Jovita Trukšinaitė Strėvos miško Europinės svarbos buveinių tyrimai Magistro darbo Aplinkotyros ir aplinkotvarkos studijos. Vadovas doc., dr. Vytautas Oškinis Strėvos miškas – ekologinio tinklo Natura 2000 dalis. Tirtos teritorijos plotas - 257 ha. Strėvos miškas – Aukštadvario regioninio parko Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio dalis. Šiame plote inventorizuota 10 Kertinių miško buveinių (KMB), nustatytos 2 augalų rūšys įrašytos į Buveinių direktyvos II priedą (Cypripedium calceolus ir Pulsatilla patens), auga kitos retos ir nykstančios augalų rūšys. Darbo tikslas – įvertinti Strėvos miško, kaip buveinių apsaugai svarbios teritorijos dalies, Europinės svarbos buveinių būklę. Tyrimų metu nustatytas Europinės svarbos pelkių ir miškų buveinių paplitimas, įvertinti Strėvos miško teritorijoje įvykę pokyčiai (1935 – 2010 m), nustatyti ryšiai tarp kertinių miško buveinių ir Europinės svarbos buveinių, priskiriamų ekologiniam tinklui Natura 2000 ir pasiūlytos praktinės gamtotvarkinės priemonės, palaikančios palankią natūralių buveinių ir saugomų augalų rūšių apsaugos būklę. Tyrimai atlikti 2008 metu spalio mėnesį, 2009 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais ir 2010 m. balandžio mėnesį. Tyrimas buvo atliekamas naudojant lauko studijas ir GIS metodu. Po teritorijos išžvalgymo buvo nustatytos potencialios buveinės. Tada sudaryti 51 tyrimų laukeliai (10x10m miškuose) ir pažymėti teritorijos žemėlapyje tolimesniėms tyrimams. Strėvos miške nustatytos 5 Europinės svarbos buveinės: Tarpinės... [toliau žr. visą tekstą] / Jovita Trukšinaitė Research of the habitats of European importance in the Strėva forest Master's Thesis in Environmental Studies and Management / supervisor doc., dr. Vytautas Oškinis Strėva forest is one of Natura 2000 sites. The territory where was made a researches taken around 257 ha. Streva forest is a part of Aukstadvaris Regional Park of Spindžius Landscape reserve. In this are inventoried around 10 cornerstones forests habitat (KMB) 2 species of plants were found which are recorded into Habitats Directive Annex II (Cypripedium calceolus and Pulsatilla patens), as well grows other rare and endangered pieces of plant. The object of this master’s thesis is evaluating natural habits of European importance in Strėva forest. On the researches time was determined swaps and forest habitats prevalence of European importance, evaluated changes in Strėva forest from 1935 to 2010, establish link between cornerstones habitat and habitats of European importance, belonging to the Natura 2000 ecological network. Researches were carried on October in 2008, from May to September in 2009 and on April in 2010. The research was carried using field studies and GIS methods. After the exploration of the territory, the potential habitats were identified. Then 51 squares (10x10 m in forests) in a territory map were marked for further investigation. 5 European Community Importance were determinate in the forest of Strėva: 91D0 *Bog Woodland, 9050 Grass-rich spruce, 9010 *Western taiga, 7160... [to full text]

Santrauka Kertinių miško buveinių vaidmuo miško apsaugoje Gintautas Rugaitis Magistriniame darbe nagrinėjamas kertinių miško buveinių svarba miško ekosistemoms. Tyrimams buvo pasirinktas Kurtuvėnų regioninis parkas. Šiame parke yra išskirtos 195 kertinės miško buveinės. KMB inventorizacijoje detalus rūšių tyrimas nebuvo prioritetinis uždavinys. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo ištirti vabalų fauną kertinėse miško buveinėse. Vabzdžiai yra viena iš labiausiai pažeidžiamų miško organizmų grandžių. Sprendžiant apie jų įvairovę, gausumą, gausumo pokyčius galima tiesiogiai įvertinti atskirų miško buveinių būklę. Visa tai sudaro sąlygas apibrėžti kokį vaidmenį KMB atlieka miško ekosistemose. Tirtose kertinėse buveinėse aptiktos 166 vabalų rūšys. 