Santrauka Magistro darbe nagrinėjama nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams samprata ir problematika. Darbe „Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams reglamentavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje“ problemos analizuojamos Lietuvos Respublikos teisės aktų ir nacionalinių teismų suformuotos praktikos kontekste, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad Lietuvoje nėra pakankamai daug praktikos šiais klausimais, todėl remiamasi ir reikšmingomis, precedentais tapusiomis Europos Žmogaus Teisių Teismo bylomis. Darbe kalbama apie formaliojo ir faktinio nuosavybės paėmimo atribojimą, analizuojama, kur yra riba tarp nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams ir valstybės teisės reguliuoti nuosavybės teisės įgyvendinimą. Darbe pateikta nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pateisinimo sąlygų analizė: nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, išsamiai nagrinėtos visuomenės poreikio ir teisingo atlyginimo sampratos. Pasirinkus nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams nagrinėti nekilnojamojo turto aspektu, daugiausia dėmesio skirta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai aptarti. Aptariant žemės paėmimą visuomenės poreikiams, analizuojami ne tik galiojantys teisės aktai, bet ir svarstomos įstatymų pataisos, įvairūs projektai, atsižvelgiama į prieš tai galiojusius teisės aktus. / Summary This master thesis analyzes the concept and problems of property taking for public needs. The thesis „The legal regulation and implementation of the expropriation of property for public needs in Lithuania“ analyzes the problems regarding the LR legislation and the practice of national courts, however taking into consideration that there is no practice enough in this field in Lithuania, therefore it is based on meaningful cases of the Court of European Human Rights. The thesis deals with the formal and actual delimitation of property taking, analyzes the boundaries between the property taking for public needs and state‘s right to control the implementation of property right. The analysis of justification conditions of property taking for public needs is submitted in the thesis: the property may be taken for public needs only under the statutory procedure with relevant compensation. In accordance with the explanations of Constitutional Court of the Republic of Lithuania, the Supreme Court of Lithuania, the concepts of public need as well as relevant compensation have been analyzed in detail. Having chosen the analysis of property taking for public needs regarding the aspect of real estate, the most attention was paid for the discussion of the procedure of land taking for public needs. When discussing the land taking for public needs, not only valid legal acts are analyzed but also the amendments of law as well as various projects considering the previous legal acts.

Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams – socialiniu ir ekonominiu požiūriu išskirtinai reikšminga ir jautri socialinių santykių sritis, nes čia konkuruoja dvi fundamentalios konstitucinės vertybės – tiek privačios nuosavybės teisė, tiek ir visuomenės poreikis naudoti nuosavybę visuomeniniams tikslams. Šiuo požiūriu teisinis reguliavimas turi užtikrinti savininko ir likusios visuomenės dalies interesų pusiausvyrą. Magistro darbe analizuojama nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams samprata bei jos pagrindimo teorija, nagrinėjamas formaliosios ir faktinės ekspropriacijos santykis, nusavinimo ir nuosavybės naudojimo kontrolės proporcijos problema Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Teisės aktų ir teismų praktikos analizės pagrindu detaliai atskleistas konstitucinis nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygų turinys ir problematika. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams kontekste žemės nusavinimas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingiausias, darbe taip pat siekiama atskleisti žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinio reglamentavimo ir įgyvendinimo problemas bei galimus sprendimo būdus. / The expropriation of property for public needs is socially and economically significant and exceptionally sensitive area of social relations where the conflict between two fundamental constitutional values – the right to property and the public interest to use the property, occurs. Therefore the proper balance between private and public interest must be ensured by legislation and implementation. The aim of this master thesis is to analyse the main issues on the expropriation of property for public needs in Lithuania. The paper deals with the concept and justification of the expropriation of property, examines the relation between formal and de facto deprivation, reveals the distinction between deprivation of possessionis and the control of use of property under the jurisprudence of the European Court of Human Rights and the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. On the basis of jurisprudence and legislation all the necessary conditions that justify the expropriation of property in Lithuania were examined. The emphasis of this paper is also placed on the research of problems which occur taking land for public needs and possible solutions.

