bendru susitarimu. Preziumuojama, kad sandorį sudarantis sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, kiti sąžiningi asmenys, sudarantys sandorius su sutuoktiniais, turi teisę šio fakto netikrindami manyti, kad sandoris sudaromas abiejų sutuoktinių sutikimu. Bendrą turtą gali tvarkyti ir vienas iš sutuoktinių, tačiau jis tam turi turėti kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą. Šeimos turtas - tai nuosavybės teise vienam arba aniems sutuoktiniams priklausanti šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, būtini šeimos poreikiams tenkinti. Turtui, šeimos turto teisinis režimas taikomas nuo santuokos įregistravimo momento. Disponuojant šeimos turtu keliami griežtesni reikalavimai nei disponuojant... [toliau žr. visą tekstą] / Possession which was acquired after the marriage is a joint possession of a married couple, except possession which is a personal ownership. We should assume, that shared pieces of married couple‘s possession are equal, despite the name of a person, whose name was used to obtain the possession. This attitude comes from equality of rights principle of a married couple which means that neither from a married couple could be given more rights to a shared possession than other have. Married couple may make a contract of marriage and with collaborative covenant determine a type of juridical treatment, which should be applied for a possession, obtained before and after the marriage. There is an exception – married couple may not change their juridical treatment for their possession. Joint possession of a married couple is controlled, used and disposed with collaborative agreement. We should assume, that a spouse who is making a contract is behaving with other spouse‘s permission. Other conscientious people, who are making a contracts with a married couple, have a right to assume that a contract is being made with both of couple‘s agreement, without inspecting this fact. Shared possession may be managed with one of a married couple, however he must have another‘s authorization. Families possession – is one‘s or both‘s of married couple ownership of families living space and portable goods, essential for families needs. Juridical treatment for a family possession is applied from the... [to full text]

EB Sutarties 82 straipsnis nustato draudimą vienam ar keletui ūkio subjektų piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi bendrojoje rinkoje ar didelėje jos dalyje, jei toks elgesys galėtų paveikti prekybą tarp valstybių narių. Intelektinės nuosavybės esmę lemia negatyvios teisės, sąlygojančios jų turėtojo galimybę kontroliuoti kitų asmenų elgesį ir intelektinės nuosavybės teisių objekto atžvilgiu sukuriančios išimtinę teisinę padėtį, vadinamą teisine monopolija. Priklausomai nuo atitinkamos rinkos apibrėžimo, minėta kitų asmenų elgesio kontrolės galimybė gali kurti ūkio subjektų veiklos plėtros ar įėjimo į rinką kliūtis ir intelektinės nuosavybės turėtojo teisinę monopoliją priartinti prie monopolijos ekonomine prasme. Tačiau šia prasme teisinė monopolija gali būti pagrįsta tik tol, kol jos socialinė nauda atsveria socialines sąnaudas. Intelektinės nuosavybės teisės siekiama socialinės naudos ir išimtinumo socialinių sąnaudų tarpusavio pusiausvyra individualios išimtinės teisės atveju nėra tiksli. Todėl konkurencijos teisė gali būti taikoma ribojant individualių intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimą. EB Sutarties 82 straipsnis gali būti taikomas rinkoje dominuojančio subjekto intelektinės nuosavybės teisių įgijimo ir įgyvendinimo antikonkurencinio ar išnaudotojiško piktnaudžiavimo prasme. ETT patvirtinęs bendrą taisyklę, kad intelektinės nuosavybės teisių turėtojas neprivalo tretiesiems asmenims suteikti licencijos naudotis jam priklausančiomis išimtinėmis teisėmis Vis dėlto... [toliau žr. visą tekstą] / Article 82 of the Treaty establishes the prohibition of any abuse by one or more undertakings of a dominant position within the common market or in substantial part of it in so far as it may affect trade between Member States. The essence of intellectual property is defined by its negative rights giving rise to their holders capability to control the behavior of others and amounting to the legal exclusivity over the object of right in question, called legal monopoly. Subject to the definition of the relevant market, the said ability of controlling other‘s behavior may erect barriers to entry or extension and bring the legal monopoly of the owner of intellectual property close to the economic one. In this sense, the legal monopoly is justified in as mush as it is capable of outweighing social costs by the respective benefit. The balance between the social benefit and costs of the exclusivity, sought by the intellectual property law, in every particular case is not precise. Therefore competition law may be applied to limit the exercise of intellectual property. Article 82 of the Treaty may be applied for restricting acquisition or exercise within the meaning of either anticompetitive or exploitative abuse of intellectual property right by an undertaking holding a dominant position on the market. The European Court of Justice has held that the owner of intellectual property is not obliged to license its rights for using of them by others. However, the refusal to grant the... [to full text]