11 rūšių priklauso KMB vabalams, 3 iš jų specializuotos. Taip pat rastos dvi Lietuvos Raudonosios knygos rūšys. Apie 60% surinktų vabalų yra tipiški ksilobiontai. Tai yra gyvena arba vystosi medyje, medienos grybuose. Naudojant retų vabalų tyrimų rezultatus sudarytas potencialiai vertingų miško teritorijų žemėlapis. Darbe taip pat nagrinėjamos galimos kertinių miško buveinių apsaugos priemonės ir jų tvarkymo būdai. Atsižvelgiant į atskirų buveinių specifiškumą aptariamos tikėtinos vabalų rūšys, kurios galėtų vystytis tirtose buveinėse. / Summary Woodlands key habitat part in woods protection Gintautas Rugaitis In this scientific work is examining Woodlands key habitat part, importance woods ecosystems. For investigations Kurtuvėnai region park was selected. In this park are excluded 195 Woodlands key habitat. In WKH inventory varios species investigation was not priority object. The basic object in this work was investigation beetle fauna in WKH. Insects are one of the most violate wood organism links. If saluting about they diversity, abundance, abundances changes it's possible to appraise separated woods habitat status. This makes conditions defmition, what part WKH is making wood ecosystems. In examined Woodlands key habitat was discovered 166 beetle species. 11 species are belong to WKH beetle, 3 of them are specialized. Also was found 2 of Lithuania Red book species. About 60% collected insects are typical saproxylic beetle. It means that they live in wood, wood fungus. Using rear beetle researehes results was made potential valuable wood territory map. In work also examining possible woodlands key habitat security measure and they regulations means. Consider in separated habitat specific is discussing possible insects species, which cud develop in examined habitat.

Baltijos pajūris išsiskiria savita gamta, specifinėmis, tik šiam regionui būdingomis buveinėmis, kurias sukuria švelnus jūrinis klimatas, nederlingi ir druskingi smėlio dirvožemiai, vyraujantys vakarų vėjai. Darbo tikslas – ištirti Baltijos pajūrio buveinių vabalų (Insecta, Coleoptera) fauną, pasiskirstymą buveinėse ir jų sezoninę dinamiką. Vabalai tirti 2008-2010 m. 10 skirtingų Baltijos pajūrio buveinių. Baltijos pajūrio buveinėse nustatytos 1206 vabalų rūšys, priklausančios 70 šeimų, kas sudaro 32,7 % nuo visų žinomų vabalų Lietuvoje. Atrastos 52 naujos Lietuvos faunai vabalų rūšys, priklausančios 16 šeimų. Rūšis Cryptocephalus ochroleucus Fairm. yra nauja visam Rytų Pabaltijui ir Fenoskandijai. Didžiausia vabalų įvairovė nustatyta sengirėje (174 rūšys), mažiausia – pilkosiose kopose apaugusiose samanomis ir kerpėmis (20 rūšių). Atvirose Baltijos pajūrio buveinėse dominuoja termofilinės, psamofilinės vabalų rūšys. Stenotopinės vabalų rūšys (89) ir halobiontinės (27 rūšys) yra būdingos atviroms pajūrio buveinėms, o halobiontinės rūšys – pilkosiose ir baltosiose kopose su Leymus arenarius. / The Baltic Sea coast typical habitats formed by a mild sea climate are characterized by infertile and saline sands, predominant western winds and are peculiar only to this region. The aim of the study is to investigate the beetle (Insecta, Coleoptera) fauna of seashore habitats of Lithuania, beetle distribution in different habitats. The material was collected during the study period of 2008–2010 in 10 different localities of Curonian Spit. Research territories were selected so that investigated plots covered all habitats of the Baltic Sea coast. After analyzing and generalizing the material collected in the Baltic seashore habitats a total of 1206 beetle species belonging to 70 families, or 32.7% of all known Lithuanian beetle fauna were determined; 52 beetle species of 16 families were recorded first time for Lithuania. Cryptocephalus ochroleucus Fairm. is a new species in the Eastern Baltic region and in Fennoscandia. The old-growth mixed forest distinguished by the greatest species number (174 beetle species) and grey dunes overgrow with lichens, mosses and Poaceae exibited the lowest species number (20 beetle species). The open habitats of the Baltic Sea coast were dominated by termophilic psamophilic beetle species. Stenotopic (89 species) and halobiontic (27 species) beetle species were typical only of open seashore habitats. Halobiontic species were the most abundant in the grey / white dunes with Leymus arenarius.