9. Santrauka. Nuosavybės teisė į laukinius gyvūnus: lyginamoji analizė. Magistro darbas yra skirtas nuosavybės teisės į laisvėje esančius laukinius gyvūnus aspektų tyrimui Vokietijos, Šveicarijos, Lenkijos ir kitų valstybių teisinėse sistemose. Be to lyginamąja prasme yra išnagrinėti žalos atsiradusios dėl laukinių gyvūnų ir transporto priemonių keliuose susidūrimų atlyginimo aspektai. Nepaisant aktualumo šios temos yra bendrai mažai tyrinėtos. Taip pat atsižvelgiama, kad Seime yra įregistruotas naujos redakcijos Laukinės gyvūnijos įstatymo projektas, kuris šiame darbe kritikuojamas. Tyrimui buvo panaudoti teisės aktai, teisės doktrina, teismų praktika ir kiti šaltiniai. Tyrimo metu nustatyta, kad Vokietijos, Šveicarijos ir Lenkijos įstatymuose yra teisės normų, kuriose pažodžiui nustatyta, kad gyvūnai nėra daiktai. Todėl buvo ištirti šių normų tikslai, reikšmė ir pasekmės, o taip pat galimybės Lietuvoje atitinkamai pakeisti teisės aktus. Buvo nustatyta, kad Vokietijos, Šveicarijos ir Lenkijos įstatymų leidėjai normomis, kuriose išreikšta, kad gyvūnai nėra daiktai, siekė gyvūnų apsaugos tikslų, o šios normos neturi teisinių santykių reglamentavimo turinio, bet simbolinę prasmę. Todėl, autoriaus nuomone, tokių nuostatų Lietuvoje reikia vengti. Be to buvo tiriami principai nustatantys išimtinę valstybės nuosavybės teisę į laisvėje esančius laukinius gyvūnus. Tyrimas parodė, kad šie principai daugiausia yra išlaikomi valstybėse, kurios įgijo valstybinį suverenitetą dėl... [toliau žr. visą tekstą] / 10. Zusammenfassung Eigentumsrecht an wilde Tiere: Rechtsvergleichende Analyse Die vorliegende Magisterarbeit ist für die Untersuchung von Aspekten des Eigentumsrechtes an wilden Tieren in den Rechtssystemen in Deutschland, in der Schweiz, in Polen und in anderen Staaten konzipiert. Darüber hinaus werden hier die Aspekte des Schadenersatzes infolge eines Zusammenstosses zwischen wilden Tieren und Transportmitteln auf den Kraftverkehrsstrassen in den obengenannten Ländern untersucht und verglichen. Ungeachtet der Aktualität dieser Fragen sind sie bisher wenig untersucht worden. In dieser Arbeit wird ebenfalls die Tatsache berücksichtigt, dass ein neuer Gesetzentwurf über die Tierwelt im Seimas der Republik Litauen eingebracht worden ist, der hier einer Kritik unterzogen wird. Für die Untersuchung wurden die Rechtsakte, Rechtsgrundsätze, Gerichtspraxen und andere Quellen in Anspruch genommen. Im Laufe der Untersuchung wurde festgestellt, dass die Gesetze in Deutschland, in der Schweiz und in Polen die Rechtsnormen beinhalten, in denen expressis verbis festgestellt ist, dass Tiere keine Sachen sind. Daher wurden Zwecke, Bedeutung und Folgen der obengenannten Rechtanormen untersucht sowie die Möglichkeiten erörtert, jeweilige Rechtsakte in Litauen zu ändern. Es wurde festgestellt, dass die Gesetzgeber in Deutschland, in der Schweiz sowie in Polen durch die Rechtsnormen, nach denen Tiere keine Sachen sind, den Tierschutz erstreben, also werden durch diese Normen die... [to full text]

The statement that the law of property takes an exceptional part in the system of main human rights is unquestioned. It is regulated in a lot of laws and first of all in the Constitution of the Republic of Lithuania and in the Civil Code. In order to properly protect this fundamental law, there is a necessity of a suitable understanding of the law or property, revealing and determining its content and restriction of basics. Under the guidance of practice of Constitutional Court of the Republic of Lithuania the above mentioned aspects of law property are being analyzed in this final Master's work. Complexity is characteristic of legal regulation of property. Constitutional interpretation of the law of property is the broadest. Definition of the content of the law of property formed in the jurisprudence of the Constitutional Court is not thrusted into the “triad” of the traditional rights belonging to the owner. In one of the cases of constitutional justice analyzed this year, the court “freed” the content of property of law from the synthesis of property law into the “triad” of laws, stating that the owner can treat his property as he finds it best, without breaking laws, not restricting other people's rights and freedoms. Thus, law of property is not the whole complex of the owner's possibilities. It might, as well as some other rights, be limited or even deprived. In such cases question arises of values, in favour of which implementation of property law is limited... [to full text]

