In this study author analyzes definition of object of property right in different legal doctrines and judiciary practice and offers how to solve this problem. The object of the property right is described through relationships with other legal categories: object of civil right, object of thing right, object of obligation. Also author analyzes the definitions of property and things and their relations with property right. Author unfolds signs of things and discoveries property definition.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir vyraujančią doktriną savininko teisių turinį sudaro trys pagrindinės teisių grupės: 1. Valdymas (ius posidendi)- teisė turėti daiktą savo žinioje, daryti daiktui fizinį ir ūkinį poveikį; 2. Naudojimas (ius utendi et fruendi) - teisė pritaikyti daikto naudingas savybes savininko poreikiams tenkinti, teisė gauti iš daikto pajamas ir produkciją; 3. Disponavimas (ius disponendi) - teisė nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę, pavyzdžiui perleisti dalį ar visas nuosavybės teises į daiktą, išnuomoti, perduoti daiktą valdyti kitam asmeniui, atsisakyti daikto nuosavybės ar netgi jį sunaikinti. Šių savininko teisių įgyvendinimo būdai priklauso nuo nuosavybės rūšies, formos, bei paties nuosavybės objekto, todėl jų įgyvendinimo ypatumai yra atskleidžiami tiek civiliniame kodekse, tiek kituose įstatymuose, reguliuojančiuose atskiras nuosavybės rūšis. Nors savininkas savo teises į nuosavybės teise priklausantį turtą gali įgyvendinti savo nuožiūra, tačiau savininko teisių negalima suabsoliutinti ir laikyti nevaržomomis. Civilinis kodeksas numato, kad savininkas valdydamas, naudodamas bei disponuodamas nuosavybės teisės objektu privalo nepažeisti įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų. Tai reiškia, jog savininkas įgyvendindamas savo teises į nuosavybės objektą privalo pasirinkti tokį įgyvendinimo būdą, kuris nekeltų grėsmės ar nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Civiliniame kodekse numatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The laws and the doctrine distinguish the following three basic elements of the ownership right as the most extensive of all other real rights: 1. the right of possessing (ius posidendi) – the legal right to actually have the property at one’s disposal, exercise actual physical or economical control over it; 2. the right of use (ius utendi et fruendi) – the right to use the useful features of the property in order to satisfy the owner’s needs and obtain any possible benefit from the property, including the right to obtain fruits, income (revenue) and production the property generates; 3. the right of disposing (ius disponendi) – the right to determine the legal fate and status of the property, e.g. alienate the property fully or partially, lease, transfer into another person’s possession, refuse from the property or even destroy it. The means of implementation of the ownership rights may depend on the various kinds of property and can be resulted in providing special conditions of possession, use or disposal of property, established by Civil Code or special laws. In spite of the facts, that the scope of the ownership rights is very wide, it should not be regarded as a fully absolute and unrestricted right. The Civil Code stipulates that while using, possessing and disposing of this property the owner should not violate the laws, rights and interests of other persons. This means that when using his property, the owner has to take due to account of various possibilities in... [to full text]

Nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių institutas yra specifinė Lietuvos teisinės sistemos struktūrinė dalis, kurios susiformavimą Lietuvos teisėje lėmė istorinės priežastys, t.y. 1940 metais okupacinės valdžios įvykdyta agresija prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir šių veiksmų pasekmė – įgyvendinta viso turėto nekilnojamojo turto nacionalizacija. 