Šiame darbe nagrinėjami klausimai, susiję su CMR konvencijos VI skyriaus nuostatų, reglamentuojančių atsakomybės paskirstymą vežėjams, įsipareigojusiems keliais gabenti tą patį krovinį, taikymu. Pirmajame šio darbo skyriuje trumpai apžvelgiamas krovinių gabenimo sutarčių teisinis reguliavimas tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu. Toliau, remiantis Lietuvos ir užsienio teisės doktrina bei Vakarų Europos bei Lietuvos teismų praktika, antrajame darbo skyriuje identifikuojamos vežėjų, gabenusių tą patį krovinį, tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimo problemos ir atskleidžiamos teisinės pasekmės, kylančios dėl skirtingo šių santykių kvalifikavimo. Trečiasis skyrius skirtas sąlygų, kurioms esant, vežėjai laikomi paeiliui vykdančiais vežimą CMR konvencijos VI skyriaus prasme, interpretavimui. Ketvirtajame skyriuje pateikiamas konvencijos normų, reglamentuojančių krovinio siuntėjo ar gavėjo teisę pareikšti ieškinį vežėjams, vežusiems tą patį krovinį, aiškinimas. Vežėjų tarpusavio teisiniams santykiams analizuoti skiriami penktasis ir šeštasis skyriai. Juose išsamiai analizuojamos konvencijoje įtvirtintos atsakomybės paskirstymo vežėjams taisyklės bei aptariami konvencijoje sureguliuoti procesiniai vežėjų tarpusavio reikalavimų reiškimo aspektai. Nagrinėjamai temai atskleisti naudoti sisteminės analizės, lyginamasis ir apibendrinimo metodai. / This paper addresses the issues related to the application of the CMR convention, especially its Chapter VI, dealing with the allocation of liability among the carriers that have undertaken to carry the same cargo. The first chapter gives a brief overview of legal regulation in the field of freight transportation on the international and national level. Further analysis is based on the Lithuanian and foreign legal doctrine as well as European and Lithuanian case law. Therefore, the second chapter deals with the issues of identification of the legal status of the carriers that have carried the same cargo and the legal consequences arising thereof. The third chapter concerns the conditions under which the carriers are considered to be successive carriers for the purpose of the CMR convention Chapter VI. The fourth chapter presents the interpretation of the rules that establish the right of the cargo interest to bring an action against successive carriers. The legal relationships between the carriers are analyzed in the fifth and the sixth chapters that provide a detailed analysis of the principles of allocation of liability among the carriers. In addition to that, chapter six addresses some of the procedural aspects relating to the recourse actions of the carriers. The research is based on the systematic analysis, comparative and resumptive methods.