Baltijos pajūris išsiskiria savita gamta, specifinėmis, tik šiam regionui būdingomis buveinėmis, kurias sukuria švelnus jūrinis klimatas, nederlingi ir druskingi smėlio dirvožemiai, vyraujantys vakarų vėjai. Darbo tikslas – ištirti Baltijos pajūrio buveinių vabalų (Insecta, Coleoptera) fauną, pasiskirstymą buveinėse ir jų sezoninę dinamiką. Vabalai tirti 2008-2010 m. 10 skirtingų Baltijos pajūrio buveinių. Baltijos pajūrio buveinėse nustatytos 1206 vabalų rūšys, priklausančios 70 šeimų, kas sudaro 32,7 % nuo visų žinomų vabalų Lietuvoje. Atrastos 52 naujos Lietuvos faunai vabalų rūšys, priklausančios 16 šeimų. Rūšis Cryptocephalus ochroleucus Fairm. yra nauja visam Rytų Pabaltijui ir Fenoskandijai. Didžiausia vabalų įvairovė nustatyta sengirėje (174 rūšys), mažiausia – pilkosiose kopose apaugusiose samanomis ir kerpėmis (20 rūšių). Atvirose Baltijos pajūrio buveinėse dominuoja termofilinės, psamofilinės vabalų rūšys. Stenotopinės vabalų rūšys (89) ir halobiontinės (27 rūšys) yra būdingos atviroms pajūrio buveinėms, o halobiontinės rūšys – pilkosiose ir baltosiose kopose su Leymus arenarius. / The Baltic Sea coast typical habitats formed by a mild sea climate are characterized by infertile and saline sands, predominant western winds and are peculiar only to this region. The aim of the study is to investigate the beetle (Insecta, Coleoptera) fauna of seashore habitats of Lithuania, beetle distribution in different habitats. The material was collected during the study period of 2008–2010 in 10 different localities of Curonian Spit. Research territories were selected so that investigated plots covered all habitats of the Baltic Sea coast. After analyzing and generalizing the material collected in the Baltic seashore habitats a total of 1206 beetle species belonging to 70 families, or 32.7% of all known Lithuanian beetle fauna were determined; 52 beetle species of 16 families were recorded first time for Lithuania. Cryptocephalus ochroleucus Fairm. is a new species in the Eastern Baltic region and in Fennoscandia. The old-growth mixed forest distinguished by the greatest species number (174 beetle species) and grey dunes overgrow with lichens, mosses and Poaceae exibited the lowest species number (20 beetle species). The open habitats of the Baltic Sea coast were dominated by termophilic psamophilic beetle species. Stenotopic (89 species) and halobiontic (27 species) beetle species were typical only of open seashore habitats. Halobiontic species were the most abundant in the grey / white dunes with Leymus arenarius.

Šis magistrantūros studijų baigiamasis darbas atskleidžia ir leidžia labiau įsigilinti į Lietuvos pajūrio išsaugojimą, skiriamas priemones, susipažinti su gaunamomis paramomis aplinkosaugai, sužinoti, kur jos panaudojamos bei labiau įsigilinti į pajūrio svarbą Lietuvai. Gilintasi, kokie veiksniai daro didžiausią žalą mūsų pajūriui, bei kokią iniciatyvą aplinkosaugos atžvilgiu rodo ir kaip prisideda turistai, vietos bei kiti Lietuvos gyventojai. Tiriamojoje dalyje buvo vykdomas ekspertų apklausos tyrimas vakarų Lietuvoje (Palangos, Klaipėdos, Kretingos, taip pat rajonų savivaldybių specialistų). Ekspertų pagalba vertintos pajūrio apsaugos priemonės, veiksniai, darantys žalą Lietuvos pajūriui. Atlikta norminių dokumentų analizė, išanalizuotos gaunamos lėšos ir parama Lietuvos pajūriui išsaugoti bei padaryti darbai. Atlikta stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė, teikiami pasiūlymai kaip pagerinti ir išsaugoti stabilią teritorijų būklę. Taip pat išanalizuoti norminiai dokumentai Baltijos šalyse (Latvijoje ir Estijoje), nagrinėta, kaip saugomas pajūris ir kokią reikšmę jis turi kaimyninėse šalyse. Informacija palyginta su Lietuvos teisine sistema. Aptarta kokia pajūrio teritorijų svarba ir kaip jis saugomas Latvijoje ir Estijoje. Darbe nagrinėjama Baltijos pajūrio pakrantės aplinkosauginė situacija (tarša, atliekų rūšiavimas, ekologinės būklės gerinimas ir išsaugojimas, analizuoti teisės aktai, paramos, projektai). Aptariama Baltijos jūros pakrantės svarba... [toliau žr. visą tekstą] / This Master's thesis reveals and allows more insight into the Lithuanian coastal conservation measures on access to the support they received for the Environment, to find out where they are used, and more aware of the importance of coastal Lithuania. Jurisprudence which factors have the greatest damage to our beaches, as well as any environmental initiative, demonstrates and contributes to tourists, locals and residents of Lithuania. The research was carried out in the expert survey in west Lithuania (Palanga, Klaipeda in municipality, as well as areas of municipal officers). It has been questioned by experts whose opinion then analyzed and conclusions drawn about the coastal protection measures, factors which caused the Lithuanian coast. Normative document analysis was performed, analysis of received funds and support for the preservation of Lithuania seaside as well as the work performed. The survey and analysis of the strengths, weaknesses, documenting the opportunities and threats (SWOT) analysis and conclusions on how to improve and change the state of preservation. Also analyze regulatory documents in the Baltic States (Latvia and Estonia) were analyzed, protected seashore and the significance of the neighborhood were researched. A comparison of the Lithuanian legal system. Comparable any seaside importance and how it is stored in Latvia and Estonia. The paper examines the Baltic seaside coastal environmental side (pollution, waste handling, treatment, preservation... [to full text]