1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir pripažinus, kad piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės yra nepanaikintos ir turi tęstinumą, buvo priimti specialūs šiuos teisinius santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai ir jų nustatyta tvarka bei sąlygomis pradėtas vykdyti nuosavybės teisių atkūrimas. Šis procesas Lietuvoje tęsiasi jau nuo 1991 metų ir, deja, iki 2007 metų pabaigos dar nėra pilnai užbaigtas. Šiame magistro darbe nuosavybės teisių atkūrimo institutas analizuojamas per vieną iš sudėtinių dalių – t.y. nagrinėjant nuosavybės teisių atkūrimą į miestų žemę. Būtent ši sritis buvo pasirinkta kaip tyrimo objektas, nes dabartinė situacija Lietuvoje (pvz.: Vilniaus mieste nuosavybės teisės atkurtos tik į 11,37 % žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimas lėčiausiai vykdomas miestų teritorijose. Tiriant pasirinktą restitucijos teisinių santykių grupę, pirmiausia buvo detaliai išnagrinėta teisės atkurti nuosavybės teises į miestuose turėtą žemę įgyvendinimo tvarka. Šioje darbo dalyje buvo aprašoma ir analizuojama, kokiems piliečiams... [toliau žr. visą tekstą] / The institute of legal relations considering restoration of ownership rights is a specific constituent part of Lithuanian legal system, formation of which in Lithuanian law was determined by historical circumstances: the aggression that was inflicted on the independent Lithuanian Republic by occupant authorities in 1940, whereas the outcome of these actions was nationalization of all privately owned real estate. In 1990 when the independence of Lithuania was restored and the fact that property ownership rights of citizens, which were gained before occupation, are indefeasible and continuous was officially acknowledged, appropriate standard legal regulations were passed which would regulate these legal relations. Upon the order and conditions of these new regulations the restoration of ownership rights commenced. In Lithuania this process already continues since 1991 and, unfortunately, by the end of 2007 it is not yet fully completed. In this master’s thesis the institute of restoration of ownership rights is analyzed through one of its constituent parts, i.e. by analyzing restoration of land ownership rights in the cities. This specific field has been chosen as an object of analysis because current situation in Lithuania allows coming to a valid conclusion that in the cities restoration of ownership rights is pursued at the slowest rates (e.g., in the city of Vilnius ownership rights were restored to only 11.37% of overall land, which is claimed in citizens’ applications)... [to full text]

Darbo pradžioje iškelta hipotezė patvirtina: pirkimo (pardavimo) sutarties sąlyga, kad nuosavybės teisė į pristatytas prekes išlieka pardavėjui tol, kol už jas nebus pilnai apmokėta, Lietuvos teisėje išlaiko nuosavybės teisę į daiktus (pardavėjas turi teisę reikalauti grąžinti prekes iš pirkėjo; trečiosioms šalims pardavėjo teisė atgauti prekes negalioja), tačiau nesuteikia teisės tiesiogiai iš perpirkėjo reikalauti piniginių lėšų. Hipotezė patvirtinta remiantis, kad: 1. Pagal LR CK, parduodant daiktus išsimokėtinai (kreditan), nuosavybės teisė į parduodamus daiktus išlieka pardavėjui tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip; 2. Teisė reikalauti prekių iš trečio asmens galima perduodant įkeistą daiktą, tokį perdavimą (įkeitimą)registruojant hipotekoje; 3. Sutarties su nuosavybės teisės išlaikymo sąlyga registravimas viešame registre suteikia pardavėjui teisę panaudoti pirkimo pardavimo sutartį išsimokėtinai prieš trečiuosius asmenis, tačiau toks registravimas neatitinka LR CK numatytų įkeitimo sąlygų; Sutarties su nuosavybės teisės išlaikymo sąlyga registravimas, neatitinkančios įkeitimo sutarties registravimo formalių, tačiau imperatyvių procedūrų, nesuteiks pardavėjui pirmumo teisės prieš kitus kreditorius pirkėjo bankroto atveju; 4. Registruotos pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarties su nuosavybės teisės išlaikymo sąlygos panaudojimo prieš trečiąsias šalis pirkėjo bankroto atveju precedento Lietuvos teismų... [toliau žr. visą tekstą] / Retention of title clause (also called a Romalpa clause in some jurisdictions) is a provision in a contract for the sale of goods that the title to the goods remains vested in the seller until certain obligations (usually payment of the purchase price) are fulfilled by the buyer. The main purposes of such clauses are to ensure that where goods are supplied on credit, if the buyer subsequently goes into bankruptcy, the seller can repossess the goods. Title retention clauses are often seen as a natural extension of the credit economy; where suppliers are expected to sell goods on credit, there is a reasonable expectation that if they are not paid they should be able to repossess the goods. Nonetheless, in a number of jurisdictions (as we will se, in Lithuania also), insolvency regimes or credit arrangement regimes prevent title retention clauses from being enforced where doing so would upset the administering of the regime. Although conceptually very simple, retention of title clauses have become increasingly widely drafted, which has resulted in the courts in a number of countries striking down the clauses, or recharacterising them as the grant of a security interest. Although EU directive for late payments creates obligation for member states to enforce such provision in national law systems, effect of the retention of title clauses vary from country to country. Hypothesis of this work was that the retention of a title clause in a agreement does not give the title for the... [to full text]

