Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnis garantuoja bendraturčių pirmenybės teisę pirkti parduodamas bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto dalis ta kaina, ir tomis sąlygomis, kuriomis tos turto dalys yra parduodamos. Įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę pirkti, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginės įtakos, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio teisinių, ekonominių interesų apsaugą. Tačiau praktikoje neretai kitų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčių išankstinis atsisakymas nuo pirmenybės teisės pirkti parduodamas bendrosios nuosavybės dalis įforminamas kaip vienašalis pareiškimas (sandoris) apie išankstinį tokios teisės atsisakymą. Tokiu būdu bendraturčiai susitaria, jog vienam ar keliems bendraturčiams Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka pateikus kitam bendraturčiui pranešimą apie ketinimą parduoti dalis, esančias bendrąja nuosavybe, nepateiks pageidavimo pirkti bendrosios nuosavybės dalis, tai yra nepateiks jokio atsakymo arba reikalui esant aktualia data pasirašys ir pateiks bendraturčiams atsisakymą pirkti parduodamas nuosavybės dalis. Kyla klausimas, ar toks išankstinis atsisakymas nuo pirmenybės... [toliau žr. visą tekstą] / The pre-emption right of other co-owner’s to acquire the shares of the common property being sold, which is indicated in Article 4.79 of the Civil Code of the Republic of Lithuania, is one of the problems for seller of the shares of the common property, as well as to the buyer. In practice, the sellers of the shares often conclude the written agreements or formalizes one-side statements, under which other co-owners refuse from this pre-emption right in advance. However, the Civil Code of the Republic of Lithuania indicates an invalidity of the transactions, which impose restrictions on the civil capacity of the person. Regrettably, there are no cases at Lithuanian Supreme Court, subject to this matter. Thus, the research conducted for the present work constitutes a comprehensive analysis of civil juridical capacity (suability) comprising: formulation of the definition, delineation of the content and limits of the civil capacity, noting civil juridical capacity with relation to subjective right and, naturally, regulation of co-owner’s pre-emption right. The scientific topicality of the work derives from the very nature of the research object: the thesis is the result of a complex assessment of all facets of the regulation of co-owner’s pre-emption right. The hypothesis is formulated that the precedent refusal from the co-owner’s pre-emption right to acquire the shares of common property being sold is a transaction, which impose restrictions on the civil capacity, and therefore... [to full text]

Magistro darbe yra nagrinėjami ne tik nutraukiant darbo sutartį taikomi apribojimai, bet ir nutraukiant darbo sutartį taikomos garantijos, nes tai yra vienos bendros sistemos sudedamieji elementai. Apribojimai ir garantijos yra analizuojamos tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu. Visų pirma, darbe stengiamasi išnagrinėti apribojimų bei garantijų, kaip darbo teisės poinstitučių, kurių dėka yra užtikrinamas darbuotojui įtvirtintų teisių realizavimas, prigimtį ir paskirtį. Didelis dėmesys yra skiriamas apribojimų bei garantijų sąvokų reikšmės suvokimui bei šių sąvokų vartojimu sukurto teisinio nenuoseklumo atskleidimui. Vienas iš darbo tikslų yra surasti tinkamus garantijų ir apribojimų kaip sąvokų apibrėžimus, atitinkančius Darbo kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą, ir pateikti originalią Darbo kodekse įtvirtintų nutraukiant darbo sutartį taikomų garantijų bei apribojimų klasifikaciją, tokiu būdu padarant šių poinstitučių skirstymą teisiškai nuoseklesnį. Kiekvienas apribojimas bei garantija, išskirti remiantis gramatiniu teksto aiškinimo metodu, yra aptariami atskirai. Analizuojant nutraukiant darbo sutartį taikomų garantijų ir apribojimų laikymąsi praktikoje, didelis dėmesys yra skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijai, atskleidžiančiai nemažą dalį praktikoje kylančių problemų. Siekiant atlikti išsamų nagrinėjamų klausimų tyrimą, analizuojamas apribojimus ir garantijas įtvirtinančių nuostatų santykis su kitomis Darbo kodekso nuostatomis bei kitais įstatymais... [toliau žr. visą tekstą] / In the present Master thesis there are examined not only the restrictions applicable to the employer upon terminating the employment contract, but the applicable guarantees as well, because they are the constituent elements of the same general system. The restrictions and the guarantees are analyzed by theoretical and practical aspect. First of all, the restrictions and the guarantees are considered as the post institute of the labour law, by courtesy of it, the realization of established rights of employee are ensured. Therefore, the nature and the purpose of them are approached in this work. Great attention is payed to the perception of the meaning of the restriction and guarantee terms and to the revelation of the juridical incoherence that establishes by the usage of the mentioned terms. One of the aims of the present paper is to find appropriate definitions for guarantees and restrictions as terms, adequate to the firmed juridical regulation in the Labour code. Moreover, one of the objectives is also to represent the original classification of the guarantees and the restrictions that are firmed in Labour code and applicable upon terminating the employment contract, thus making the distribution of these post institutes more juridical coherent. Every restriction and guarantee is distinguished by appealing to the method of grammatical text explanation and these terms are discussed separately. Analyzing the following of the guarantees and restrictions applicable upon... [to full text]

SANTRAUKA Bendrosios nuosavybės teisė yra privačios nuosavybės teisės rūšis. Bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje yra nustatytos kiekvieno savininko dalys. O bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Esminis skirtumas, lėmęs bendrosios nuosavybės teisės atskyrimą nuo privačios nuosavybės teisės yra savininkų teisių įgyvendinimo ribos. Privačios nuosavybės teisės turėtojų teisių įgyvendinimą riboja įstatymas bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. O bendraturčio – įstatymas, trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai bei kitų bendraturčių sutikimas (interesų derinimas). Tokių ribų nustatymas lėmė tam tikrų teisių ir pareigų, būdingų tik bendrosios nuosavybės teisei, bei jų įgyvendinimo ypatumus. Bendrosios dalinės nuosavybės teisę reguliuoja bendros bendrosios dalinės nuosavybės teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos (daiktinė teisė), V skyriaus, ketvirtajame skirsnyje. Bei specialiosios normos, reguliuojančios butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Specialiosios teisės normos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei kituose įstatymuose – Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme ir Sodininkų bendrijų įstatyme. Kadangi Lietuvoje bendrosios jungtinės nuosavybės teisė egzistuoja tik... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY PECULIARITIES OF THE EXERCISE OF CO – OWNERS’ RIGHTS AND DUTIES Co – ownership is the type of individual co – ownership. Co – ownership can be common partial ownership or common joint ownership. Common partial ownership is ownership when shares of each co-owner are established in the co-ownership, while common joint ownership right is ownership when such shares are not established. The purview of exercise of the owners’ rights was the main discrepancy, which determined the separation between individual co – ownership and co – ownership. The owners of individual ownership implement their rights considering the law and the rights and concerns of third parts. The owners of co – ownership exercise their rights considering the law and the rights and concerns of third parts and other co – owners (the consistence of concerns). Such a determination influenced some peculiarities of the co – owners’ rights and duties and their exercise. The common elements of shared ownership are defined in the Civil code of the Republic of Lithuania, in the fourth book (tangible law), V chapter, section four. The specific elements of shared ownership are defined also in the Civil code of the Republic of Lithuania and in other legislation - Homeowners’ association law and Gardeners’ association law. The common joint ownership exists only while talking about marriage and the joint ownership assert as statutory legal regime of property of spouses. The third book (family law), VI chapter, second... [to full text]