Mano pasirinktas tikslas buvo - išnagrinėti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso problematiką Kauno mieste. Šiam tikslui įgyvendinti, siekiau: išnagrinėti Lietuvos Respublikos teisės aktus įstatymus reglamentuojančius nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Lietuvoje ir Kauno mieste, jų raidą; išnagrinėti administracinę atsakomybę už nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Lietuvoje ir Kaune, Ištirti praktines problemas, kylančias taikant teisės aktus ir įstatymus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į žemę atkūrimą bei ištirti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso administravimą Kaune. Siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius šiame darbe buvo naudoti aprašomasis, atvejo analizės bei kokybinis tyrimo metodas pritaikant struktūruoto interviu, taip pat buvo atlikta išsami teisės aktų ir įstatymų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, analizė. / My purpose was to inspect the process problematic of property restitution of land in Kaunas. Accordingly I was seeking: to explore all legislation which is coherent to my theme; to inspect the administrative responsibilities of institutions which are implementing the property restitution of land, also, I wanted to explore all the practical problems, which emerged due bad legislation, corruption or other matters and finally I wanted to inspect the process of property restitution of land in Kaunas. That I could obtain my goals, in had to inspect all legislation coherent to property restitution of Land in Lithuania, also I had to analyze all the rules of government institutions coherent to my theme, press articles and I had to do qualitative analysis using interview.

Magistro darbo objektas — laikinųjų apsaugos priemonių ir įrodymų užtikrinimo priemonių intelektinės nuosavybės teisių bylose materialinių ir procesinių sąlygų turinys, laikinųjų apsaugos priemonių bei įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo intelektinės nuosavybės teisių bylose praktinio ar praktinio-teorinio pobūdžio problemos Lietuvos Respublikoje įgyvendinus 2004 m balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo. Pirmoje magistro darbo dalyje naudojant istorinį bei teleologinį tyrimo metodus išaiškinama laikinųjų apsaugos priemonių ir įrodymų užtikrinimo priemonių reikšmė ir taikymo tikslai, analizuojami intelektinės nuosavybės teisių specifiniai bruožai, akcentuojama laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų bylose svarba. Antroje darbo dalyje naudojant istorinį tyrimo metodą išnagrinėjama laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių reguliavimo evoliucija tarptautiniu ir Europos Sąjungos lygmenimis, siekiant išaiškinti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, ir Direktyvos 2004/48/EB Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m balandžio 29 d. dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo nuostatų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir įrodymų užtikrinimo priemonėmis, santykį. Trečiojoje darbo dalyje naudojant teleologinį, sisteminį bei loginį tyrimo metodus išanalizuojamas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the substantive and procedural aspects of application of temporary injunction and provisional measures for preserving evidence, as well as problems of the practical or practical-theoretical nature of application of temporary injunction and provisional measures for preserving evidence the intellectual property litigation after the Directive 2004/48/EC of the European Parliament and Council of 29 April 2004 on the enforcement of intellectual property rights implementation in Lithuania. In the first part on the basis of historic and teleological methods the meaning and the objective of temporary injunction and provisional measures for preserving evidence are clarified, the specific features of intellectual property rights are analyzed, the importance of temporary injunction and provisional measures for preserving evidence in intellectual property litigation is underscored. In the second part on the basis of historic method the development of regulatory of temporary injunction and provisional measures for preserving evidence in the international level as well as in the European Union are analyzed in order the proportion of provisions concerning temporary injunction and provisional measures for preserving evidence of the World trade agreement on trade-related aspects on intellectual property rights and Directive 2004/48/EC of the European Parliament and Council of 29 April 2004 on the enforcement of intellectual property rights to be explained... [to full text]