Typical habitats of Baltic seashore habitats are characterized by infertile saline sands and predominant western winds. The current Baltic sea coast habitats are the result of human activities. This landscape is one of the youngest and the same time one of the most sensitive. The beetles of Baltic seashore habitats have been investigated only fragmentarly, and there is no research data about the Baltic Sea costal beetle complexes. The aim of this study is to investigate the beetle fauna and distribution in different habitats of Baltic seashore of Lithuania. / Baltijos pajūriui būdingi nederlingi ir druskingi smėlio dirvožemiai, dominuojantys vakarų vėjai.Dabartinės Baltijos pajūrio buveinės, tai aktyvios žmonių veiklos rezultatas, ir tuo pačių vienas jauniausių ir labiausiai pažeidžiamų Lietuvos kraštovaizdžių. Baltijos pajūrio vabzdžiai buvo tyrinėjami tik fragmentiškai, Iki šiol nebuvo atlikti Baltijos pakrančių buveinių vabalų kompleksų tyrimai. Šio darbo tikslas - ištirti Baltijos pajūrio buveinių vabalų fauną ir paplitimą buveinėse.

Lately, after Lithuania’s admission to a big unit of countries - the European Union, one of the most important tasks while implementing negotiated EU membership commitments in on country in the establishment of NATURA 2000 the network of protected areas that is of the European significance. In the process of the establishment of the network the system of the protected areas is being changed, new protected areas NATURA 2000 are being created reservations, and biosphere polygons. While implementing the Lithuanian Republic strategy of biological variety protection and it’s plan of actions valuable woodland biotopes, woodland key habitats are distinguished. Namely here, in small woodland areas the biology variety is especially wide and the protection of such territories is a mattes of primary interest. To meet the requirements big change have taken place in the regional park of Tytuvėnai as well. Study object. Territory of the Tytuvėnai regional park. The aim of the study is to determine the territories of NATURA 2000 and the woodland key habitats, to evaluate them preliminarily, to determine the peculiarity of them distribution in the area, and to estimate the variation of the natural protected areas of the existing regional park of Tytuvėnai and in it’s draft version. Study methodology. In the analysis of the protected areas the data from the data basis of the Forest and Land Service organizations was used. To determine the territories of NATURA 2000 The Guide of the habitats... [to full text]

Magistro darbe tiriami Šiaulių miškų urėdijos kertinių miško buveinių būklės pokyčiai 2004 – 2011 m. Darbo objektas – Šiaulių miškų urėdijos kertinės miško buveinės. Darbo tikslas – nustatyti KMB būklės pokyčius ir pateikti jų apsaugos ir tvarkymo rekomendacijas VĮ Šiaulių miškų urėdijos miškuose. Darbo metodai – literatūros loginė analizė, inventorizacijos duomenų analizė, palyginimas ir vertinimas. Darbo rezultatai. Šiaulių miškų udėdijos kertinėse miško buveinėse nustatytas ryškus spacializuotųjų ir indikatorinių rūšių pokytis: specializuotųjų kerpių ir indikatorinių samanų rūšių aptikimo atvejų padaugėjo – atitinkamai 20,0 ir 10,6 proc., tačiau ženkliai sumažėjo specializuotųjų grybų (43,1 proc.), indikatorinių induočių (44,4 proc.), moliuskų (50,0 proc.) ir vabalų rūšių (50,0 proc.) aptikimo atvejų. Šiaulių miškų urėdijos (P)KMB skaičius ir plotas 2011 m., palyginti su 2004 m., išliko beveik nepakitęs. Labiausiai sumažėjo medžių milžinų grupių (P)KMB tipas (20 vnt.). Kertinių kraštovaizdžio (33,1 proc.) ir biologinių elementų pokytis (71,4 proc.) buvo teigiamas. Šiaulių miškų urėdijoje 27,2 proc. (P) KMB siūloma nevykdyti jokių ūkinių priemonių. Kitais atvejais siūloma šviesinti apie pavienius medžius (224 kartai), kirsti pomiškį (28 kartai), kirsti traką (25 kartai), nešalinti medienos ir sausuolių (11 kartų), taikyti apsaugos zoną (4 kartai), išsaugoti stambius lizdus (2 kartai). / The master thesis analyses the changes of woodland's habitats condition of Siauliai Forestry Enterprise during the period of 2004–2011. The object of master thesis – woodland's habitats. The aim of master thesis – to ascertain the changes of woodland's habitats condition and give the recommendations of their protection and management in the forests of Siauliai State Forestry Enterprise. The methods of master thesis – logical analysis of literature, inventory data analysis, comparison and evaluation. The results of master thesis. The conspicuous change in specialized and indicator species of Siauliai Forestry Enterprise woodland's habitats has been ascertained. Despite the fact that the cases of specialized lichens and indicator moss have increased respectively 20.0 percent and 10.6 percent, there has been determined a significant decrease in detection of cases of specialized fungus (43.1 percent), vascular indicator plants (44.4 percent), mollusks (50.0 percent) and beetle species (50.0 percent). The number and the area of Siauliai Forestry Enterprise potential woodland's habitats, comparing 2011 year and 2004 year, have remained practically stable (decreased by one woodland habitat or 0.7 ha). Mostly decreased the type of potential woodland's habitat of giant trees groups (20 units) in Siauliai Forestry Enterprise. The change in woodlands' landscape (33.1 percent) and biological elements (71.4 percent) were positive. 27.2 percent of woodland's habitats in Siauliai Forestry... [to full text]

Biological diversity - means the variability among living organisms from all sources including, inter alia, terrestrial, marine and other aquatic ecosystems and the ekological complexes of which they are part; this includes diversity within species, between species and ecosystems, as Biological Diversity Convention says. In this work was made analysis of forest data of State Forest Enterprise of Kaisiadorys, Buda forest district. Atention was paid to the forest elements that can promote biological diversity. The archive data of managment (1977,1987,1996,2003 years)of Buda forest district used for assessment. Stand species diversity was analyzed using Number of species, Diversity, Proportionality and Dominance indexes. Thestand diversity dynamics of the Buda forest district was analyzed accordind to these indexes. There also were analyzed Species of Data Red Book of Lithuania of forest district, reserves teritories and key habitat teritories of Buda forest district.That supported to mark 2 teritories of Great biodiversity and 8 hotspots of biological diversity on the map of analyzed forest district.

