Magistranto baigiamajame darbe apibrėžiama intarpo samprata bei apžvelgiama jo raida Lietuvos didžiuosiuose senamiesčiuose nuo antros XX a. pusės iki XXI a. pradžios – 2004 m. Atstatinėjant ir regeneruojant miestų senamiesčius įvairiais naujais architektūros kūrimo principais, seno ir naujo santykio tema yra ypač aktuali, todėl magistriniame darbe gilinamasi į XX a. antros pusės - XXI a. pradžios (1945-2004) laikotarpį, kartu bandoma apibrėžti intarpo raidą Europoje nuo viduramžių iki tyrime nustatytos Lietuvos periodizacijos, nustatant galimus intarpo harmonizavimo ir įterpimo būdus miesto istorinėje aplinkoje, imant dėmesin ne tik jo vietą istorinės aplinkos struktūroje, bet ir stilistines vieno ar kito laikotarpio architektūros kryptis. Išgryninti intarpo morfotipų kiekybiniai ir urbanistiniai rodikliai Vilniaus, Kauno, Kėdainių ir Klaipėdos istoriniuose senamiesčiuose gretinami su jų architektūrine raiška. Identifikuojami charakteringiausi analizuojamų senamiesčių intarpų objektai ir tiriama jų architektūros raiška per sąryšį su gretimais istoriniais pastatais pagal nusistatytus intarpų atrankos ir jų architektūros vertinimo kriterijus. Aiškinantis skirtingų senamiesčių periodizacijos sistemų intarpų architektūrinės kompozicijos harmonizavimo į istorinę aplinką priemones, įvardijamos ryškiausios iš jų bei labiausiai pasireiškusios atitinkamu laikmečiu. / Master's thesis defines the concept of the infill and overviews it’s development in Lithuanian old towns from the second half of twentieth century till the beginning of twenty-first century – 2004. Using a variety of new architectural design principles the Old Towns of the cities are being rebuilt and regenerated. This refers to a particularly relevant subject of relation between old and new. The focus of the master thesis is the period between the second half of twentieth-century and beginning of the twenty-first century (1945-2004) period, with an attempt to define the evolution of infill in Europe since the Middle Ages until the determined Lithuanian periodization, and potential means of harmonization of infill and it’s insertion in the atmosphere of historic site, taking the attention not only to its location in the historical structure of the environment, but also to a stylistic architectural trends of the periods. Purified quantitative and urban indicators of infills’ morphotypes in Vilnius, Kaunas, Kedainiai and Klaipėda historical old towns are set against its architectural expression. The most characteristic objects of infills in old towns and sites are identified and investigated in terms of architectural expression through its relationship with adjacent historic buildings. The criteria is set according to the infills’ selection and its’ architectural evaluation. Explaining the different periodization systems in old towns infills’ harmonization of architectural... [to full text]

Atliktas tyrimas, kurio pagrindinis tikslas – Senamiesčio ir Naujamiesčio teritorijose esančių blogos ir avarinės būklės architektūros objektų įvertinimas, pagrindinį dėmesį atkreipiant į objektų reikšmingumo lygį, kaitą ir atnaujinimo galimybes. Aptarta bendra paveldosauginė tiriamos teritorijos situacija, teritorijų ribos ir veiklos reglamentavimas jose. Atlikti vizualiniai tyrimai, fotofiksacija, sudarytas nykstančių architektūros objektų sąrašas, objektai suklasifikuoti stilistiniu ir fizinio sunykimo požiūriu. Pristatomas šių objektų išsidėstymas ir architektūrinė sankloda. Sudaryti žemėlapiai: 2011 metais patikslinta 2006 metų blogos būklės Kauno Senamiesčio (20171) ir Naujamiesčio (22149) architektūros objektų sklaida. Išskirtos architektūros objektų nykimo priežastys. Darbas taikomojo pobūdžio. Pateikiamos rekomendacijos nykstančių Kauno centro objektų esamos situacijos pristatymui internetinėje medijoje. Pasiūlytas koncepcinis nykstančio Kauno centro paveldo pateikimo internete modelis. Siekis - demokratizuoti priėjimą prie kultūros vertybių, skatinti aktyvų santykį su jomis. / The primary objective of this study was to evaluate the emergency condition of architectural objects located in the Old town and New town areas of the city. The main emphasis was put on the significance of the objects, their change and reconstruction options. The analysis discusses overall situation of area under heritage protection, the territorial limits and related regulation of activities. The analysis was conducted by multiple ways, i.e. on-site visits, photo shoots, etc. Consequently a list of endangered architectural objects was prepared by classifying them based on stylistic and physical deterioration perspectives. The location and architectural structure of the objects shall be also presented. The following maps where prepared in 2011: a revised version of dissemination of emergency condition architectural objects in Kaunas Old town (20171) and New town (22149) of year 2006. The causes of architectural objects loss were examined as well. It should be noted that the study may be approached as a guideline since recommendations are provided regarding endangered architectural objects located in Kaunas city center and their presentation to the online media. The results of the study suggest a conceptual model of online presentation of endangered architectural objects in Kaunas city center. The goal of the study is to democratize the access to cultural values and promote a strong active relationship with them.

