Darbo metu buvo nustatyti baltojo gandro gausumo ir erdvinio pasiskirstymo bei lizdaviečių pasirinkimo pokyčiai 1994–2010 metais, ištirti perėjimo buveinės pasirinkimo dėsningumai bei perėjimo sėkmingumo priklausomybė nuo kai kurių buveinės charakteristikų. Baltojo gandro perėjimo buveinės pasirinkimo tyrimai atlikti su 8,4 % pasaulinės perinčios baltojo gandro populiacijos, esančios arealo šiaurės vakarų periferijoje, susitelkusios teritorijoje, užimančioje 1,1 % arealo ploto. Buvo nustatyta, kad tyrimų teritorijoje per 1994–2010 metų laikotarpį ženkliai išaugus baltojo gandro gausumui, paukščiai prisitaikė perėti naujo tipo lizdavietėse – ant elektros oro linijų atramų. Šis prisitaikymas reprodukciniu požiūriu buvo iš dalies neadaptyvus dėl patikimai mažesnio perėjimo sėkmingumo lizduose, susuktuose ant eksploatuojamų elektros oro linijų atramų. Remiantis ilgalaikiais baltojo gandro pirmo atskridimo datos duomenimis, rinktais 1961–2000 metais, buvo nustatytas reikšmingas pavasarinio atskridimo datos į perimvietes arealo šiaurės vakarų periferijoje paankstėjimas. Taip pat buvo nustatyti veiksniai, lemiantys pirmo pavasarinio atskridimo į perimvietes datą. Darbe buvo nustatyti pagrindiniai, perinčiam baltajam gandrui grėsmę keliantys veiksniai, įvertintas jų reikšmingumas ir pasiūlytos neigiamo jų poveikio šiai Europos Sąjungoje saugomai rūšiai sumažinimo priemonės. / In this study, changes during the period 1994–2010 in White Stork abundance and spatial distribution, as well as in nest-site selection were determined; regularities in breeding habitat selection and the effect of some habitat characteristics on the breeding success were investigated. The White Stork habitat selection study was carried out in the north-western periphery of the species’ range on a sample, comprising 8.4% of the total breeding population of this species, concentrated in an area covering just 1.1% of its range. It was revealed that a considerable increase in the White Stork abundance in 1994–2010 coincided with the adaptation by birds to breeding at a new nest-site – on poles of overhead electricity lines. However, from the standpoint of reproduction, this change in the White Stork nesting behaviour was partly non-adaptive due to significantly lower breeding success in nests built on poles of operating overhead electricity lines. Data on the White Stork first spring arrival, collected during the period 1961–2000, revealed a significant advancement of spring arrival date to the breeding grounds in the north-western periphery of the range. Factors, affecting the first spring arrival to breeding grounds, were determined. The main threats facing the breeding White Storks were determined, their importance was assessed, and recommendations for the mitigation of these negative impacts were prepared for this species of the EU conservation concern.

In this study, changes during the period 1994–2010 in White Stork abundance and spatial distribution, as well as in nest-site selection were determined; regularities in breeding habitat selection and the effect of some habitat characteristics on the breeding success were investigated. The White Stork habitat selection study was carried out in the north-western periphery of the species’ range on a sample, comprising 8.4% of the total breeding population of this species, concentrated in an area covering just 1.1% of its range. It was revealed that a considerable increase in the White Stork abundance in 1994–2010 coincided with the adaptation by birds to breeding at a new nest-site – on poles of overhead electricity lines. However, from the standpoint of reproduction, this change in the White Stork nesting behaviour was partly non-adaptive due to significantly lower breeding success in nests built on poles of operating overhead electricity lines. Data on the White Stork first spring arrival, collected during the period 1961–2000, revealed a significant advancement of spring arrival date to the breeding grounds in the north-western periphery of the range. Factors, affecting the first spring arrival to breeding grounds, were determined. The main threats facing the breeding White Storks were determined, their importance was assessed, and recommendations for the mitigation of these negative impacts were prepared for this species of the EU conservation concern. / Darbo metu buvo nustatyti baltojo gandro gausumo ir erdvinio pasiskirstymo bei lizdaviečių pasirinkimo pokyčiai 1994–2010 metais, ištirti perėjimo buveinės pasirinkimo dėsningumai bei perėjimo sėkmingumo priklausomybė nuo kai kurių buveinės charakteristikų. Baltojo gandro perėjimo buveinės pasirinkimo tyrimai atlikti su 8,4 % pasaulinės perinčios baltojo gandro populiacijos, esančios arealo šiaurės vakarų periferijoje, susitelkusios teritorijoje, užimančioje 1,1 % arealo ploto. Buvo nustatyta, kad tyrimų teritorijoje per 1994–2010 metų laikotarpį ženkliai išaugus baltojo gandro gausumui, paukščiai prisitaikė perėti naujo tipo lizdavietėse – ant elektros oro linijų atramų. Šis prisitaikymas reprodukciniu požiūriu buvo iš dalies neadaptyvus dėl patikimai mažesnio perėjimo sėkmingumo lizduose, susuktuose ant eksploatuojamų elektros oro linijų atramų. Remiantis ilgalaikiais baltojo gandro pirmo atskridimo datos duomenimis, rinktais 1961–2000 metais, buvo nustatytas reikšmingas pavasarinio atskridimo datos į perimvietes arealo šiaurės vakarų periferijoje paankstėjimas. Taip pat buvo nustatyti veiksniai, lemiantys pirmo pavasarinio atskridimo į perimvietes datą. Darbe buvo nustatyti pagrindiniai, perinčiam baltajam gandrui grėsmę keliantys veiksniai, įvertintas jų reikšmingumas ir pasiūlytos neigiamo jų poveikio šiai Europos Sąjungoje saugomai rūšiai sumažinimo priemonės.