Darbe atskleidžiami 4–5 klasių pažangos ir pasiekimų vertinimo ypatumai muzikos pamokose. Baigiamojo darbo tikslas – išsiaiškinti 4–5 kl. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo muzikos pamokoje ypatumus. Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratą, aptarti vertinimo ypatumus muzikos pamokose, apžvelgti muzikinio ugdymo ypatumus bendrojo lavinimo mokyklų 4–5 klasėse, aptarti 4–5 klasės mokinių amžiaus tarpsnį, ištirti mokinių požiūrį į pasiekimų vertinimo skirtumus 4–5 klasėse. Tyrimas atliktas trijose Šiaulių progimnazijose. Anketinės apklausos metodu buvo siekta sužinoti 4–5 klasių mokinių požiūrį į pažangos ir pasiekimų vertinimą. Išanalizavus mokslinę literatūrą ir atlikus anketinę apklausą gautos tokios išvados: vertinimas – nuolatinis informacijos rinkimas, kaupimas ir apibendrinimas apie mokinio pažangą ir pasiekimus. Vertinant muzikinio ugdymo pažangą ir pasiekimus taikomi diagnostinio, formaliojo ir apibendrinamojo vertinimo būdai. Ypatingai svarbus muzikos ugdyme tampa formuojamasis vertinimas, kuris padeda pasiekti, kad kiekvienas mokinys atskleistų individualius savo gebėjimus. Muzikinis ugdymas, kaip ir kiti mokomieji dalykai gali būti vertinamas formaliuoju (vertinimas pažymiais) ir neformaliuoju (nesiejamas su pažymiu). Lyginant ketvirtos ir penktos klasės muzikinį ugdymą bendrojo lavinimo mokykloje pastebima, jog penktoje klasėje pakinta mokymo turinys, pamokos struktūra, vadovėliai, nauji... [toliau žr. visą tekstą] / The paper discloses 4th-5th forms’ achievement assessment features during music lessons. Aim of the final paper is to figure 4th-5th grade students’ progress and achievement evaluation features in the music lessons. In order to achieve the aim, the following tasks were set: to analyze student progress and achievement evaluation concept, to discuss the evaluation features in the music lessons, to review the features of music education in general education schools in grades 4-5, to discuss grades 4-5 students’ age period, to explore students' views of the differences assessments in the 4th-5th forms. The study was conducted in three Siauliai junior gymnasiums. Questionnaire survey method was aimed to find out 4-5 grade students’ attitude towards progress and outcomes. Analysis of scientific literature and questionnaire survey led to the following conclusions: evaluation is a continuous information gathering, compilation and summarizing about the student's progress and achievements. In the assessment of music education progress and achievements, diagnostic, formal and summative assessment methods are applied. Formative assessment becomes particularly important for music education, it helps to make each student to disclose their individual capacities. Music education, as well as other subjects can be seen in the formal (assessment with marks) and informal (not associated with marks) methods. Comparing the fourth and fifth-grade music education in the general education school it... [to full text]

Lietuvoje organizuojamas neformalus muzikinis ugdymas susilaukia vis didesnio ne tik visuomenės, bet ir švietimo sistemos atstovų susidomėjimo. Poreikiams tenkinti ir srities tikslus įgyvendinti nepakanka pagrindinį dėmesį sutelkti tik į interesus atitinkančius ugdymo įstaigą ar mokymo programą. Reikšmingais tampa tokie neformaliojo muzikinio ugdymo faktoriai, kaip meno vartotojo ugdymas, moralinių nuostatų formavimas, kritinio požiūrio puoselėjimas, emocinio sąmoningumo skatinimas, kūrybinių galių plėtojimas, ugdytinių džiaugsmo pasirinkta muzikine veikla skatinimas. Minėtus faktorius apjungia šiuolaikinės edukacinės paradigmos. Pastarosios kritiškai vertina klasikinį mokymo modelį, stipriai išreikštą vertinamąją aplinką, paklusnumo / naudingumo bei leista / uždrausta santykiais. Šiame kontekste išryškėja mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo proceso svarba, kuris meno / muzikos mokyklose pasitelkiamas siekiant susidoroti su drausmės problemomis, nusirašinėjimu, sąmoningu vėlavimu į pamokas arba jų praleidinėjimą be pateisinamos priežasties ir pan. Nors pastaruoju metu pastebimas vis didesnis mokslininkų susidomėjimas mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos problemų sprendimui bendrojo lavinimo mokykloje, tačiau vertinimo sritis neformaliame muzikiniame ugdyme iki šiol vis dar lieka nepakankamai tyrinėta. Ši problema ypač aktuali rengiant būsimuosius muzikos pedagogus, kurie ateityje dirbs su ugdytiniais meno / muzikos mokyklose, prisidės prie pažangios ir... [toliau žr. visą tekstą] / The Non-formal musical education organized in Lithuania is getting more and more attention not only from society, but as well from educational community too. In order to fulfill the needs and aims it is not sufficient to focus on the interests, which satisfy the educational institution or a training program. Such non-formal musical education factors as education of the art consumer, moral attitude formation, fostering critical approach, encouragement of emotional awareness, development of creative capacity, inducement of students’ joy using a chosen musical activity become significant. The factors mentioned above are linked by the contemporary educational paradigms. The latter criticize the classical model with its strongly expressed evaluative environment, obedience / usefulness and allowed / forbidden relations. In this context the importance of the assessment process of students’ progress and achievement becomes intense. It is necessary for art / music schools to manage the discipline problems, copying, intentional lateness to classes or being absent without a justifiable reason and so on. Recently an increasing interest of scientists in solving the students’ progress and achievement assessment system problems in the secondary schools can be noticed. However, the assessment area in non-formal musical education still has not been sufficiently investigated. This problem is especially relevant while preparing the future music pedagogues, who will work with students in art /... [to full text]