Nuosavybės teisė – viena pagrindinių ir prigimtinių žmogaus teisių, egzistuojančių nuo neatmenamų laikų. Šios teisės analizė svarbi norint atskleisti jos turinį, kuris leidžia suvokti savininko galimybes nuosavybės teisės objekto atžvilgiu. Lietuvos teisnėje literatūroje dažniausiai pateikiama tik labai bendra savininko teisių turinio koncepcija, kurią sudaro savininko teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu nuosavybės teisės objektu, tačiau savininko teisių turinys gali būti suvokiamas ir plačiau. Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas savo praktikoje vadovaujasi ne tik minėtąja „triados“ koncepcija, bet į savininko teisių turinį įtraukia ir tokias teises kaip teisę reikalauti nepažeisti nuosavybės teisės, teisė išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo ir kt, o Europos žmogaus teisių teismas nuosavybės teisės sampratos apskritai nesieja su šios teisės turinį sudarančių teisių išvardijimu, bet nuosavybės teisę suvokia per nuosavybės teisės objektą. Svarbu yra ne tik išanalizuoti, kokios teisės sudaro savininko teisių turinį, bet ir išnagrinėti nuosavybės teisės ribojimus, kuriuos nustatydama valstybė gali pažeisti nuosavybės teisės esmę. Net pačioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra expressis verbis nurodyta savininko teisių turinio ribojimo galimybė, todėl neaiškus šių ribojimų teisinis pagrindas. Nors Konstitucinio Teismo praktikoje yra pateikiamos sąlygos ir pagrindai, kuriems esant galimas savininko teisių turinio apribojimas, tačiau vis vien gali... [toliau žr. visą tekstą] / Das Eigentumrecht ist ein von den Haupt- und Natuerlichrechten des Menschen, das von alten Zeiten egzistiert. Die Analyse von diesem Recht ist wichtig, wenn wir der Inhalt des Eigentumrechtes zeigen wollen, der uns die Gelegenheiten des Eigentuemers verstehen hilft. In die litaushe Rechtsliteratur bietet man oftestens nur sehr allgemeine Konzept des Eigentumrechts. Diese Konzept besteht aus die Rechten des Eigentuemers das Eigentum zu nuetzen, zu besitzen und zu entzoergen. Aber der Inhalt des Eigentums kann man viel breiter verstehen. Zum Beispiel, das Verfassungsgericht fuehrt sich in seiner Praxis nicht nur mit dieser „Dreiklang“, aber in der Konzept des Inhalts des Eigentumrechts solche Rechten wie das Recht erfordern, dass das Eigentumrecht nicht verletzt wird, das Recht, dass das Eigentum von illegalen Besitz erfordert wird und etc., hinzufuegt, und der Europaeische Gerichtshof des Menschenrechten asoziert den Begriff des Eigentums ueberhaupt nicht mit dem „Dreiklang“, sondern das Eigentum durch Eigentumsobjeckt versteht. Es ist wichtig nicht nur analysieren, aus welchen Rechten der Inhalt des Eigentumrechts besteht, sondern auch die Grenzen des Eigentumrechts gesetzen, das die Scaffung eines Staates verletzen kann, wenn sie diese Grenzen gesetzt. Obwohl die Verfassungsgericht in seiner Praxis die Bedingungen und die Grundlagen der Grenzen des Eigentumrechts anfuehrt, aber man auch zwifeln kann, dass das Eigentumrecht ueberhaupt nicht beschraenkt werden kann, ausser im... [to full text]

Gamtinė aplinka yra esminė žmogaus, kaip biologinės būtybės egzistavimo sąlyga, o specifiniai gamtos ištekliai, gamtiniai kompleksai (miškai, parkai, vandens telkiniai) yra svarbūs visų visuomenės narių gerovei, sveikatai užtikrinti. Po nepriklausomybės atkūrimo iš esmės atkūrus ir privačios nuosavybės institutą, Lietuvos teritorijoje esantys gamtiniai kompleksai buvo (ir yra) privatizuojami, atkuriamos nuosavybės teisės, vis didesnė dalis šių objektų patenka privačion nuosavybėn. Keičiantis gamtos išteklių nuosavybės rūšiai, labai svarbu kokį kelią pasirinks valstybė suderindama privačių savininkų ir likusios visuomenės dalies, t. y. kitų, su savininku nesusijusių asmenų interesus. Nuo senovės Romos laikų žinoma galimybė tam tikrais atvejais naudotis kito asmens turtu savo naudai (servitutai), o Lietuvos Statutuose buvo įtvirtinta paprotinės teisės nuostata, leidžianti kitiems asmenims lankytis ponų miškuose, rinkti gėrybes. Ši teisė, pakitusia apimtimi, yra išlikusi iki dabar. Po