Magistro darbe tiriamas gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalų populiacijų gyvybingumas priklausomai nuo EB buveinių tvarkymo intensyvumo Šveicarijos miško BAST. Darbo objektas – Šveicarijos miško BAST gegužraibinių (Orchidaceae) augalų populiacijos. Darbo tikslas – įvertinti gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos populiacijų gausumą skirtinguose tvarkymo plotuose, priklausomai nuo gamtotvarkos darbų reguliarumo. Darbo metodai – gegužraibinių (Orchidaceae) augalų individų apskaita. Darbo rezultatai. Vykdant gamtotvarkos projektą, Neries regioniniam parkui priskirtoje teritorijoje, Šveicarijos miško pelkinėse buveinėse, kurios nuolatos turi vandens perteklių ir yra svarbios biologinei įvairovei buvo vertinamas gegužraibinių (Orchidaceae) augalų gausumas priklausomai nuo buveinių tvarkymo intensyvumo. Projekto metu, siekiant nustatyti augalų gausumą buveinėse, buvo įrengta 20 vieno kvadratinio metro barelių 4 skirtingose EU buveinėse. Populiacijos buveinėse buvo vertintos pagal tokį tvarkymo intensyvumą: intensyviai prižiūrimos, neintensyviai prižiūrimos, natūralios arba netvarkomos buveinės. Pagal tyrimų rezultatus, galima patvirtinti hipotezę, kad gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos populiacijos, Šveicarijos BAST, tiesiogiai priklauso nuo buveinių tvarkymo intensyvumo buveinėse. / This article analyses the continuity of nature restoration project, ongoing since 2008 in the area of Šveicarija forest, in Vilnius district, which occupies 210 ha, influence for European importance habitats and protected species populations. Subject of the research – Orchid (Orchidaceae) plants populations of Šveicarija forest. Aim of the research – to evaluate the orchid (Orchidaceae) plants density in Šveicarija forest, European importance habitats, due to restoration intensity. Methodology – evaluation of orchid (Orchidaceae) plants in 1m2. Results. During the project in the area supervised by Neris Regional Park, wetlands and habitats with excess water are very important for biodiversity and are always maintained. During the study, abundance of orchid (Orchidaceae) plants populations was assessed in 4 EU habitats, where 20 different 1 square meter plots were established. Populations of plants were evaluated according to the intensity of habitat management: regularly managed, partially managed and naturally managing itself. According to the research results, we can confirm findings that the populations of orchids (Orchidaceae) plants species in the Šveicarija forest directly depend on the management intensity of forest habitat.

Magistro darbe tiriama kertinių miško buveinių vertė alternatyviųjų kaštų metodu Darbo objektas – Kauno miškų urėdijos, girininkijų kertinės miško buveinės. Darbo tikslas – alternatyviųjų kaštų metodu įvertinti VĮ Kauno miškų urėdijos negaunamas pajamas dėl kertinių miško buveinių įsteigimo bei šių buveinių medieninės funkcijos kapitalizuotos vertės sumažėjimą dėl taikomų ūkinės veiklos apribojimų. Darbo metodai – Ištisinis statistinis metodas – duomenų apie kertines miško buveines rinkimui bei apdorojimui, alternatyviųjų kaštų metodas - kertinių miško buveinių ekonominiams skaičiavimams, taikant Faustmano miško žemės vertės formulę, naudojant MS EXCEL skaičiuoklę. Darbo rezultatai. Iš 1 ha kertinių miško buveinių dėl ūkinės veiklos apribojimų negaunamos vidutinės metinės pajamos svyruoja nuo 66 Lt/ha drebulynuose iki 208 Lt/ha ąžuolynuose. Negaunamų pajamų vertę labiausiai lemia vyraujanti medžių rūšis, esamas tūris ir medyno amžius. Vidutinės prarandamos metinės pajamos iš 1ha - 156 Lt. Visame kertinių miško buveinių plote vidutinės metinės prarandamos pajamos sudaro 205885 Lt. Dėl negaunamų pajamų sumažėja kapitalizuota medynų, patekusių į kertines miško buveines, vertė. Vertinant pagal Faustmano miško žemės vertės skaičiavimo metodą, visų kertinių buveinių kapitalizuota medieninės funkcijos vertė sumažėja 21,3 mln. Lt (vidutiniškai 24,7 tūkst. Lt/ha), lyginant su IV miškų