Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojami prekiavimo susitarimų teisinio vertinimo ypatumai ES ir LR konkurencijos teisėje. Praktikoje egzistuoja ir daugiau prekiavimo susitarimų formų, tačiau šiame darbe analizuojamos tik Komisijos praktikoje dažniausiai nagrinėtos prekiavimo susitarimų formos: bendras pardavimas, abipusis ir neabipusis platinimas ir bendras reklamavimas. Šiame darbe analizuojama prekiavimo susitarimų samprata, apibrėžiamos atskirų prekiavimo susitarimų formų sąvokos, nustatomi prekiavimo susitarimus sudarančių subjektų požymiai, analizuojami prekiavimo susitarimų teisinio vertinimo ypatumai ES ir LR konkurencijos teisėje, nustatomos prekiavimo susitarimų teisinio vertinimo sąlygos, analizuojama konkurencijos priežiūros institucijų praktika, vertinant bendro pardavimo, abipusio ir neabipusio platinimo bei bendro reklamavimo susitarimus, apibrėžiama atskirų prekiavimo susitarimų formų vertinimo specifika, t. y. nustatoma, kokiais atvejais atskiros prekiavimo susitarimų formos yra laikomos įprastai ribojančiomis konkurenciją, o kokiais atvejais įprastai konkurencijos problemų nesukeliančiomis. Šiame darbe patvirtinama hipotezė, kad prekiavimo susitarimų skirstymas į atskiras formas neturi teisinės reikšmės tokiuose susitarimuose nustatomų horizontaliųjų apribojimų vertinimui, kadangi nepriklausomai nuo to, kurioje prekiavimo susitarimų formoje šie apribojimai yra nustatomi, jie yra vertinami lygiai taip pat. Darbe taip pat patvirtinama hipotezė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The Master thesis analyses the peculiarities of legal assessment of commercialisation agreements under the competition law of the European Union and the Republic of Lithuania. Taking into consideration the fact that in practice there are more forms of commercialisation agreements, it should be noted, that the study examines only the forms of commercialisation agreements which were estimated in the Commission practice most often: joint selling, reciprocal and non-reciprocal distribution and joint advertising. The study examines the concept of commercialisation agreements, determines different forms of commercialisation agreements, identifies attributes of the entering parties and defines conditions of legal assessment of the commercialisation agreements. The thesis also analyses practice of competition authorities by estimating the agreements of joint selling, reciprocal and non-reciprocal distribution and joint advertising. Furthermore, it determines particularity of the assessment of individual commercialisation agreements, i.e. confirms circumstances in which usually some forms of the agreements can be considered as restricting competition and circumstances in which usually these agreements have no competition difficulties. This work proves the hypothesis that commercialisation agreements division into several forms does not have legal importance for the assessment of their horizontal restraints because the agreements are assessed equally without reference to the... [to full text]

Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis – vienas iš būdų perleisti ir įgyti verslą. Įstatymu specifiškai nėra reguliuojami sandorio sudarymo ir vykdymo klausimai ir jam yra taikomos bendrųjų pirkimo – pardavimų normų nuostatos, numatytos CK. Praktikoje šalys pačios sukūrė tam tikras specifines šios sutarties sudarymo, vykdymo taisykles. Kadangi efektyvių pirkėjo teisių gynybos būdų įstatymai nenumato akcijų pirkimo – pardavimo sutarties kontekste, praktikoje yra suformuluotos tam tikros taisyklės, kurios yra pirkėjo teisių apsaugos garantija bei efektyvaus pažeistų teisių gynybos užtikrinimo priemonė. Pirkėjo teises apsaugančios priemonės yra pateikiamos pareiškimų ir garantijų pavidalu. Pateikdamas pareiškimus ir garantijas, pardavėjas patvirtina, kad neegzistuoja tam tikros aplinkybės ir kad jos neišnyks arba suteikiami užtikrinimai, kad tam tikros aplinkybės atsiras per tam tikrą laikotarpį.. Tačiau tam, kad pirkėjas žinotų, kokių garantijų ir kokia apimtimi yra būtina reikalauti iš pardavėjo, pirkėjas privalo elgtis protingai ir pats dėti pastangas tam, kad patikrinti įsigyjamos bendrovės būklę bei nustatyti vertę. Tuo pačiu pardavėjas turi pareigą atskleisti visą informaciją, kuri yra esminė pirkėjui ir kuri gali daryti įtaką akcijų vertei ir pardavėjo apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Pardavėjui neįvykdžius šios pareigos, pirkėjas įgyja teisę pasinaudoti sutartyje numatytais teisių gynimo būdais ir kompensuoti padarytą žalą. Nors akcijų sandoryje yra įprasta numatyti... [toliau žr. visą tekstą] / The share purchase agreement is the one of the methods to transfer and to acquire the business. The laws do not provide the specific regulation the share purchase agreement – it is regulated by the general provisions of sale – purchase provided by civil code. However the parties of the agreement have created specific provisions which regulate the conclusion and execution of the share purchase agreement. Accordingly to the fact that the laws are not the mean to warrant the right of the buyer, the practice has formulated the guarantee of the seller‘s rights and effective mean to compensate the losses. These means are formulated as representations and warranties. By giving these representations and warranties, the seller warrants that particular circumstances shall not occur or shall occur within the time provided by the parties. In order to know the warranties which shall be given by the seller and the scope of these warranties, the seller must examine the target and to calculate the value of it. The seller is obliged to disclose all information which shall be essential to the buyer. If this obligation of the seller is in breach, the seller is endowed to invoke all measures to protect its rights. Despite the fact that the share purchase agreement provides different measures, the buyer shall have the right to demand damages and other legal means. According to the Lithuanian case-law, provisions regarding defect of the object of the agreement are not applied to the shares... [to full text]