The changing situation in the economic and social lives, various technological innovations and rising demand to protect intellectual property efficiently induce the passing of new international laws reglamenting intellectual property. The international reglamenting of intellectual property affects national law systems involving it. Progressive means of communication and information transmission as well as international and regional reglamenting of intellectual property leads to the globalization of the law of intellectual property. In this work there are analyzed international legislations, most affecting the globalization of the intellectual property law. There are shown the reasons of rise of such a phenomenon. There are shown fields in which the globalization of the intellectual property takes part and it is studied international agreements, conventions, directives of European Parliament and European Council, related to intellectual property. Attempting to perceive what is the globalization of the intellectual property and how does it affect national systems of law, it is studied several ways of international reglamentation of the objects of intellectual property - global and regional, and the demand of such a classification is shown as well. In the last part of this work it is analyzed the influence of the globalization of intellectual property over the national law systems. It is also studied how the globalization of the law of intellectual property affects the law... [to full text]

Šiame magistro darbe nagrinėjama vienos iš bendrosios nuosavybės teisės rūšių – bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo specifika, kurią suponuoja savininkų daugetas vienam konkrečiam objektui. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendrumas varžo kiekvieno bendraturčio laisvę įgyvendinant teises į daiktą ir kartu lemia bendrosios nuosavybės teisinių santykių dvilypumą – visų pirma, tarp bendraturčių susiklosto vidiniai santykiai, kurie suprantami kaip teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu, tuo tarpu visi bendraturčiai, kaip vienas subjektas, įgyvendina santykius su trečiaisiais asmenimis – šiuo atveju susiklosto išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumai pasireiškia ne tik įstatyminiais ribojimais bei kitų asmenų teisėmis – bendraturčio teises riboja tokie patys savininkai, kaip jis pats, todėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas yra susijęs su bendraturčių interesų derinimu. Būtent šis ribojimas ir bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo santykių dvilypumas (išoriniai ir vidiniai) iš esmės ir sąlygoja specifinį įstatyminį bendrosios dalinės nuosavybės subjektų teisių ir pareigų įgyvendinimo reguliavimą bei atitinkamą tokio reguliavimo aiškinimą. Teisės normomis nustatytas bendrosios nuosavybės režimas, kaip tik ir skirtas suderinti skirtingų savininkų interesus į tą patį daiktą. Darbo tikslas – pateikti bendrosios nuosavybės teisės sampratą bei, remiantis Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The implementation particularities of ownership in indivision – the type of common ownership that is presupposed by plurality of owners towards one particular object, is being researched by this master thesis. Intercommunity in object of ownership in indivision restrains the freedom of co-owner in implementing the rights to article and thereby determines the duality of legal relations of ownership in indivision – first of all, the internal relations between the co-owners emerge which are understood as the rights and obligations towards each other, whereas all the co-owners implement the relations towards the third persons as one subject – in this instance external legal relations of ownership in indivision occur. Implementation peculiarities of rights and obligations by co-owners are evidenced not only by statutory restrictions and rights of other persons – the rights of co-owner are restricted by the owners as the same co-owner, therefore the implementation of ownership in indivision is related to coordination of interests by the co-owners. Namely this restriction and duality of implementation of (external and internal) relations of ownership in indivision mainly condition the specific regulation of implementation of rights and obligations of subjects of ownership in indivision and the appropriate interpretation of such regulation. The mode of common ownership determined by the legal norms is exactly designated to coordinate different interests of the co-owners towards the... [to full text]

