Darbe tyrimo objektu pasirinktus mokinių prosocialaus elgesio raišką bei reakcijas ir ketinimus elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose buvo siekiama tikslo nustatyti mokinių prosocialaus elgesio raišką bei reakcijų ir ketinimų elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijoje ypatumus. Siekiant atsakyti į tyrimo tikslą, buvo keliami šie uždaviniai: nustatyti mokinių prosocialaus elgesio raišką lyties aspektu; nustatyti mokinių reakcijas ir ketinimus elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose lyties aspektu; išsiaiškinti dalyvavimo popamokinėje veikloje sąsajas su mokinių prosocialiu elgesiu bei reakcijomis ir ketinimais elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose; išsiaiškinti savijautos ir požiūrio į mokyklą sąsajas su mokinių prosocialiu elgesiu bei reakcijomis ir ketinimais elgtis nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose. Tyrime buvo keliamos šios hipotezės: pirma, mergaitėms būdingesnis prosocialus elgesys nei berniukams, jos rečiau reaguotų agresyviai jų nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose; antra, prosocialus elgesys būdingesnis dalyvaujantiems popamokinėje veikloje mokiniams ir trečia, popamokinėje veikloje dalyvaujantys mokiniai jų nepasitenkinimą sukeliančiose situacijose rečiau reaguotų agresyviai, negu nedalyvaujantys bendraamžiai. Tyrime dalyvavo 544 (289 mergaitės ir 255 berniukai) aštuntų – devintų klasių mokiniai parinkti taikant klasterinę atranką. Tiriant mokinius taikytas apklausos raštu metodas. Tyrimas parodė, kad mergaitėms... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the paper is the expression of pupils’ prosocial behaviour and their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations. The aim of choosing such an object is to define the expression of pupils’ prosocial behaviour and the characteristic features of their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations. In order to pursue the aim of research, the following objectives were set: to determine the expression of pupils’ prosocial behaviour on the aspect of gender; to outline pupils’ reactions to and their intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations on the aspect of gender; to find a correlation between the participation in after-school activities and pupils’ prosocial behaviour and their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations; to discover links between pupils’ feeling about school, their attitude to school and pupils’ prosocial behaviour and their reactions to and intentions to behave in a certain way in discontent-provoking situations. This research was focused on the following hypotheses: first, prosocial behaviour is more common in girls than in boys. Girls would rarely behave aggressively in discontent-provoking situations. Second, prosocial behaviour is more common in pupils participating in after-school activities. Third, pupils participating in after-school activities would behave aggressively in... [to full text]