nepriklausomybės atkūrimo priimtuose įstatymuose buvo įtvirtinta kitų asmenų teisė lankytis miškuose, naudotis paviršiniais vandens telkiniais, vėliau reglamentavimas buvo keičiamas. Šiame darbe autorius nagrinėja savininko patiriamus ribojimus, pasireiškiančius kaip įstatymais nustatyta kitų asmenų teisė naudotis tam tikrais gamtos ištekliais be savininko žinios. Darbe lyginamas Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės teisinis reglamentavimas, nustatantis nekilnojamojo turto savininkų teisių... [toliau žr. visą tekstą] / Natural environment plays essential role for human being as a biological organism. Now-days using specific environmental objects, such as forests, parks, water fields are very important to ensure for society's health and welfare. In Lithuania, after restoration of independence, private ownership as a field of law was restored also. Since then, more and more real property objects are bought from the state or falls into private ownership by restitution. Under such circumstances crucially important issue arises: how the state will regulate the relationship between owners of real property and other members of society. Since Roman law, it is widely known, that under specific circumstances one can use the property of another man without his permission (by servitudes). There was an old customary law In the Statutes of Lithuania, which let the people use the forests freely, despite the will of owner. This legal norm is still provided in Lithuanian law. After restoration of independence, the right of public access was provided in the new-coming law, but the legislation was significantly changing even during quite short period of independence. In this thesis author analyses the restrictions, suffered by owners because of law-provided right of individuals to use another's real property without permission. Also, author compares Lithuanian and Swedish legal norms, genesis of such restrictions, legal procedures on implementation of such right. According to an author, there is a lack of... [to full text]

SANTRAUKA Nuosavybė yra laikoma visuomenės pagrindu. Nuosavybės teisė atsiranda teisės normų pagrindu. Nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus momentas pagal senąjį ir dabartinį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą yra nustatomas skirtingai. Šiame darbe kalbama apie nuosavybės teisės įgijimą į nekilnojamuosius daiktus įvairiais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais pagrindais: pagal pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sutartis; paveldėjimo būdu; įgyjamąja senatimi; pagaminant naują nekilnojamąjį daiktą; paimant nekilnojamąjį daiktą visuomenės poreikiams. Be to, darbe bus atskleidžiama nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus įgijimo momento nustatymo reikšmė, kadangi nuo šio momento atsiranda tiek savininko teisės tiek ir pareigos: suteikiama galimybę įgyvendinti nuosavybės teisę, atsiranda savininko teisių apsauga, savininkui suteikiama teisė ginti savo nuosavybės teisę įstatymų nustatytais būdais, atsiranda savininko atsakomybė bei pareiga mokėti įstatymų nustatytus mokesčius. / SUMMARY “The moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination” This paper analyses relevant issue – the moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination. It is very important to find it out exactly, because when a person becomes an owner of an intangible assets, hi gets the rights and the obligations of the owner. Comparing with previous Civil code, situation nowadays has changed. The real estate is an object of huge amount of transactions, that is why the goal is to make clear the moment of acquiring ownership on the different basis. It also tries to show what kind of practical problems could arise, and what the main purpose of registering the real estate after becoming an owner is. In this paper attention is also paid to the very important issue – to the importance of determination of moment of acquiring ownership, to understand what kind of rights and obligations a person has, since acquiring ownership. It also pays attention to what is different and similar concerning the moment of acquiring ownership title into intangible assets and the importance of its determination not only in Lithuanian, but in other countries also.