The changing situation in the economic and social lives, various technological innovations and rising demand to protect intellectual property efficiently induce the passing of new international laws reglamenting intellectual property. The international reglamenting of intellectual property affects national law systems involving it. Progressive means of communication and information transmission as well as international and regional reglamenting of intellectual property leads to the globalization of the law of intellectual property. In this work there are analyzed international legislations, most affecting the globalization of the intellectual property law. There are shown the reasons of rise of such a phenomenon. There are shown fields in which the globalization of the intellectual property takes part and it is studied international agreements, conventions, directives of European Parliament and European Council, related to intellectual property. Attempting to perceive what is the globalization of the intellectual property and how does it affect national systems of law, it is studied several ways of international reglamentation of the objects of intellectual property - global and regional, and the demand of such a classification is shown as well. In the last part of this work it is analyzed the influence of the globalization of intellectual property over the national law systems. It is also studied how the globalization of the law of intellectual property affects the law... [to full text]

SANTRAUKA Bendrosios nuosavybės teisė yra privačios nuosavybės teisės rūšis. Bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje yra nustatytos kiekvieno savininko dalys. O bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Esminis skirtumas, lėmęs bendrosios nuosavybės teisės atskyrimą nuo privačios nuosavybės teisės yra savininkų teisių įgyvendinimo ribos. Privačios nuosavybės teisės turėtojų teisių įgyvendinimą riboja įstatymas bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. O bendraturčio – įstatymas, trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai bei kitų bendraturčių sutikimas (interesų derinimas). Tokių ribų nustatymas lėmė tam tikrų teisių ir pareigų, būdingų tik bendrosios nuosavybės teisei, bei jų įgyvendinimo ypatumus. Bendrosios dalinės nuosavybės teisę reguliuoja bendros bendrosios dalinės nuosavybės teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos (daiktinė teisė), V skyriaus, ketvirtajame skirsnyje. Bei specialiosios normos, reguliuojančios butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Specialiosios teisės normos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei kituose įstatymuose – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme ir Sodininkų bendrijų įstatyme. Kadangi Lietuvoje bendrosios jungtinės nuosavybės teisė egzistuoja tik... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY PECULIARITIES OF THE EXERCISE OF CO – OWNERS’ RIGHTS AND DUTIES Co – ownership is the type of individual co – ownership. Co – ownership can be common partial ownership or common joint ownership. Common partial ownership is ownership when shares of each co-owner are established in the co-ownership, while common joint ownership right is ownership when such shares are not established. The purview of exercise of the owners’ rights was the main discrepancy, which determined the separation between individual co – ownership and co – ownership. The owners of individual ownership implement their rights considering the law and the rights and concerns of third parts. The owners of co – ownership exercise their rights considering the law and the rights and concerns of third parts and other co – owners (the consistence of concerns). Such a determination influenced some peculiarities of the co – owners’ rights and duties and their exercise. The common elements of shared ownership are defined in the Civil code of the Republic of Lithuania, in the fourth book (tangible law), V chapter, section four. The specific elements of shared ownership are defined also in the Civil code of the Republic of Lithuania and in other legislation - Homeowners’ association law and Gardeners’ association law. The common joint ownership exists only while talking about marriage and the joint ownership assert as statutory legal regime of property of spouses. The third book (family law), VI chapter, second... [to full text]