grupei taikomu ūkiniu režimu. Tokia didelė vertė gali būti paaiškinta didele brandžių ąžuolynų... [toliau žr. visą tekstą] / Value of woodland key habitat using the method of alternative costs is analyzed in the Master work. The object of the work – Kaunas state forests, woodland key habitat of state forests. The aim of the work – to evaluate decrease of annual income from timber and capitalized value of the stands in woodland key habitats in Public Institution Kaunas state forest enterprise because of restrictions applied to woodland key habitats. Methods of the work – continuous statistic method was used for collecting and processing data of woodland key habitat, alternative costs method was used for economic calculations of woodland key habitat applying Faustan formula of forest land value, using MS EXCEL spreadsheet. The results of the work. Average value of revenues of woodland key habitats of 1ha fluctuates according to dominant types of trees from 66 Lt/ha in aspen stands to 208 Lt/ha in oak stands. The value mostly depends on dominating tree species, age and volume of the stand. The average decrease of average annual revenues is 156 Lt/ha. The total average annual income lost by enterprise is 205885 Lt. Decrease of capitalised timbeer supply value of stands in woodland key habitats is as high as 21.3 mill. Lt, or 24.7 thou. Lt/ha, comparing to management practice applied to stands of IV forest group. Such a high value can be explained by big share of mature oak stands in woodland key habitats. Comparing to previous management regime, the decrease of the value is 13.8 mill. Lt.

Magistro darbe tiriami Neries regioninio parko vabzdžiai , įtraukti į Raudonąją knygą. Darbo objektas- niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita Sc.) , gencijoninis melsvys (Makulinea alcon D.& S.), Darbo tikslas- ištirti kai kurių vabzdžių , įtrauktų į Raudonąją knygą, paplitimą ir gausumą Neries regioniniame parke. Darbo metodai - duomenys buvo renkami naudojantis P.Ivinskio ir J.Rimšaitės bestuburių monitoringo metodika . Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus ir įvertinus nustatyta , kad niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita) labiau mėgsta senus , drevėtus , gerai apšviestus medžius. Labiausiai jam tinkamas ąžuolas. Gencijoninis melsvys (Makulinea alcon D.& S.), dažniausiai aptinkamas pietiniuose , gerai apšviestuose šlaituose ,kur vyrauja žema žolinė danga. Būtina sąlyga- augalai melsvieji gencijonai (Gentiana cruciata) ir Myrmica genties skruzdėlės Norint užtikrinti palankias sąlygas niūriaspalviam auksavabaliui , būtina išsaugoti kertines miško buveines ir senus , drevėtus medžius. Norint išsaugoti gencijoninį melsvį būtina prižiūrėti populiacijai tinkamus upių šlaitus ,neleidžiant užaugti aukštai žolinei dangai ir krūmams. / In the master’s of science work the Neris regional park’s insects included in the Red Book are being researched. The object of the work is Osmoderma eremite Sc. and gentian lycaena (Makulinea alcon D.& S.). The objective of the work is to research the diffusion and abundance of some insects included in the Red Book in the Neris regional park. The methods of the work. The data had been collected by using P. Ivinskis and J. Rimšaite methods of invertebrates‘ monitoring. After the research was carried out and the facts estimated, it was established that Osmoderma eremite prefers old, hollow and well-lighted up trees. Oak tree is the most suitable one. Gentian lycaena ( Makulinea alcon D. & S.) is most frequently discovered in southern, well-lighted up slopes where low grass prevails. Gentiana cruciata and ants of Myrmica genus are an indispensable condition. If one wishes to ensure auspicious conditions for Osmoderma eremite Sc., it is necessary to preserve the most important for them forestry habitats and old hollow trees. If one wishes to preserve gentian lycaena, it is necessary to look after river slopes suitable for the population not allowing to grow tall grass and bushes.