Šio darbo tikslas – įvardinti, ištirti ir įvertinti problemas, su kuriomis susiduria teisinių santykių subjektai, įgyjant nuosavybės teises į inžinerinės infrastruktūros objektus. Inžinerinė infrastruktūra – tai sistema objektų, kurie užtikrina prieinamą, nenutrūkstamą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą vartotojams. Plečiantis teritorijoms iškyla naujų minėtos infrastruktūros objektų statybos būtinybė. Šių objektų paskirtis, eksploatavimo ypatumai sąlygoja specialųjį teisinį reguliavimą. Siekiant šio darbo tikslo, buvo atlikta išsami svarbiausių Lietuvos Respublikos teisės aktų, Europos Sąjungos norminių aktų ir teismų praktikos analizė. Magistriniame darbe bandoma pagrįsti, jog nuosavybės teisės į inžinerinės infrastruktūros objektus įgijimo problemas sąlygoja šiai dienai egzistuojantis valstybinis reguliavimas, nustatantis, kad nuosavybės teises į tam tikros paskirties minėtos infrastruktūros objektus gaili įgyti tik konkrečius ir privalomus kriterijus atitinkantys subjektai. Remiantis specialiųjų teisės aktų, teismų praktikos analize, daroma išvada, jog subjektų teisė įgyti nuosavybės teises į minėtus objektus vienu iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo būdų – statybos būdu yra susijusi su subjekto vykdoma ūkine veikla (subjektas privalo turėti teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją) arba subjekto teisiniu statusu/įsteigimo tikslu (šiuo atveju tinkamas subjektas yra savivaldybė arba savivaldybės įsteigtas viešasis juridinis asmuo).Toks teisinis... [toliau žr. visą tekstą] / The key goal of the Thesis is identification, investigation and evaluation of problems incurred by entities of legal relationship when acquiring ownership to objects of engineering infrastructure. Engineering infrastructure is a system of objects assuring consumer access to available and uninterrupted supply of the corresponding public services. Development of territories originates necessity of provision of new objects of the aforesaid infrastructure. The purpose and pecularities of the above objects have caused application of the specific legal regulation. In order to achieve the goal set up in the Thesis, a thorough analysis of the prevailing national legal acts, the relevant EU legal documents and common legal practice has been carried out. The Thesis reveals an attempt to substantiate that the current state regulation stipulating ownership to engineering infrastructure causes acquisition problems. The regulation sets up a requirement that ownership to specific engineering infrastructure objects can only be granted to eligible entities, i.e. entities conforming to certain specific and mandatory criteria. In accordance with the analysis of the specific legal documents and legal practice, a conclusion can be drawn that one of the original/primary options of acquisition of ownership by eligible entity is construction activity, related to its economic activities, i.e. the entity shall be in posession of the required licence, issued in accordance with the prevailing legal... [to full text]

Nuosavybės teisės į daiktą įgijimo momentas turi didelę reikšmę nustatant nuosavybės teisės subjektą - savininką, jo teises ir pareigas, nuosavybės teisės apsaugos atsiradimą, nuosavybės teisės gynimo galimybę. Darbe aptariama nuosavybės teisės ir daikto sąvokos, nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindai. Darbo pagrindą sudaro nuosavybės teisės į daiktą įgijimo momento nagrinėjimas pagal atskirus nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindus - sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų), paveldint daiktą, įgyjamąja senatimi, pagaminant naują daiktą, pasisavinant bešeimininkį daiktą. Pagal dažniausiai pasitaikančius pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sandorius asmuo pagal bendrąją CK 4.49 straipsnio 1 dalies taisyklę nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo daikto perdavimo momento, tačiau dispozityvumo ir sutarčių laisvės principai lemia, kad sutarties šalims beveik visada leidžiama susitarti ir dėl kitokio nuosavybės teisės perėjimo momento. Lietuvoje įtvirtintas austriškasis nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgijimo modelis, pagal kurį paveldėjimo būdu nuosavybės teisė įgyjama priėmus palikimą nuo palikimo atsiradimo momento. Nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo momentą aiškiai suformavo teismų praktika – pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisė į daiktą atsiranda nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino pabaigos. Nuosavybės teisė į naujai pagamintą kilnojamąjį daiktą įgyjama nuo daikto pagaminimo