Vilniaus pilių kompleksas – kultūros paveldo objektas, egzistuojantis nuo XIV a. kaip svarbus politinis, ekonominis, kultūrinis ir socialinis valstybingumo simbolis. Šis vienintelis pilių kompleksas Lietuvoje 1994m. kartu su Vilniaus senamiesčiu įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą kaip unikali įvairių architektūros stilių vietovė, išlaikiusi viduramžišką planinę struktūrą. Norint išsaugoti šį kompleksą, būtina atlikti paveldotvarkos darbus, kurie prisidėtų prie objekto išsaugojimo ir gyvinimo. Tačiau ne visi darbai yra atliekami tinkamai. Analizuojant Vilniaus pilių komplekso paveldotvarkos darbus, darbe siekiama įvertinti jų reikšmę ir įtaką objekto kultūrinei vertei, remiantis šiuolaikiniais išsaugojimo principais. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą tikslą iškeliami uždaviniai, padėsiantys apibūdinti pilių sandaros pokyčius, išanalizuoti paveldotvarkos darbus ir šiuolaikinius išsaugojimo principus, veikiančius tarptautinėse organizacijose ir Lietuvoje. Šie uždaviniai išsamiau analizuojami pirmose trijuose darbo skyriuose. Pirmoje dalyje apžvelgiama pilių komplekso susikūrimas ir struktūrinė kaita LDK (XIV – XVII a.), carizmo, tarpukario ir sovietmečio (XVIII – XIX a.) bei nepriklausomybės laikotarpiais. Antroje darbo dalyje analizuojami XIX - XXI a. vykdyti ir tebevykdomi paveldotvarkos darbai (konservavimas, restauravimas, atkūrimas) ir jų reikšmė pilių komplekso autentiškumui ir kultūrinėms vertėms atskleisti. Trečioje dalyje analizuojama kultūrinių verčių... [toliau žr. visą tekstą] / Vilnius Castle Complex – a culture heritage object which is existing from 14 century as very important political, economic, cultural, social symbol of nationhood. In 1994 the only one castle complex in Lithuania together with Vilnius Old Town was entered in UNESCO world heritage list as a unique territory with variety architecture styles and as a territory which has been saved medieval planned structure. To save this complex, it is necessary to carry out works which contributes of object preservation and animation. But not all works are being done well. The main purpose is to analyze conservation works in Vilnius Castle Complex and evaluate their significance and influence of object cultural value, using the modern preservation principles. In order to realize the main purpose is raised tasks which help characterize changes in the structure of castle complex, to analyze conservation works and modern preservation principles, using in international organizations and Lithuania. These tasks are analyzing in first tree work’s section. The first one is analyzing Vilnius castle complex creation and changes in different century – The Grand Duchy of Lithuania (14 - 17 centuries), Czarism, Interwar, The Soviet Union treatment and Lithuania Independence. The second one is analyzing conservation works which was or are doing in 19 - 21 centuries (conservation, restoration and reconstruction) and their influence of castle complex authenticity and cultural value. The last... [to full text]