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo yra pirmasis teisės aktas Europos Bendrijoje, skirtas pašalinti esminius valstybių narių nacionalinių įstatymų reguliavimo skirtumus intelektinės nuosavybės teisės gynimo srityje. Šiame darbe analizuojamos Direktyvos 2004/48/EB nuostatos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisės gynimo būdais, priemonėmis ir procedūromis, bei vertinamas šių nuostatų įgyvendinimas ES valstybių narių nacionalinėje teisėje. Analizei pasirinkta Lietuva ir ES valstybės narės, turinčios didžiausias šios srities tradicijas ir esminius egzistavimo skirtumus: apsiribota Jungtine Karalyste, Vokietija bei Prancūzija. Darbe nesiekiama nagrinėti visų teisinių gynimo būdų ar išsamiai gvildenti teisių gynimo nuostatas ir jų taikymo praktiką analizuojamose valstybėse: pagrindinis dėmesys skiriamas atskirų teisių gynimo būdų ir priemonių esmei atskleisti bei atskirų Direktyvos nuostatų įgyvendinimo vertinimui minėtų valstybių teisėje. Darbe remtasi tarptautiniais ir regioniniais teisės aktais, nagrinėjamų valstybių įstatymais, teismų praktika, teisės doktrina, Direktyvos ir įstatymų parengiamaisiais darbais; daug dėmesio skirta monografijoms, Lietuvos ir užsienio leidiniuose išspausdintiems moksliniams straipsniams. / The Directive 2004/48/EC of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004 on the enforcement of intellectual property rights is the very first EU legislation aiming to approximate the legislative systems and to assimilate disparities in the field of intellectual property rights enforcement. In this paper we analyze the provisions of Directive 2004/48/EC related to the measures, procedures and remedies of intellectual property rights enforcement. Also, we evaluate the implementations of these provisions into the national legislatures of the EU Member states. The analysis focuses on Lithuania and some of the EU member states that have old traditions and essential differences on the matter: the United Kingdom, Germany and France. We do not attempt to examine all the civil remedies nor to describe thoroughly the practices of application of the civil remedies in the Member States in question; instead, the main attention in this paper is focused on the revelation of the legal nature of corresponding measures, procedures and remedies, and evaluation of appropriate implementations of Directive’s provisions into the selected legislature systems. The paper references various international, regional and national legislations of the four states, judiciary practices, travaux préparatoires, jurisprudence; as well as various studies, papers and publications of Lithuanian and foreign authors.

Šiame darbe yra atskleidžiama nuosavybės teisės įgijimo pagrindų skirstymo į pirminius ir išvestinius praktinė reikšmė, aptariamos pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų rūšys, ypač daug dėmesio skiriant nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi ir nuosavybės teisės įgijimo į statybų būdu sukurtą statinį probleminiams aspektams. Darbe yra išanalizuota, kaip iki šiol formuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią buvo pripažįstamas kaip būtinas nekilnojamojo daikto valdymo registravimas Nekilnojamojo turto registre norint įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, pakeitimas panaikinant nekilnojamojo daikto valdymo registravimo būtinumo reikalavimą paveiks nuosavybės teisės įgijimą į nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, kokios bus jo pasekmės ne tik šiam institutui. Buvo padaryta išvada, kad nekilnojamojo daikto valdymą kaip daiktinę teisę sukuria registravimas, iki tol valdymas yra laikomas faktine būsena ir dėl to nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi institutą sistemiškai aiškinant su valdymo institutu, sprendimas pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuotą praktiką, išaiškinant, kad nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą įgyti įgyjamąja senatimi nėra būtinas nekilnojamojo daikto registravimas, nėra pagrįstas. Darbe taip pat atskleistos nuosavybės teisės įgijimo į statinį problemos, kai statinys yra pastatomas pažeidžiant statinio statybai nustatytus teisės aktų reikalavimus. Darbe yra išsamiai pateikiama, kada... [toliau žr. visą tekstą] / Grounds for Acquiring a Right to Property: Some Problematic Aspects.