momento. Itin sudėtingas yra nuosavybės... [toliau žr. visą tekstą] / The moment of the acquisition of the ownership right is of great importance in determining subject of the ownership - the owner, his rights and duties, emergence of protection of the ownership right, option of defense of the ownership right. This paperwork discusses concepts of ownership and its object, acquisition of ownership rights of the item on individual basis. Work is based on analysis and examination of the moment of acquisition of the ownership of the item on individual basis - transactions (sales and purchase, donation, exchange), inheritance of object, acquisitive prescription, production of a new object, misappropriating the derelict thing. Under the most common sales and purchase, donation, exchange transactions a person, according to the common rule established in Lithuanian Civil Code article 4.49 part 1, acquires the ownership right of the item from the moment of transfer. However, the principles of dispositive and freedom of contract implies that the contract parties are almost always allowed to agree on a different moment of transition of the ownership right. Lithuania established Austrian model of acquisition of the ownership right of inheritance. Heir acquires ownership right of inheritance from the moment of emersion of inheritance, after he has accepted it. According to the case law of Lithuanian courts, ownership right of the item, on the ground of acquisitive prescription, is acquired from the moment of the end of the date of acquisitive prescription... [to full text]

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje reformuojamas intelektinės nuosavybės teisės institutas. Daug dėmesio skiriama pozityviosios teisės vystymui. Lietuvos teisinės praktikos pavyzdžiai rodo, kad filosofinis intelektinės nuosavybės aspektas yra pamirštas. Nors didžioji dalis Lietuvos teisės aktų intelektinės nuosavybės teisės srityje yra suderinti su pasauline praktika, nepakanka automatinio nuostatų perkėlimo, būtina suvokti, kokiais argumentais remiantis saugoma intelektinė nuosavybė, koks jos filosofinis pagrindas. Tik taip galima efektyviai spręsti praktines problemas, vertinti išimtinių teisių savininkų ir visuomenės interesų santykį ir ieškoti geriausių konfliktų sprendimo būdų. Darbe analizuojami dviejų teisės sampratų – prigimtinės ir utilitarinės – pagrindiniai argumentai ir pasireiškimas intelektinės nuosavybės teisinėje praktikoje. Didžiausias dėmesys skiriamas nuosavybės teisės klausimui. Skirtingų teisės sampratų atstovų argumentacijos išsiskiria, jie akcentuoja skirtingus reiškinius, skirtingai dėlioja prioritetus. Tačiau apibendrinus visų jų idėjas galima teigti, kad filosofiniame lygmenyje sutariama, jog nuosavybės teisių nustatymas ir jų apsaugos sistema reikalinga dėl išteklių ribotumo. Vieni nuosavybės įgijimą pateisiną „įgimta“ teise, darbu, dar kiti pateisina nuosavybę, nes įžvelgia joje visuomeninę naudą, kadangi taip ištekliai panaudojami efektyviausiu būdu. Nepaisant skirtingo nuosavybės teisių tikslo ar funkcijos išskyrimo, sutinkama, kad... [toliau žr. visą tekstą] / Intellectual property law in Lithuania is undergoing essential reform since restoration of Lithuanian independence. Most of the attention is dedicated to the development of statutory law. Examples from Lithuanian legal practice indicate that philosophical aspect of intellectual property remains forgotten. Even when statutory law governing intellectual property in Lithuania is harmonized with the international practice, automatic transfer of rules may not be justified. It is essential to understand the reasons and philosophical grounds of protection of intellectual property. Only in this way it is possible to solve practical problems, evaluate the relationship between the holders of exclusive rights and public interests, and to solve conflicts in the best possible way. The paper analyses main arguments and manifestation of natural and utilitarian concepts of law in intellectual property legal practice, paying special attention to property issue. The arguments of the natural and utilitarian concepts of law vary greatly, they stress different phenomenon and different priorities. Nevertheless, after summarising their ideas, one can state that establishment of property rights and their protection system is needed mainly because of scarce resources. Some justify acquisition of property because of its natural character, because of work put into it; the others justify property because of its social value, since private property allows exhaustion and distribution of scarce resources... [to full text]