Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjamos ekonomikos nuosmukio pasekmės Pabaltijos šalims. Teorinėje dalyje analizuojamas ekonomikos nuosmukis teoriniu aspektu: ekonominių ciklų teorijos, ekonomikos nuosmukio samprata ir ekonomikos nuosmukio pasekmės pagrindiniams makroekonominiams indikatoriams. Empirinėje dalyje įvertinamos ekonomikos nuosmukio pasekmės Pabaltijo šalyse. Analizuojami 2005 - 2011 m. laikotarpio pagrindinių makroekonominių rodiklių (BVP, nedarbo lygio, infliacijos, investicijų, palūkanų normos ir valstybės skolos) pokyčiai, lyginant tendencijas ekonomikos augimo ir nuosmukio laikotarpiu, įvertinami pagrindinių makroekonominių rodiklių tarpusavio ryšiai ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, lyginant su buvusiais ryšiais augimo laikotarpiu. / Bachelor's work examined the implications of the economic recession in the Baltic countries. In the theoretical part of the work, the economic downturn has been analysed from theoretical point of view: the theory of economic cycles, the concept of economic downturn and the effects of it to basic macroeconomic indicators. The empirical part assesses effects of the economic downturn in the Baltic countries. Have been analysed the dynamic changes of main basic macroeconomic indicators (GDP, unemployment, inflation, investment, interest rates and public debt) for period 2005-2011, compared tendencies in time of economic growth and recession, links between main macroeconomic characteristics in recession period, was assessed, comparing them with past links during the growth period.

Kokybiškas ir visuotinai prieinamas švietimas - esminė bendros visuomenės gerovės prielaida. Tuo tikslu Lietuvoje yra reformuojama švietimo sistema. Tačiau šiuo metu švietimas – viena problematiškiausių sričių Lietuvoje, jis kelia daug socialinių problemų, neaiškūs švietimo reformos tikslai, reforma vykdoma neturint moksliškai pagrįstos švietimo strategijos. Atlikto tyrimo duomenys padėjo išsiaiškinti, koks bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų vadovų, mokytojų, mokinių tėvų požiūris į įvykdytas ir tebevykdomas švietimo reformas, leido suvokti, kokios švietimo reformų pasekmės vidurinėse mokyklose, išryškino silpnąsias ir stipriąsias reformų vykdymo puses. Tyrimo tikslas. Ištirti Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų (Vilniaus Žvėryno gimnazijos, Ukmergės A.Smetonos gimnazijos) narių (mokyklų vadovų, pedagogų, mokinių tėvų) požiūrį į švietimo reformas, įvertinti jų pasekmes bei parengti tyrimų rezultatais pagrįstas rekomendacijas. Tyrimas atliktas tikslinėmis imtimis: gimnazijų mokytojai, vadovai ir mokinių tėvai. Generalinė aibė: 73 mokytojai, 11 vadovų ir 66 mokinių tėvai. Iš viso - 150 respondentų. Jiems buvo pateikti 108 klausimai. Tyrimo rezultatai. Tyrimas parodė, kad skaudžiausios švietimo reformų pasekmės vidurinėse mokyklose - mokyklų profiliavimas, nepatvirtinta ilgalaikė bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reforma, abejotina mokyklų tinklo optimizavimo nauda, neišspręsta Gimnazijos koncepcija, mokinio krepšelio... [toliau žr. visą tekstą] / Results of the Educational Reform in Secondary Schools A quality and universally available education is an essential assumption of a general welfare of the society. For this reason educational system in Lithuani a is under reform. Unfortunately, education now is one of the most problematic spheres in Lithuania as it causes a lot of social problems. Moreover, the aims of the education reform are not clear and the reform is being pursued without having a scientifically based education strategy. Findings of an accomplished research have helped me to find out what secondary school leaders, teachers and parents‘ attitude towards the education reforms is. They have also allowed me to understand what outcomes of the education reform. The aim of the research is to analyse secondary schools (Vilnius Zverynas gymnasium and Ukmerge Antano Smetonos gymnasium) members‘ (leaders, teachers and parents‘) attitude towards education reforms, to evaluate their consequences and to prepare recommendations based on the research findings for the personnel of a strategic planning and analysis division of Ministry of Science and Education. The research was done with certain groups of respondents: gymnasium teachers, leaders and pupils‘ parents. A general set is 73 teachers, 11 leaders and 66 pupils‘ parents, in total 150 respondents. They were asked 108 questions. Results of the research. The research has showed that the most painful consequences of the education reform at general secondary... [to full text]