Magistro darbe siekiama atskleisti intelektinės nuosavybės teisės ir konkurencijos teisės normų santykį, įgyvendinant teisę į informaciją, sudarančią verslo paslaptį. Todėl darbe analizuojami verslo paslapties sampratos ir jos apsaugos reglamentavimo ypatumai bei ryšys su intelektine nuosavybe, teisių į intelektinę nuosavybę įgyvendinimo, kiek tai susiję su verslo paslapties perleidimu naudotis tretiesiems asmenims, sukeliamas poveikis konkurencijai, o taip pat, naudojimosi intelektinės nuosavybės objektais ir konkurencinių ribojimų sąveika verslo paslapčių kontekste. Pirmoje darbo dalyje analizuojama Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų bei tarptautiniuose teisės aktuose ir teisės doktrinoje pateikiama verslo paslapties sąvoka, pateikiamas pavyzdinis verslo paslapties objektų sąrašas, nagrinėjami informaciją, sudarančią verslo paslaptį, įvardijančių terminų ypatumai. Antroje darbo dalyje atskleidžiami komercinės (gamybinės) paslapties reglamentavimo ypatumai. Aiškinamasi, kokiai teisės sričiai priskiriamas komercinės paslapties reguliavimas, koks komercinės paslapties ryšys su intelektinės nuosavybės teisėmis bei kaip tarpusavyje sąveikauja intelektinės nuosavybės ir konkurencijos teisės normos, reguliuojant verslo paslaptis. Verslo paslaptis kaip intelektinė nuosavybė taip pat yra civilinės apyvartos objektas, o tokio nematerialaus turto savininko pasirikimas, kokiu būdu įgyvendinti savo turimą teisę į informaciją, sudarančią verslo paslaptį... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis aims to reveal the relationship between intellectual property rights and competition law, when the right to information constituting business secret is executed. Therefore, this work analyzes the features of business secret conception and regulation of its protection, relations with intellectual property, influence on competition by executing rights to intellectual property as far as they are related to business secret transfer to third parties, also, interaction of exercising the objects of intellectual property and application of competitive restrains in the context of business secrets regulation. The first part analyzes the conception of business secret determined in the legislation of the Republic of Lithuania, the European Union, the United States and international law, as well as in the legal doctrine. Moreover, the model list of objects of trade secret is given and the features of terms, which are used to define business secrets, are analyzed. The second part reveals the features of commercial (industrial) secret regulation, clarifies the law regulating commercial secrets, relations between commercial secrets and intellectual property rights, also the interaction between intellectual property and competition law in the regulation of business secrets. Trade secrets as intellectual property is also subject to the civil turnover and the choice of the owner of intangible assets how to exercise the right to information constituting business secret may have... [to full text]

Vagystė – tai labiausiai paplitęs teisės pažeidimas (tiek kaip nusikaltimas, tiek kaip administracinis teisės pažeidimas) ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Faktiškai bendras teisės pažeidimų skaičius labiausiai priklauso nuo vagysčių skaičiaus. Kaip ne būtų keista, dauguma žmonių įsitikinę, jog iškraustyti kišenes nepastebint jų savininkui – fiziškai neįmanoma. Deja, statistiniai duomenys byloje ką kita. Pavyzdžiui vien Vilniuje per 2003m. įvykdytos 1309 kišenvagystės, kvalifikuotos pagal BK 178str. 1d. O kiek dar padaryta administracinių teisės pažeidimų? Pranešimas, kad šalyje padidėjo nusikalstamumas, dažniausiai reiškia, kad padaugėjo nusikaltimų nuosavybei, o ypač vagysčių. / The fear to become a victim of a crime makes human‘s security feeling less, and makes social life inadequate that‘s why it‘s published everwhere that the security of property is one of the most important functions of the government. Despite juridical human‘s security of property thefts consists about 80% of all the registered crimes in Lithuania. Lawyers faces that breaches of the criminal law are natural and inevitable element of the social life, however not all of these breaches we can say it‘s normal. Despite that crimes are inevitable element of the social life, governement must try to do something that there would be less crimes and people fealing of security must always be at the center of attention of the authority. The theft is the most popular breach of law not even in Lithuania but also in all the world. It‘s strange but most people who don‘t have had any deals with pickpockets are sure that turning out of pocket when the owner doesn‘t see is not possible. Despite that pickpockets takes about quarter of all the crimes of property (thefts) in Vilnius. In nowdays pickpocket is nice-dressed, invisible and inconspicous, capable, he can melt into the crowd very fast, acute, smart, supple and which has other right features, which gives him self-confidence and an opportunity invisible turn out the victim‘s pockets. Specifically are emphasize the profesional pickpockets, which are always training: hands quickness, specializes doing pickpockets by different ways and... [to full text]